Komisija pirmadienį patvirtino galutinius turinčių teisę balsuoti šią savaitę vyksiančiuose pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose rinkėjų sąrašus.

Dėl mandato varžysis Raseinių vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas, buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas anksčiau šios savivaldybės mero pareigas ėjęs Algirdas Gricius.

Darbo partija rinkimuose iškėlė buvusio Seimo nario Dariaus Ulicko kandidatūrą, Liberalų sąjūdis – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Barzdienės, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – draudimo specialisto Edvino Demidavičiaus, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – verslininkės Meidos Šabūnienės, Lietuvos regionų partija – verslininko Antano Tautkaus kandidatūras.

Kaip pranešė VRK, nuo antradienio iki ketvirtadienio vyks balsavimas iš anksto Raseinių rajono savivaldybės pastate (V. Kudirkos g. 5, Raseiniai) ir Kėdainių rajono savivaldybės pastate (J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai).

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis balsavimo procesas taip pat bus organizuojamas specialiuose punktuose: Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardos teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigose, bausmių atlikimo vietose ir kt.

Rugsėjo 1-2 dienomis rinkimų komisijų nariai vykdys balsavimą rinkėjų namuose.

Sekmadienis – pagrindinė Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių apygardoje diena, kai rinkėjai balsuos savo rinkimų apylinkėse ar bet kurioje kitoje apygardos teritorijoje esančioje rinkimų apylinkėje nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.

Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje rugsėjo 3 dieną rengiami po to, kai čia išrinktas Arvydas Nekrošius atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų eiti mero pareigas.

Mero teigimu, teisėsaugos kyšininkavimu įtariamas R. Ačas šį antradienį – atvyko į savivaldybę ir užėmė administracijos direktoriaus kabinetą, nors jau buvo paskelbta, kad jo funkcijas perima administracijos direktoriaus pavaduotojas Gytis Šulinskas. Dėl šio įvykio į savivaldybę teko iškviesti ir policiją.

„Ne, neišvarėm, aš tik pasakiau, kad jam ne vieta kabinete, kadangi jis nušalintas nuo pareigų. Jis sėdi ir viskas, neina, tai aš jo neišnešiu. Ir kada policija buvo pakviesta, policininkai sako, kad jis viešosios tvarkos nepažeidinėja – nei jis šūkauja, nei jis mušasi, paprasčiausiai sėdi ir viskas “, – teigė Raseinių rajono meras.

Galiausiai, anot A. Griciaus, R. Ačą pavyko įtikinti pasitraukti iš patalpų ir nušalintasis administracijos direktorius nuo antradienio savivaldybėje nebesirodo.

„Aš jam pateikiau savo dokumentus, dar vieną potvarkį. Ko gero to užteko, jis suprato, kad įstatymų reikia laikytis. Aš bent jau taip galvoju“, – sakė A. Gricius.

R. Ačas pavasarį atleistas iš pareigų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Regionų apygardos administracinis teismas lapkričio 22 dieną nusprendė, kad atleidžiant R. Ačą savivaldybės tarybos posėdyje padaryta procedūrinių pažeidimų ir nurodė R. Ačą grąžinti į darbą skubos tvarka. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Tuo metu kyšininkavimu įtariamas R. Ačas tą pačią dieną kreipėsi į „Registrų centrą“, kuris teismo sprendimo pagrindu jį įregistravo administracijos direktoriumi.

Tačiau meras A. Gricius kitą dieną išleido potvarkį, kuriuo kyšininkavimu įtariamas administracijos direktorius nušalinamas nuo pareigų. Pasak mero, šį potvarkį R. Ačas turėjo pateikti „Registrų centrui“ ir darbe nebepasirodyti, kol nebus panaikinti įtarimai.

Mero potvarkį dėl nušalinimo R. Ačas yra apskundęs teismui.

Jis sako, kad neprivalo registruoti šio potvarkio Registrų centrui, tą turi padaryti meras, nes jo negrąžino į pareigas per antstolio nustatytą 5 dienų laikotarpį.

"Neprivalau vežti mero potvarkio registruot, nes neesu atstatytas į pareigas. Meras turi administraciją, kuri ir turi tą padaryti", - BNS teigė R. Ačas.

Nušalintas administracijos direktorius tvirtina, kad antradienį pasirodė darbe, nes vykdė teismo ir antstolės nurodymus. Dabar, pasak R. Ačo, antstolė turėtų imtis veiksmų, tačiau kokių, jis nenorėjo atskleisti.

