Pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Aido Gedvilo, toks sprendimas trečiadienį priimtas dėl S. Dmitrijevo požiūrio į prieš dvejus metus žuvusį Donecko separatistų lyderį Aleksandrą Zacharčenką.

„Kai mus pasiekė ta informacija, kuri buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, frakcija apsvarstė ir vienbalsiai kategoriškai apsisprendė, kad ne tik griežtai atsiribojame nuo tokių Sergejaus Dmitrijevo pažiūrų, bet kad ir tolesnis bendras darbas yra neįmanomas“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Gedvilas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ S. Dmitrijevas sureagavo į įrašą, skirtą A. Zacharčenkos antrosioms žūties metinėms. Po šiuo įrašu Lietuvos politikas parašė komentarą: „Šlovė didvyrio atminimui!“. Apie tai pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Mes labai norėtume, kad jis nebekandidatuotų, bet pagal galiojančią tvarką nebėra įrankio jį išbraukti iš sąrašo.

A. Zacharčenka  buvo vienas Rytų Ukrainos separatistų lyderių, nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos politinis ir karo veikėjas.

„Kaip žinia, Darbo partija visada pasisako už taiką, demokratiją, žmogaus teises, todėl sužinoję privalėjome tą klausimą spręsti“, – BNS sakė A. Gedvilas.

Kadangi S. Dmitrijevas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą, anot A. Gedvilo, jo bus prašoma atsisakyti tarybos nario mandato.

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas S. Dmitrijevas taip pat 73 numeriu įrašytas Darbo partijos kandidatų į Seimą sąraše.

„Mes labai norėtume, kad jis nebekandidatuotų, bet pagal galiojančią tvarką nebėra įrankio jį išbraukti iš sąrašo“, – tvirtino A. Gedvilas.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas BNS sakė, kad „darbiečių“ taryba yra priėmusi sprendimą atsiriboti nuo S. Dmitrijevo pasisakymo ir nurodė štabui kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu išbraukti šį kandidatą iš sąrašo. Anot jo, tai padaryta iškart, kai žiniasklaida pranešė apie jų kandidato poziciją.

Tačiau pagal VRK grafiką, partija ar kandidatas atšaukti savo rinkimų dokumentus galėjo iki rugsėjo 6 dienos, tai yra dar prieš pasirodant publikacijai apie S. Dmitrijevą.

Pašalinus S. Dmitrijevą „darbiečių“ frakcijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje liko keturi nariai.

Dvasingojo kalėjimo gyventojų ir įteisintųjų vagių dainiaus gyvybę užgesino sunki liga.

Kitą dieną buvo nužudytas "Donecko Liaudies Respublikos" prezidentas Aleksandras Vladimirovičius Zacharčenka (1976–2018). Pastarojo mirtis itin mįslinga. Kas nužudė draugą Aleksandrą? Dvasingumo bastionas – Kremlius bedė pirštu į Ukrainą, pastaroji kirto atgal, ir tik nedaugelis nutuokia tiesą.

O ji tokia – Aleksandrą nužudė ne kas kitas, o masonai, siekiantys užvaldyti pasaulį. Šį faktą "Putinofilistinos kronikoms" patvirtino verdančiu actu kvėpuojančios žiniuonės-pitijos. Anot jų, draugas Aleksandras buvo nužudytas itin išradingai.

Nusikaltimo prieš paprastą darbo liaudį ir jos mesiją planavimas prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena muzikantas iš grupės "Pink Floyd", vardu George‘as Rogeris Watersas (1943), vakar (rugsėjo 6 d.) paminėjęs 75-ąjį gimtadienį. Grupė "Pink Floyd" buvo tikri masonai, nes, pasak gandų, prieš tapdami muzikantais, studijavo architektūrą. Susibūrė jie 1965-aisiais, o po poros metų išleido LSD vizijų įkvėptą albumą "The Piper at the Gates of Dawn" ("Fleitininkas prie Aušros vartų").

