Komisija pirmadienį pranešė baigusi vasario 14 dieną įvykusios avarijos tyrimą. Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybų skyriaus patarėja Gintarė Slušnienė sako, kad esminis pažeidimas – darbų technologijos nesilaikymas.

„Esminis, turbūt, pažeidimas buvo avarijos darbų technologijos nesilaikymas. Darbai buvo vykdomi nesimetriškai, dėl ko ir galėjo kilti ši avarija“, – pirmadienį žurnalistams Kaune sakė G. Slušnienė.

Griuvusioje konstrukcijoje taip pat buvo dvigubai mažiau armatūros, nei tilto statybos projekte.  

Griuvusioje konstrukcijoje taip pat buvo dvigubai mažiau armatūros, nei tilto statybos projekte.  

„Tyrimo metu nustatyta, kad buvo dvigubai mažesnis armatūros kiekis konstrukcijose negu numatyta tarybiniais laikais rengtame projekte“, – sakė G. Slušnienė.

Gintarė Slušnienė. T. Biliūno / BNS nuotr.

Anot jos, ardymo darbai buvo vykdomi netolygiai, dėl to neišlaikyta pusiausvyra, sukėlusi griūtį.

Be to, nustatyti ir darbus atliekančių bendrovių darbų vadovų pažeidimai, iš kurių vienas – avarijos vietoje nebuvo tinkamos kvalifikacijos specialisto, nes paskirtasis tuo metu atostogavo.

Esminis, turbūt, pažeidimas buvo avarijos darbų technologijos nesilaikymas. Darbai buvo vykdomi nesimetriškai, dėl ko ir galėjo kilti ši avarija.

„Netinkamai buvo pildoma dokumentacija, avarijos įvykimo metu statybvietėje net nebuvo kvalifikuoto statybos vadovo, tas, kuris buvo paskirtas, tuo metu buvo išvykęs, atostogavo. Atestuoto, kvalifikuoto asmens avarijos vietoje tuo metu nebuvo “, – kalbėjo G. Slušnienė.

Ji teigia, kad nustačius pažeidimus už juos darbų vadovams gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda iki 1 tūkst. eurų, o rangovui – šiek tiek mažesnė. Baigusi tyrimą inspekcija taip pat kreipsis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą dėl statybų dalyvių veiklos įvertinimo – šiuo atveju gali būti taikomas ir kvalifikacijos atestato stabdymas, rangovų ir kitų darbuose dalyvavusių įmonių veiklos apribojimas.

Tilto per Nerį konstrukcijos demontavimo darbus atlieka bendrovė „Kauno tiltai“.

Įgriuvusi konstrukcija demontuota per kelias savaites, dėl šių darbų buvo laikinai ribojamas eismas greta esančiais tiltais.

BNS primena, kad A. Meškinio tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pernai pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas, vidurinis bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus iš esmės rekonstruojamas.

Naująjį projektą Lietuvos automobilių kelių direkcija patikėjo atlikti „Kauno tiltams“, laimėjusiems viešąjį konkursą. Būtent šios bendrovės specialistų komanda pavasarį baigė statyti tiltą, kuriuo A1 keliu iš Vilniaus pusės atvažiuojantys automobiliai nusuka į Lapes bei Panerių gatvę, taip pat važiuoja į prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“. O nuo Jonavos gatvės jungiamuoju keliu atriedantys kauniečiai jau priprato pakilti viaduku ir atsidurti ant šio, šiaurinio, tilto.

Atskirs vietinį ir magistralinį eismą

Alfonso Meškinio tilto rekonstrukcija yra visai Lietuvai svarbaus transporto infrastruktūros modernizavimo proceso dalis. „Po permainų šis transporto mazgas visiškai atitiks šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrins patogesnį susisiekimą. Vietoj vieno vidurinio tilto bus pastatyti du, o tai leis išplatinti kelią ir visiškai atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio. Taigi, vietoj trijų dabartinių tiltų turėsime keturis. Dviem naujais viduriniais tiltais vienas transporto srautas judės Klaipėdos kryptimi, o kitas – Vilniaus“, – aiškino „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius. Tuo tarpu šoniniai tiltai bus skirti vietiniam susisiekimui.

Skaičiuojama, kad iš viso šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir A. Meškinio tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ automobilių srautas per parą siekia iki 78 tūkst. automobilių.

Sutartyje su Lietuvos automobilių kelių direkcija numatyta, kad tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkytos iki 2024 m. pabaigos. Anot A. Rusevičiaus, vos įsigaliojus sutarčiai lapkričio pradžioje bendrovės pajėgos aktyviai ėmėsi parengiamųjų darbų. Dirbti šiame projekte jau dabar yra sutelktos 150 darbuotojų pajėgos. Tai – įrodymas, kad infrastruktūros modernizacija šalyje kuria darbo vietas.