"Atėjau antradienį į darbą ir prasidėjo cirkas. Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą, aš tiesiog vykdau įstatymo raidę. Pirmadienį į darbą eiti neketinu, nes dabar esu paprastas žmogus iš gatvės", - sakė R. Ačas

Teisėsauga lapkričio pradžioje pateikė įtarimus R. Ačui dėl kyšio paėmimo dar tuo metu, kai jis ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Prokurorai įtaria, kad politikas už kyšį vykdant kol kas neįvardijamą viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004–2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo Seime. 2011–2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas yra pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, prieš kelerius metus jis mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas buvo paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

A. Gricius BNS antradienį taip pat užsiminė, kad ilgainiui gali būti ir dar daugiau įtariamųjų.

„Aš tikrai nenoriu būti pranašu, bet aš galvočiau, kad vis tiek mūsų rajoninė žiniasklaida, tiek žmonės, kurie galbūt daugiau žino ar daugiau numano, galbūt yra pateikę ir daugiau informacijos kažkam šitom tematikom“, – BNS sakė A. Gricius. Jis BNS informavo prieš pusemtį išstojęs iš Darbo partijos.

Kaip antradienį pranešė STT, Šiaulių valdybos pareigūnai sulaikė Raseinių rajono savivaldybės Ekonomikos departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėją V. B. (Vilmantą Bacį – BNS) ir Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą R. R. (Rytį Radavičių – BNS).

„Žinau, kad paprasčiausiai buvo savivaldybės administracijoj apsilankę STT specialistai ir jie paėmė tam tikrus dokumentus ir kalbėjosi su pora darbuotojų“, – teigė Raseinių rajono vadovas.

STT pranešė, kad antradienį taip pat sulaikyti trys privačių įmonių atstovai. Jų darbo vietose ir namuose taip pat atliktos kratos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Raseinių rajono savivaldybėje organizuojant ir vykdant įvairius viešuosius pirkimus kai kurioms įmonėms buvo sudaromos palankios sąlygos juos laimėti, o už tai įmonių atstovai savivaldybėms darbuotojams atsilygindavo įvairiais kyšiais.

„Jeigu kalbant apie viešuosius pirkimus, tai galvočiau, kad apie susijusius su melioracijos darbų renovavimu, tvarkyba ir t.t.“, – BNS sakė A. Gricius.

Klausiamas, kokių priemonių imasi pats, kad pažabotų korupcija Raseinių rajono savivaldybėje, A. Gricius teigė, jog savivaldybėje yra vykdoma antikorupcinė programa, veikia antikorupcijos komisija.

„Turi keistis, politikų karta ateit visai kita į savivaldą, tai viena. Antra, savivaldoj turi būt kiek įmanoma mažiau verslo atstovų ar verslo deleguotų atstovų“, – teigė Raseinių rajono meras.

Lapkričio pradžioje STT buvo sulaikiusi kyšininkavimu įtariamą buvusį Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovą Remigijų Ačą. Jis įtariamas paėmęs didelės vertės kyšį dar tuo metu, kai iki šių metų pavasario ėjo administracijos vadovo pareigas.

Teisėsauga įtaria, kad politikas už kyšį vykdant neįvardijamą viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone Raseinių autobusų parku.

Privačių įmonių atstovai įtariami tiesiogiai papirkę R. Ačą arba dalyvavę maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.

Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių bei dar viena skulptūra, vaizduojanti sargybą einančius partizanus.

„Kitais metais bus obeliskas su Vyčio kryžiumi, tai pagrindas, o paskui eis kitos dalys: partizanų grupė, sienelė. Vyksta procesas, šiemet turime surinkti pinigus obeliskui (...). Mes nieko nenorime aplenkti: koplyčia yra Kęstučio apygardos partizanams, o mes darome visos Lietuvos partizanams. Ta vieta yra verta visų Lietuvos partizanų įamžinimo, o ne vienos apygardos“, – aiškino A.Kliunka.

Idėja Kryžkalnyje įamžinti partizanus beveik prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui – būtent jo sumanymu pradėta statyti koplyčia.

„Tas kalnas tai koplyčiai yra per didelis, koplyčia paskęsta. Paminklai vienas kitą papildys. Mes norime apjungti abu projektus (...). Pinigai obeliskui eina kiekvieną dieną, verslininkai prisideda, kariuomenė remia šitą projektą“, – sakė A.Kliunka.

Jis neatskleidė, kiek lėšų obeliskui jau surinkta, bet sakė, kad jam gali reikėti apie 500 tūkst. eurų.

„Mes pakelsime pagrindinį obeliską su paauksuotu Vyčio kryžiumi ir su tuo obelisku pritrauksime pinigus kitai daliai“, – įsitikinęs A.Kliunka.

Nors jis mano, kad jau pastatyta koplyčia nėra tinkamas paminklas partizanams, tačiau sako, kad ji ir obeliskas galėtų stovėti šalia.