Vėliau grupės lyderis Rogeris Keithas "Sydas" Barrettas (1946–2006) išprotėjo, ir į grupę atėjo Davidas Gilmouras (1946), o kūrybines vadeles perėmė būtent R.Watersas. Prasidėjo grupės aukso amžius. 1973 m. jie išleido kapitalizmą ir šiuolaikinę vartotojišką visuomenę kritikuojantį albumą "The Dark Side of the Moon" ("Tamsioji mėnulio pusė"), 1975 m. – R.K.Barrettą apraudantį "Wish You Were Here" ("Norėčiau, kad būtum čia"), 1977 m. – Erico Arthuro Blairo (1903–1950) "Gyvulių ūkį" (1945) iškraipantį albumą "Animals" ("Gyvuliai"), o 1979 m. dar labiau sukritikavo šiuolaikinę vartotojišką visuomenę albume "The Wall" ("Siena").

Kadangi daliai grupės narių nusibodo amžinai koneveikti šiuolaikinę visuomenę, vyrai susipyko ir išsiskirstė. Nuo to laiko R.Watersas po pasaulį klajoja vienas, kritikuodamas Vakarus (ypač dažnai koncertų metu jis nežinia už ką linčiuodavo Izraelį).

Vis dėlto, galima daryti prielaidą, jog kritika – tik kaukė, mat ja prisidengdamas Rogeris platina Vakarų puvėsius – laisvę ir individualizmą. Juk ne veltui teigiama, kad rokas "atsakingas už didžiausią XX a. geopolitinę katastrofą" – Sovietų Sąjungos žlugimą.

Verdančiu actu kvėpuojančios pitijos tvirtina, jog vieną naktį Rogeris pabudęs išpiltas šalto prakaito, mat sapne girdėjęs dainą "Astronomy Domine" iš Sydo Barretto laikų ir regėjęs aktorių Ronaldą Wilsoną Reaganą (1911–2004) ir baronienę Margaretą Hildą Roberts-Thatcher (1925–2013) besibučiuojančius. Jis suprato, gavęs nuo kitų masonų slaptą žinutę ir specialią užduotį – surengti koncertą beveik prie pat Kremliaus sienų. Ponas Watersas jį surengęs, o koncerte buvusi visa standartinė jo atributika. Pasak renginyje dalyvavusių senolių, Rogeris keikė JAV prezidentą Donaldą Johną Trumpą (1946) vien už tai, kad anas – baltaodis, turtingas vyras, iškilęs su Respublikonų vėliava, prieš grojant visas "Another Brick in the Wall" ("Dar viena plyta sienoje") dainos dalis, fariziejiškai paklausęs: "Ar jūs ruošiatės kariauti su Rusija? Gal išprotėjote?", o prieš "Us and Them" ("Mes ir jie") – paleidęs filmą, kuriame Kremliaus palaikymo komandos šokėjai, vaizduojančiai žurnalistę, aiškina, jog esą "Krymas priklauso Rusijai, Vakarai suorganizavo Maidaną ir, kad Liliputas Vova – geras žmogelis, visų pavyduolių šmeižiamas".

Čia reikėtų priminti, jog nuo "The Dark Side of the Moon" laikų "Pink Floyd" labai mėgo į dainas įterpti visokių muzikai nepriskiriamų garsų – širdies plakimą, laikrodžių dūžius, kasos aparato skambėjimą, apie gyvenimą samprotaujančius pamišėlius ir t. t., tad sprendimas įterpti interviu, meniniu požiūriu – labai įdomus. Dalis koncerto lankytojų juokėsi, kiti burbėjo, kad negalima painioti meno su politika, dalis klapsėjo akimis  lyg žuvys ir nieko nesakė, o dar kiti – garsiai pasipiktinę, skambant dainai "Hey You", ėmė mėtyti pomidorus ir kiaušinius į sceną.

Vienas jų net pataikęs R.Watersui į galvą, bet jis į tokius niekus nereagavo ir toliau grojo, tarp dainų įterpdamas Levo Davidovičiaus ir sifilitiko Iljičiaus stiliaus kairiąją agitaciją. Rogerio elgesys neliko nepastebėtas, Kremlius garsiai džiaugėsi tą kartą, įsigijęs dar vieną juos liaupsinančią Vakarų žvaigždę, tačiau visa tai, anot actu kvėpuojančių pitijų, buvę spąstai, kabliukas su masalu, ant kurio dvasingieji Rytai skaudžiai ir patikliai užkibo.

