Nors spalio pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gavo A. Greičiaus advokatės kasacinį skundą, tačiau teismo atstovė Rimantė Kraulišė BNS nurodė, jog šią savaitę skundą priimti atsisakyta.

„Nepateikta teisinių argumentų, pagrindžinčių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą“, – BNS sakė teismo atstovė.

Skundas pripažintas neatitinkantis jam nustatytų keliamų pagrindų.

Advokatė skundė prašė panaikinti jos klientui paskelbtą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir Apeliacinio teismo nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Apeliacinis teismas liepos 5 dieną atmetė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus A. Greičiaus skundą ir paliko jam galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad bausmė jam nėra aiškiai per griežta.

Po Apeliacinio teismo nutarties Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo. Šis teismas pernai lapkričio 12 dieną šioje byloje savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė BNS informavo, kad rugpjūčio 5 dienos patvarkymu įsiteisėjęs nuosprendis buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jo teritorijoje yra nuteistojo A. Greičiaus gyvenamoji vieta.

Dėl M. Tunikaičio patvarkymas buvo priimtas taip pat rugpjūčio 5 dieną ir pateiktas vykdyti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

„Teismo duomenimis, nuosprendis pradėtas vykdyti, tačiau nuteistasis A. G. yra padavęs kasacinį skundą“, – rašoma teismo atsakyme BNS.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis nuteisti už bendradarbiavimą su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.

Nuosprendį Apeliaciniam teismui skundė tik A. Greičius, jis prašė panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

„Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė.

Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną šioje byloje savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašė panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Kol nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, vyras buvo laikomas laisvėje, jam taikyta intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas, iš jo paimti dokumentai, taip pat paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vyras buvo suimtas tris mėnesius per ikiteisminį tyrimą 2020 metų kovo – birželio mėnesiais. 

A. Greičiaus skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas apklausė liudytojus, išklausė šalių pasisakymų.

„Pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teisingai nustatė nusikaltimo aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą“, – per posėdį sakė teisėja R. Pocienė.

Bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo.

„Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys“, – rašoma teismo pranešime.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Apeliaciniame skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius.

Bylos duomenimis, A. Greičius taip pat rinko informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko Viačeslavo Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas.

„Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo“, – teigia Apeliacinis teismas.

„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Greičius teikė užsienio žvalgybai informacija ir tada, kai VSD jį perspėjo.

BNS žiniomis, A. Greičiaus gynyba teismui buvo pateikusi prašymą dėl diplomato apklausos, tačiau Rusijos pilietis atsisakė liudyti.

Neviešai Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje šnipinėjimo Rusijai byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausta daugiau liudytojų.

Teismas savo verdiktą skelbs liepos 5 dieną.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

„Taip, prašau panaikinti nuosprendį, (kaltės nepripažįstu – BNS) jokiais būdais“, – BNS yra sakęs A. Greičius.

Kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, vyras laikomas laisvėje, jam taikoma intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.

Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į šią sritį, kur jį pasitikdavo ir, Klaipėdos apygardos teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos apygardos teismas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį  A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

„Byla nebuvo išnagrinėta, dabar pertrauka ir spręs kitame posėdyje, ką mes toliau darysime. Pateikėme prašymus ir dabar lauksime. Kadangi uždaras posėdis, negalime daugiau ta tema pasakoti“, – BNS po posėdžio sakė A. Greičiaus advokatė Julija Asovskaja.

„Taip, prašau panaikinti nuosprendį, (kaltės nepripažįstu – BNS) jokiais būdais“, – BNS sakė A. Greičius.

Kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, vyras laikomas laisvėje, jam taikoma intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo mėnesį.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Karaliaučiaus srityje.

Byla nebuvo išnagrinėta, dabar pertrauka ir spręs kitame posėdyje, ką mes toliau darysime.

Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, Klaipėdos apygardos teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos apygardos teismas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Klaipėdos apygardos teismas lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį visuomenininką, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinį direktorių Aleksėjų Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Kaip BNS informavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Laura Mickevičiūtė, sprendimą apskundė griežtesnę bausmę gavęs nuteistasis.

Jis, pasak teismo atstovės, „prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti“.

Pirmasis posėdis byloje apeliacine tvarka numatytas sausio 26 dieną. Kaip ir pirmojoje instancijoje, byla bus nagrinėjama neviešai.

Abu vyrai buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiu Kaliningrado srityje.

Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, Klaipėdos apygardos teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Kaip anksčiau skelbė Klaipėdos apygardos teismas, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Skiriant bausmę M. Tunikaičiui nustatyta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes.

Įvertinta ir tai, kad vyras turi šeimą, sveikatos problemų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.

„Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui, jaunimo asociacijos „Juvenis“ atstovui, akcijos „Nemirtingas pulkas“ organizatoriui Klaipėdoje“, – rašoma pirmadienį paskelbtame ambasados pranešime.

Anot jos, kaltinimai šnipinėjus Rusijai yra juokingi, nes A. Greičius esą kaltintas fotografavęs savo organizuojamus kultūrinius renginius.

„Naujas Vilniaus politinių represijų prieš savo piliečius etapas nusipelno dėmesio ir atitinkamos atitinkamų tarptautinių organizacijų reakcijos“, – teigiama pranešime.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje.

Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius A. Greičius nuteistas ketverių, kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Abu vyrai nuteisti dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.

Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui.

Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Karaliaučiaus srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.

Bylos duomenimis, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Pasienyje gyvenantis M. Tunikaitis nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Pasak teismo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

„Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, šiai dienai negalime nieko daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Šioje byloje teisiami du Lietuvos piliečiai, jie, bylos duomenimis, vienas su kitu nebuvo pažįstami ir veikė atskirai, tai visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius ir Mindaugas Tunikaitis.

Manoma, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Karaliaučiaus srities pasienio valdybos pareigūnas, prisistatęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Iš Lietuvos išprašyti trys Latvijos Respublikos piliečiai, atvykę į Klaipėdoje surengtą forumą. Šie asmenys įtraukti į mūsų valstybėje nepageidaujamųjų sąrašą. Raštišką pranešimą apie tai jiems įteikė mūsų pasieniečiai ir paprašė skubiai išvykti iš šalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai patvirtino, kad užvakar į šalį įvažiavo trys Latvijos piliečiai, kurie nepageidaujami Lietuvoje. Turėdami tą informaciją, pasieniečiai surado juos, įteikė pranešimus ir įpareigojo išvykti iš šalies.

Nepageidaujamų atvykėlių pareigūnai iki sienos nepalydėjo, jie turėjo išvykti patys. Turima žinių, kad du iš jų iš Lietuvos išvažiavo dar tą pačią dieną, o vienas užsiliko. Tačiau esą ir jis rengiasi išvažiuoti.

"Siena su Latvija yra atvira, tad nieko nuostabaus, kad jie į Lietuvą įvažiavo niekieno nepastebėti. Tokių atvejų pasitaiko, bet jie nekasdieniški. Į mūsų šalį nepageidaujami užsieniečiai paprastai neįleidžiami prie išorės sienos, ypač Rusijos ir Baltarusijos piliečiai neįleidžiami į Lietuvą dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad jie yra nepageidaujami", – teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Atvykėliai buvo pasirengę dalyvauti Klaipėdoje vykusiame forume "Etnonacionalizmas – grėsmė pasaulio taikai ir saugumui" . Renginys vyko rusų kalba, jame turėjo būti kalbama apie tai, ar Lietuva pasirengusi priimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Vienas iš forumo organizatorių Aleksejus Greičius, pastaruosiuose rinkimuose su Lietuvos rusų sąjunga siekęs Klaipėdos miesto tarybos nario mandato, patvirtino, kad iš šalies išprašytas žmogaus teisių specialistu prisistatantis Aleksandras Kuzminas, antifašistu save tituluojantis žydų tautybės Josifas Koranas bei karo istorijos žinovas Aleksandras Ržavinas.

"Trys svečiai buvo išprašyti. Jie nežinojo, kad yra nepageidaujami Lietuvoje. Jiems buvo pranešta, kad jie kuo skubiau turi iš Lietuvos išvažiuoti ir nepasirodyti čia iki 2020 metų. Mūsų renginys būtų buvęs įdomesnis, jei jame būtų dalyvavę šie žmonės", – įsitikinęs A.Greičius.

Renginyje dalyvavo 17 asmenų, keturi kalbėtojai ir 13 klausytojų. Tarp jų – Rusijos Federacijos generalinio konsulato atstovai.

Ketvirtadienio vidurdienį prie Vytės kapinėse esančio kapo, kuriame palaidoti 152 rusų kariai, rikiavosi žmonės. Čia jie susirinko pagerbti 1-ojo Pasaulinio karo aukų.

Tos pačios dienos vakarą vykusiame minėjime organizatoriai plačiau pakomentavo šio karo detales ir skaudžias jo pasekmes. Savo dainas žuvusiems atminti skyrė ir Liepojos liaudies kolektyvas.

„Tai tarsi savotiška repeticija prieš kitų metų jubiliejų“, – sakė Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius, primindamas, jog 2014-aisiais minėsime šimtmetį nuo šio karo pradžios.