„Kiek galima visus kalnus smaigstyti neveikiančiomis koplyčiomis? Gal padarom kada nors tikrą partizanų ženklą? Monsinjoras svarstė ties Vidukle padaryti Arlingtono kapines, visus atkastus partizanus sulaidoti, bet kai jis grįžo iš Amerikos, buvo per vėlu, giminės išsitampė partizanų palaikus, o dabar išmirė giminės ir partizanų kapai yra apleisti. Tai obeliskas ir sienelė būtų simbolis vienoje vietoje, nes viešai niekur nėra visų partizanų pavardžių“, – svarstė jis.

Raseinių meras Algirdas Gricius sako, kad galimybę statyti obeliską turi vertinti specialistai.

„Man, ne tiek kaip merui, bet kaip žmogui, istorikui, atrodo, kad, ko gero, pradėtą reikia baigti ir tik pasitarus su landšafto specialistais, architektais galima būtų priimti kitą sprendimą, ar tikrai obeliskas į tą vietą tiktų. Aš nenoriu šiandien sakyti nei už, nei prieš šią iniciatyvą, bet vis dėlto reikėtų specialistų išvadų. Vieni ir kiti esame patriotai, bet tai nereiškia, kad mūsų norai sutampa su teisės aktais, su kraštovaizdžio formavimo reikalavimais“, – BNS sakė meras.

Anot jo, lėšų koplyčiai baigti ir aplinkai tvarkyti kitąmet tikimasi gauti ir valstybės. Tam esą reikėtų apie 300 tūkst. eurų.

„Norėtume, kad valstybės šimtmečiui būtų galima baiginėti komplekso statybą ir įrengimą. Dabar ten yra tik gelžbetoninis koplyčios karkasas pastatytas ir daugiau nieko doro nėra, man tikrai gėda, kad šitam kompleksui valstybė neranda tinkamo finansavimo, savivaldybė iš savo biudžeto tikrai nepajėgi viena pati to padaryti“, – sakė A.Gricius.

Senasis ir naujasis projektai, kuriais norima Kryžkalnyje įamžinti partizanų atminimą, neseniai aptarti Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijoje Seime. Komisija įpareigojo iniciatorius suderinti abiejų idėjų įgyvendinimą, kad projektai sudarytų vientisą partizanų įamžinimo memorialą.

„(...) meras nesulaužė priesaikos ir vykdė jam įstatymuose numatytus įgaliojimus“, - ketvirtadienį paskelbtoje nutartyje nurodė teismas.

LVAT išnagrinėjo jau antrą Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš merą A.Gricių, kuriame jis taip pat kaltintas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo. Taip pat taryba skunde nurodė, jog meras gruodį posėdyje priimtus tarybos sprendimus pasirašė tik po kelių dienų, nors, politikų nuomone, tai turėjo padaryti tą pačią dieną.

Birželio 17 dieną šis teismas nagrinėjęs ankstesnį skundą prieš merą A.Gricių pripažino, kad Raseinių vadovas įstatymų nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.

Tąkart koalicijos atstovai merą kaltino, kad buvo įpareigotas užimti atitinkamą poziciją teisme nagrinėjamose bylose dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus atleidimo, tačiau teikdamas atsiliepimą teismui, esą veikė tarybos vardu be jos žinios. A.Gricių išteisinęs LVAT tąkart konstatavo, kad teismuose meras reiškė savo, o ne tarybos poziciją.

LVAT išvada yra galutinė ir neskundžiama.

Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas aiškiai nenumato pareigos įtraukti tarybos narių siūlymus papildyti tarybos darbotvarkę skubos tvarka, taip pat nenurodo konkretaus laiko tarpo, per kurį meras turi pasirašyti įstatymus.

„(...) išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog meras į 2015 metų gruodžio 15 dieną vykusio tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo svarstymo sulaužė mero priesaiką ir (ar) neįvykdė įstatymuose jam numatytų įgaliojimų“, - pripažino teismas.

„Tokia išvada ir turėjo būti. Vertinu Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą už tai, kad jis kompetetingai išnagrinėjo šituos klausimus ir davė atsakymus ne tik man, kaip merui, bet ir visiems Lietuvos merams, davė tam tikrą signalą, kad svarbiausia laikytis įstatymų“, - BNS teismo sprendimą įvertino A.Gricius.

Naujosios valdančiosios daugumos atstovas Steponas Nacius BNS tvirtino, kad po šio teismo sprendimo mero atsakomybės klausimas taryboje greičiausiai nebebus keliamas.

„Teismas atsakė tai, ką ir turėjo atsakyti: įstatymas neatsako į klausimus, ką daryti vienoje ar kitoje vietoje. Ne, mes tik norėjome išgirsti galų gale atsakymą. Koalicija dirba, stengiasi, daro, o mero ažvilgiu tikrai laukiame, kada jis pristatys savo metinę ataskaitą, kurios dar nepateikė“, - BNS sakė S.Nacius.

Pasak jo, nors šiuo metu naujoji dauguma nėra delegavusi administracijos direktoriaus ir vicemero, „darbai vyksta normaliai“.