Po R.Waterso išsišokimo Kremlius įsakė savo baudžiauninkams ir sekėjams privalomai klausytis "Pink Floyd" kūrybos. Kadangi Kremliaus šalininkų operacinės sistemos, esančios galvose, pernelyg silpnos, kad gebėtų vartoti gerą meną, Rusijoje prasidėjo masiniai psichozės ir isterijos protrūkiai, pasireiškę protestais dėl pailginto pensinio amžiaus. Sakoma, kad netgi Dmitrijus Medvedevas (1965) tomis dienomis kažkur mįslingai dingo.

Pasak actu kvėpuojančių pitijų, A.Zacharčenkos smegenys, besiklausant niūrių ir žavingų albumo "The Dark Side of the Moon" dainų, tiesiog sprogo neatlaikiusios IQ įtampos, o smūgio banga buvusi tokia didelė, kad sugriovusi pastatą, kuriame jis buvo, ir pražudžiusi bei sužeidusi dar kelis žmones.

Pitijų teigimu, tai nutikę prieš pačią albumo pabaigą, dainuojant eilutes: "And if your head explodes with dark forbodings too, I‘ll see you on the dark side of the moon" ("Ir jeigu tavo galva taip pat sproginėja nuo tamsių jausmų, aš regėsiu tave tamsiojoje mėnulio pusėje").

Actu kvėpuojančių pitijų išvada aiški: A.Zacharčenką nužudė R.Watersas. Tik lieka neatsakyta: "Cui bono?" (lot. Kam tai naudinga?).

„Dėl rinkimų surengimo DLR galutinai bus nuspręsta rytoj. Ir dėl šio sprendimo bus nubalsuota per Liaudies tarybos sesiją penktadienį“, – sakė V. Berdičevskis.

Rugpjūčio 31 dieną per sprogimą Donecke žuvusio separatistų lyderio A. Zacharčenkos patarėjas Aleksandras Kazakovas sekmadienį žurnalistams pareiškė, kad naujo separatistų lyderio rinkimai „šiuo metu neplanuojami“.

A. Zacharčenka žuvo per bombos sprogimą miesto centre esančioje kavinėje „Separ“. Jis tapo garsiausia ketverius metus trunkančio konflikto auka Maskvos remiamų separatistų stovykloje. Sekmadienį jis buvo palaidotas separatistų „Šlovės alėjoje“ vienose Donecko kapinėse.

Donecko separatistų lyderio pareigas laikinai perėmė Dmitrijus Trapeznikovas, anksčiau dirbęs „vicepremjero“ poste.

A. Zacharčenka Donecko separatistų „premjeru“ tapo 2014 metų rugpjūtį, atsistatydinus ankstesniam lyderiui Aleksandrui Borodajui.

2014 metų lapkričio 2 dieną įvyko DLR lyderio rinkimai, kuriuos A. Zacharčenka užtikrintai laimėjo surinkęs maždaug 80 proc. balsų.

„Rytoj per Kontaktinės grupės posėdį kelsime tarptautinio tyrimo dėl DLR lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymo klausimą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Borisas Gryzlovas.

Jis įsitikinęs, kad „šis tyrimas turi būti maksimaliai atviras ir objektyvus, jame turi dalyvauti visi Minsko proceso dalyviai“.

B. Gryzlovas priminė, jog Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonės, „po kuriomis pasirašė ir A. Zacharčenka, yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos aprobuotas dokumentas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir įteisinimo“.

„Manau, kad būtina organizuojant šį darbą pasitelkti visą Kontaktinės grupės, kuri reguliariai rengia posėdžius kartu su ESBO, potencialą. ESBO atstovai nuolat dirba Kontaktinėje grupėje ir jos pogrupiuose. Be to, ESBO veikia konflikto teritorijoje“, – nurodė Rusijos atstovas.

DLR vadovas A. Zacharčenka žuvo Donecke per sprogdinimą, surengtą rugpjūčio 31-ąją. Separatistai apkaltino jo nužudymu Kijevą.

„Tai tragiškas įvykis, žuvo drąsus žmogus. Jis buvo klastingai nužudytas. Šio nužudymo pasekmės bus neišvengiamos ir galbūt grėsmingos“, – sekmadienį „Rossiya-1“ laidoje sakė Dmitrijus Peskovas.