Seną tiltą išardys per kelis mėnesius

Naujo šiaurinio tilto svarba dar labiau išaugs, nes rekonstrukcijos metu per jį bus nukreipiamas eismas Klaipėdos kryptimi. Tad automobilių srautas ant tilto taps intensyvesnis, o vairuotojams teks prisitaikyti prie laikinų pokyčių.

Statytojams iš pradžių teks išardyti 1964 metais statytą tiltą per Nerį. Darbai truks apie 3–4 mėnesius, kol liks tik seno tilto poliai.

„Viską pradėsime vandenyje – supilsime salas aplink esamas tilto atramas, kad konstrukcijas būtų galima pasiekti sausuma. Šios salos bus sutvirtintos spraustasiene, kad vanduo neplautų supilto grunto. Turėdami tvirtą pagrindą imsimės ardymo darbų“, – dalijosi „Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius.

Svarbiausia taisyklė – išlaikyti pusiausvyrą

Specialistų teigimu, tilto ardymas yra labai nuoseklus procesas, vykdomas pagal griežtą tvarką saugant aplinką. Iš pradžių teks nuimti seną asfalto dangą, išardyti senus turėklus, atitvarus, išmontuoti šalitilčio plokštes ir kitus konstrukcijų elementus.

Pačiu sudėtingiausiu ir atsakingiausiu darbų etapu inžinieriai vadina gelžbetoninės tilto perdangos ardymą. Kone prieš 60 metų statyto tilto perdanga yra sumontuota pusiausvyros metodu: dėžinė perdanga buvo montuojama nuo atramos einant tolygiai į šonus iš abiejų pusių. Taigi, ir ardymas turės vykti tokiu pačiu principu, tik atvirkščiai. Tilto perdanga bus pradėta ardyti nuo kraštų tolygiai ir vienodai artėjant atramos link.

Virš vandens esančioje zonoje daug darbo turės automobilinis kranas, kurio keliamoji galia siekia apie 500 tonų. Šiuo galiūnu bus iškeliamos gelžbetoninių konstrukcijų dalis, kurias prieš tai atpjaus deimantiniai pjūklai. Sausumoje šios dalys bus trupinamos hidraulinėmis žnyplėmis. Taip žingsnis po žingsnio, kartojant tą patį veiksmą, perdanga bus visiškai pašalinta. Po to specialistai išardys tilto atramas ir senus pamatus. Galiausiai liks tik poliai.

„Visas tilto ardymo procesas suplanuotas taip, kad poveikis aplinkai būtų minimalizuotas. Pasirinkome saugiausius sprendimus, kad viso proceso metu ramiai kontroliuotume situaciją. Todėl nebus jokių sprogdinimų ar panašių veiksmų. Aplink gyvenimas ir toliau tekės sava vaga“, – konstatavo „Kauno tiltų“ generalinis direktorius.

Permainų nauda bus akivaizdi

Vietoj vieno išardyto tilto bendrovė pastatys du naujus. Sutartyje numatytų darbų vertė siekia 68,37 mln. eurų.

Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas.

A. Rusevičius įsitikinęs, kad naujų tiltų statybose itin pravers nesena patirtis, kurią komanda sukaupė statydama šiaurinį tiltą. „Kauno tiltų“ vadovas pastebi, du modernūs naujieji tiltai bus tokios pačios konstrukcijos kaip ir jau pastatytas, kuriuo sklandžiai ir saugiai vyksta eismas.

„Apskritai, kiekvienas tiltas Kaune mums yra puikiai žinomas ir pažįstamas. Nėra jokių staigmenų – tik nuoseklus pasirengimas, planavimas ir sprendimų įgyvendinimas“, – tvirtino A. Rusevičius.

Pašnekovas sutinka su ekspertais, kurie teigia, kad automobilių srautai pagrindiniuose šalies keliuose vis auga, tad infrastruktūrą būtina atnaujinti, tobulinti ir plėtoti. „A. Meškinio tiltas Kaunui yra labai svarbus, nes sujungia miestą su rajonu, išlaisvina miesto augimą ir priemiesčių plėtrą. Po rekonstrukcijos vietos gyventojams bus patogiau. Turėtų pagerėti saugumo situacija, sumažėti spūsčių, keliaujantys žmonės sutaupys laiko“, – apibendrino A. Rusevičius, teigiantis, kad ilgalaikę pažangių pokyčių vertę pajaus visi, o eismo nepatogumai dėl rekonstrukcijos darbų bus laikini.