Jis tvirtino, jog teroristinių atakų virtinė Donbase tęsiasi.

„Jei prisimenate, Donbase įvyko serija nužudymų. Galime tik numanyti, kas gali būti už juos atsakingas. Aš dabar nenorėčiau pateikti kai kurių nepagrįstų pareiškimų, bet ką galima pasakyti būnant užtikrintam – tokia teroristinė praktika neleidžia įgyvendinti Minsko susitarimų. Tai neleidžia normalizuoti abipusio pasitikėjimo atmosferos“, – kalbėjo V. Putino atstovas.

Karas tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų šalies rytuose tęsiasi nuo 2014 metų pavasario.

Vėliava apgaubtas karstas su A. Zacharčenkos palaikais sekmadienį buvo pašarvotas teatre separatistų bastione Donecke. Daugybė šalininkų laukė eilėje, kad galėtų atiduoti paskutinę pagarbą per sprogimą žuvusiam 42-ejų A. Zacharčenkai. Daugelis žmonių laikė rankose gėles ir raudojo.

Miesto valdžios duomenimis, gedinčiųjų buvo 100 000. Agentūros AFP korespondento vertinimu, žmonių susirinko virš 30 000. Uniformuoti asmenys atitvėrė miesto centrą, laikinai buvo nutrauktas eismas. Mieste buvo iškabinėti milžiniški plakatai su A.Zacharčenkos nuotraukomis ir citatomis. „Mes vis turime vieną tėvynę - Rusiją“, buvo parašyta ant vieno jų.

A. Zacharčenka, apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ vadovas žuvo penktadienį per bombos sprogimą vienoje Donecko kavinių. Žuvo ir vienas jo asmens sargybinis, 12 žmonių buvo sužeisti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą Donecko gyventojams. Kremlius išpuolį pavadino provokacija ir pavojumi taikos procesui Rytų Ukrainoje.

Sekmadienį V. Putino patarėjas Vladislavas Surkovas pavadino A. Zacharčenką „broliu“. „Tu esi puikus tipas, tikras didvyris. Didelė garbė yra būti tavo draugu“, - sakoma V. Surkovo pareiškime, kurį išplatino separatistų naujienų agentūra Donecke. Į Donecką atvyko Gruzijos separatistinio Pietų Osetijos regiono prezidentas Anatolijus Bibilovas bei buvęs „Donecko liaudies respublikos“ premjeras, rusų žurnalistas Aleksandras Borodajus.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų balandžio prorusiški separatistai kovoja su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Konfliktas iki šiol pražudė daugiau kaip 10 000 žmonių. Ukrainos vyriausybė, ES ir JAV kaltina Rusiją karinėmis priemonėmis remiant separatistus. Maskva tai neigia.

„Įskaitant sužeistuosius ir žuvusiuosius, sprogimo Donecko kavinėje aukomis tapo (iš viso) 11 žmonių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Pasak jo, tarp sužeistųjų yra separatistų organizacijos „Donbaso tvirtovė“ (Oplot Donbassa) jaunimo sparno vadovė Natalija Volkova. Šaltinis sakė, kad jos būklė sunki, bet stabili.

DLR vadovas A. Zacharčenka žuvo penktadienio vakarą per sprogdinimą Donecko centre esančioje kavinėje „Separ“. Tarp sužeistųjų taip pat yra niekieno nepripažintos respublikos „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas.

Separatistai ir juos remianti Rusija pareiškė, kad šį išpuolį organizavo Kijevo vyriausybė, bet Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šiuos kaltinimus neigė ir kėlė prielaidą, kad separatistų vadeiva galėjo tapti vidaus nesutarimų arba Maskvos intrigų auka.

„Deja, DLR (niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“) vadovas Aleksandras Zacharčenka žuvo per teroro išpuolį. Tikslinamos aplinkybės“, – pranešė Donecko naujienų agentūra (DAN).

„Šiandien per teroristinę ataką žuvo DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovė Aliona Volynec.

„Vadovas mirė įvykio vietoje nuo sprogimo metu patirtos galvos ir smegenų traumos, nesuderinamos su gyvybe“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas separatistų šaltinis teisėsaugos tarnybose.

Per ataką buvo sunkiai sužeisti dar mažiausiai du žmonės: Donecko separatistų „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas ir nežinoma mergina.

Anksčiau DAN pranešė, kad per 17 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įvykusį sprogimą prie kavinės „Separ“ buvo sužeisti trys žmonės.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė iš įvykio vietos, kad rajoną, kur nugriaudėjo sprogimas, apsupo policijos pajėgos.

Kaip matyti neseniai padarytose nuotraukose, kavinėje „Separ“, kurioje įvyko sprogdinimas, kabojo separatistų simboliai ir slepiamieji tinklai.

Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis DLR teisėsaugos institucijose, 42 metų A. Zacharčenkos nužudymu įtariami Ukrainos diversantai.

„Prie Zacharčenkos nužudymo prisidėjo ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė, vykdomas tyrimas“, – pažymėjo šaltinis.

Pasak teisėsaugos atstovų, jau buvo sulaikyti keli įtariamieji, važiavę automobiliu.

„Buvo sulaikyti keli žmonės – ukrainiečiai diversantai ir su jais susiję asmenys, įtariami prisidėjus prie pasikėsinimo į respublikos vadovą“, – nurodė naujienų agentūros pašnekovas.

Separatistų prezidentas

Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.

A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.

Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.

Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.

Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.

Separatistų naujienų agentūra citavo DLR pareigūną Denisą Pušiliną, sakiusį, kad už A. Zacharchenkos nužudymą atsakingas Kijevas.

„Tai tolesnė Ukrainos pusės agresija... Doneckas atkeršys už jo žūtį“, – teigė D. Pušilinas.

Panašią poziciją išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Donecke per teroristinį aktą žuvo DLR vadovas Zacharčenka, – žurnalistams sakė ji. – Esama daug priežasčių manyti, kad už jo nužudymo stovi Kijevo režimas, anksčiau ne kartą naudojęs panašius metodus kitaip galvojantiems ir neparankiems asmenims pašalinti.“

Tačiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šį nužudymą sieja su A. Zacharčenkos varžovais tarp separatistų arba Maskva.

„Zacharchenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė SBU pareigūnas Ihoris Huskovas.

Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.

Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.

Rusija: nužudymas paverčia niekais Minsko taikos susitarimus

Vieno iš pagrindinių Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų vadeivos Aleksandro Zacharčenkos nužudymas gali galutinai sužlugdyti Maskvos ir tarptautinės bendruomenės pastangas sureguliuoti konfliktą šioje šalyje, penktadienį pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

A. Zacharčenka, apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas, žuvo penktadienio pavakare per sprogdinimą Donecko centre esančioje kavinėje „Separ“.

„Šis ribas peržengiantis aktas paverčia niekais visus žingsnius, per keletą metų atliktus Rusijos ir tarptautinės bendrijos, kad būtų užbaigtas karas pietryčių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė V. Volodinas.

„Būtų teisinga, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Parlamentinė Asamblėja pateiktų šio įvykio įvertinimą ir pareikalautų Ukrainos valdžios atsakomybės už šį nusikaltimą“, – pridūrė jis.

„Visi, susiję su šiuo teroro aktu, privalo būti nubausti“, – pabrėžė V. Volodinas.

Valstybės Dūmos pirmininkas sakė, kad „Kijevo vyriausybė, viena vertus, tvirtina, kad būtina įgyvendinti Minsko (taikos) susitarimus ir pasisako už padėties DLR ir LLR („Luhansko liaudies respublikos“) taikų sureguliavimą, tačiau teroristiniai metodais atsikrato teisėtai išrinktų valdžios atstovų Donbase (Rytų Ukrainoje)“.

Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.

A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.

Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.

Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.

Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.

„Zacharchenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas Ihoris Huskovas.

Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.

Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.

„Pati valstybės, įstumtos į gilią ekonominę ir politinę krizę, nemėginančios kardinaliai reformuoti ir federalizuoti šalį bei neieškančios išeičių iš griūties, pakartotinio įkūrimo idėja sulaukė didelio palaikymo", – sakoma apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) lyderio pranešime.

Vis dėlto jis pridūrė: „Jau dabar galima pasakyti, kad pavadinimo „Malorosija“ nebus, nes jis daugelį atstumia.“

DNR lyderis apie naujos valstybės – "Malorosijos" – įkūrimą paskelbė liepos 18 dieną.