Dėl didelio eismo intensyvumo ir tiltų apkrovimo rekonstruoti šiuos tiltus per Nerį nuspręsta 2018 metais. Susisiekimo ministerija numato, kad pastačius vidurinį tiltą ateis ir paskutinio, pietinio, tilto rekonstrukcijos eilė. Planuojama, kad visi Islandijos plento kompleksinio projekto etapai turėtų būti baigti 2025–2026 metais.

Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt sakė, kad pranešimas apie trijų transporto priemonių avariją gautas 20.01 val. 

„Susidūrė sunkiasvorė ir dvi lengvosios transporto priemonės. Vienas vairuotojas yra pristatytas į gydymo įstaigą“, – teigė policijos atstovė.

Policijos pareigūnai dirba įvykio vietoje, tad daugiau informacijos apie eismo įvykį pateikti negalėjo.

Vairuotojai praneša, kad nuo prekybos centro „Mega“ link Vilniaus susiformavo automobilių spūstys.

Policija pranešimą apie tai, kad vyras yra perlipęs tilto turėklus, gavo 11.52 val.

Apie 12.30 val. policijos atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad pareigūnai dar dirba įvykio vietoje.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikė teigė, kad pranešimas nepasitvirtino.

„Žvejys patvirtino, kad nelaimė neįvyko“, – sakė medikė.

Policijos atstovas po 14 val. portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad žmogaus nerado.

Planuojama, kad A. Meškinio tiltas galėtų būti rekonstruotas iki 2024 metų pirmojo pusmečio. Jį rekonstravus bus atnaujinamas ir trečias (pietinis) tiltas.

Sutvarkius visus tris tiltus, bus galima įgyvendinti paskutinį maždaug 100 mln. eurų vertės Islandijos plento projekto etapą – sutvarkyti ruožą tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos gatvės. Tuomet bus atskirti skirtingi srautai – tranzitinis nuo vietinio transporto.

„Tikimės, kad iki 2027 metų visiškai baigtas įgyvendinti Islandijos plento projektas ne tik padidins eismo pralaidumą ir saugumą, bet ir padės sutaupyti milijonus valandų dabar prarandamo laiko spūstyse šiame kelio ruože, taip pat taps ir pavyzdiniu projektu sprendžiant eismo organizavimo klausimus“, – pranešime sakė direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Visas projektas taip pat apima transporto mazgo ties prekybos centru „Mega“, Sargėnų, naujo viaduko per Jonavos gatvę statybą ir šalia esančio ruožo tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos gatvės rekonstrukciją.

Be šio projekto, bus rekonstruojama Giraitės sankryža, kuri yra „Via Baltica“ projekto dalis. Abu projektai Kaune apima maždaug 12 kilometrų ruožą kelyje A1 Vilnius–Klaipėda.

Praėjusią savaitę Kaune oficialiai eismui atidarytas naujas tiltas per Nerį su viaduku ir jungiamuoju keliu. Jį už daugiau nei už 32 mln. eurų pastatė bendrovė „Kauno tiltai“.

Kaip pranešė savivaldybė, gatvę uždaryti reikia siekiant saugiai atlikti tilto kosmetinio remonto darbus.

Savivaldybės pateiktoje schemoje nurodoma, jog bus uždaroma po tiltu esanti gatvės atkarpa, todėl gyventojams, vykstantiems nuo ar link Salių kaimo ir Lapių miestelio teks kilti į Islandijos plentą ir važiuoti iki artimiausio apsisukimo, grįžti atgal ir tuomet nusileidus tęsti kelionę.

Eismo pakeitimai, pasak savivaldybės, galios tik šeštadienį.

Policija pranešimą apie nelaimę, kuri įvyko judant link prekybos ir pramogų centro "Mega", gavo 10.04 val.

Anot policijos atstovo, kylant nuo Jonavos gatvės "Scania" markės sunkiasvoris automobilis posūkyje apsivertė. Sužeistų žmonių nėra. Vairuotojas blaivus.

Į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Pasak jų, ant važiuojamosios kelio dangos buvo išsilieję naftos produktų. Sustabdytas naftos produktų nutekėjimas, surinkta 200 kg teršalų. Nuplauta važiuojamoji kelio danga.

Pranešimą apie trijų automobilių avariją netoli Marvelės policijos pareigūnai gavo 11.21 val. Užnemunės gatvėje, važiuojant link „Via Balticos“, įvykusiame techniniame eismo įvykyje sužalotų žmonių nėra. Šioje atkarpoje taip pat gali formuotis automobilių spūstys.