„Manome, kad Ukrainos valstybė tokia forma, kokia buvo, neatkuriama. Mes, buvusios Ukrainos regionų, išskyrus Krymą, atstovai, pareiškiame apie naujos valstybės, kuri yra Ukrainos įpėdinė, įkūrimą. Mes sutariame, kad naujoji valstybė vadinsis Malorosija, nes pats pavadinimas „Ukraina“ save diskreditavo“, – žurnalistams tada sakė A.Zacharčenka.

Pasak jo, „Malorosijos“ sostine turėtų tapti Doneckas, o Kijevas, nors liktų istoriniu ir kultūriniu centru, tokio statuso nebeturėtų.

A.Zacharčenkos pareiškimas sulaukė prieštaringų reakcijų. Pavyzdžiui, apsišaukėliška Luhansko liaudies respublika teigė nežinojusi apie tokius DNR planus ir abejojanti, kad tokia iniciatyva apskritai reikalinga.

Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad idėja apie naujos valstybės įkūrimą buvo A.Zacharčenkos asmeninė iniciatyva, ir pabrėžė, kad Maskva laikysis Minsko taikos susitarimų.

Baltarusijos sostinėje Minske 2015 metais pasirašytas susitarimas tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių užstrigo, tačiau dauguma jo šalių mano, kad sutarties sąlygų įgyvendinimas yra vienintelis būdas užbaigti karą Ukrainoje.

Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Aleksandras Lukaševičius teigė, jog „Mažosios Rusijos“ įkūrimas nesiderina su Minsko procesu dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo ir jo negalima laikyti realios politikos dalyku.

A.Zacharčenka trečiadienį sakė po pareiškimo apie įkuriamą "Mažąją Rusiją" sulaukęs daug įdomių ir įvairių pasiūlymų bei komentarų. Separatistų lyderio manymu, „tai reiškia, kad ši diskusija buvo pradėta ne veltui“.

„Kijevas privalo susimąstyti, kad tolesnis tokios žudančios politikos vykdymas ir nesugebėjimas tartis lems šalies griūtį“, – pareiškė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškimą apie naujos valstybės įkūrimą pavadino „neleistinu“.

Per Rusijos remiamų separatistų apšaudymą artilerijos sviediniais, apie 40 kilometrų nuo sukilėlių sostinės Donecko, žuvo du kariai, tai didžiausias vienos dienos žuvusiųjų skaičius per dvi savaites, praneša Kijevas.

„Antiteroristinių operacijų zonoje situacija smarkiai pablogėjo“, – pranešime sakė Ukrainos kariuomenė.

Dar keturi kariai ir du civiliai sužeisti per apšaudymą iš minosvaidžių, sakė Ukrainos kariuomenė, kaltindama sukilėlius sunkiosios ginkluotės naudojimu, o tai neatitinka paliaubų susitarimo.

Tris metus besitęsiančio konflikto paūmėjimas prasidėjo Donecko sukilėlių vadui Aleksandrui Zacharčenkai antradienį paskelbus savo planus kurti naują „valstybę“, kuri pakeistų Ukrainą.

Pasak jo valstybė vadintųsi Malorosija (Mažoji Rusija), caro laikais taip vadinosi didžiuma dabartinės Ukrainos teritorijos, ir naujosios valstybės sostinė būtų Doneckas.

Netikėtas planas greitai pradėjo irti, Kijevui ir jo sąjungininkėms vakaruose jį pasmerkus, ir net A.Zacharčenkos rėmėjai Kremliuje planą pavadino jo „asmenine iniciatyva“.

Kaimynės Luhansko srities vyriausiasis separatistų lyderis Igoris Plotnickis sakė nepritaręs šiai idėjai, praneša vietinė žiniasklaida.

Pranešimas sukurstė nuogąstavimus, kad šio apie dešimt tūkstančių gyvybių pasiglemžusio konflikto stringantis taikos procesas visai sužlugs.

Baltarusijos sostinėje Minske 2015 metais pasirašytas susitarimas tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių užstrigo, tačiau dauguma jo šalių mano, kad tai vienintelis būdas Ukrainos karui išspręsti.