„Jei meras nejaučia diskomforto dirbdamas su tokia maža komanda, tai mes irgi sugebėsime dirbti toliau“, - sakė jis.

Pats A.Gricius pabrėžia, kad teikti administracijos direktorių ir vicemerą yra jo prerogatyva, tačiau kol kas naujų kandidatūrų nežada teikti, kol teismai nepriims sprendimų buvusio administracijos vadovo ir vicemerės bylose dėl, jų manymu, neteisėto atleidimo.

Raseinių rajono savivaldybės taryba kovo 10 dieną nusprendė, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai bandoma iš pareigų atstatydinti tiesiogiai išrinktą merą.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Pagal įstatymą, tarybai priėmus sprendimą, kad meras galėjo sulaužyti priesaiką, dėl to prašoma LVAT išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

Tai baigta pirmoji byla Lietuvoje, susijusi su bandymu atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą.

Mero oponentai savivaldybės vadovą kaltino, kad teismuose jis reiškė savo, o ne tarybos poziciją.

Tačiau teismas pabrėžė, kad meras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta teisė atstovauti savivaldybei, todėl turėjo teisę pasirinkti savarankišką poziciją.

„Mes pripažinome, kad jis, pasirinkdamas tą poziciją, kurią jis pasirinko teisme, įstatymų – nes jam įstatymai suteikė tokią teisę – nepažeidė“, – BNS sakė LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos pirmininkas Romanas Klišauskas.

Anot jo, Raseinių savivaldybės naujosios valdančiosios daugumos inicijuota apkalta buvo grindžiama sausio 28 dienos tarybos sprendimu, kuriuo meras „buvo įpareigotas užimti atitinkamą poziciją teisme nagrinėjamose bylose“ dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus atleidimo. Naujos koalicijos atstovai kaltino merą, kad šis, teikdamas atsiliepimą teismui, veikė tarybos vardu be jos žinios.

„Jo pateiktas atsiliepimas neatspindėjo tarybos pozicijos“, – BNS sakė Raseinių savivaldybės tarybos narys liberalas Rosvaldas Kunickas.

„Galvoju, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Manau, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, mero institucija įgavo tam tikras kitas funkcijas, įsipareigojimus ir įpareigojimus iš rinkėjų, ką šiandien ir konstatavo teismas“, – BNS sakė meras A.Gricius.

Kitą savaitę LVAT nagrinės dar vieną Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš A.Gricių. Jame jis taip pat kaltinamas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo, taip pat nepasirašė tarybos sprendimų tą pačią dieną, kai vyko tarybos posėdis.

Meras ir šiuo atveju laikosi pozicijos, kad įstatymų nepažeidė.

„Įstatyme nėra numatyta, mūsų reglamente numatyta, kad per penkias darbo dienas reikia pasirašyti, ką aš ir padariau – per penkias dienas pasirašiau ir protokolą, ir tarybos sprendimus. O neįtraukimas į tarybos posėdį buvo dėl to, kad neteisingai buvo parengtas tarybos sprendimo projektas“, – poziciją dėstė A.Gricius.

Šiuo metu taryboje naujoji valdančioji dauguma nėra delegavusi naujų administracijos direktoriaus bei vicemero, nes jų kandidatūrų naujajai koalicijai nepavyksta suderinti su meru. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, kandidatus į šias pareigas tarybai teikti turi būtent meras.

„Sakyčiau, iš esmės savivaldybės projektai įgyvendinami, darbas vyksta normaliai, visa ūkinė veikla vyksta, galbūt yra daugiau trikdžių politinių nesutarimų sferoje. Esu pasakęs, kad tai yra postai, kurie turi būti ne tik politinio, bet ir asmeninio pasitikėjimo. Kada rasime bendrą kandidatą, kuriuo aš tikrai kaip meras galėsiu pasitikėti (...), tikrai priimsime tam tikrą sprendimą“, – teigia meras.

Taryba kovo 10 dieną nusprendė, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina LVAT išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

„Kreipsimės, kad galų gale išgirstume išvadą. Laiko turime iki birželio 15 dienos, kai baigiasi terminai, šį ketvirtadienį taryba asmeniškai paprašys atsakyti į klausimą, pateikti išvadą, meras laužė priesaiką ar ne. Norime išgirsti atsakymą, turime laiko, dar spėjame, paduosime dokumentus“, – BNS sakė vienas mero atstatydinimo iniciatorių, su visuomenininkais „Rasai“ į tarybą išrinktas Steponas Nacius.

Vietos savivaldos įstatymas numato, kad pradėjus mero atstatydinimo procedūrą kreiptis į teismą išvados, ar meras nesulaužė priesaikos, galima ne vėliau kaip per pusmetį nuo savivaldybės vadovo veiksmų, kuriuos prašoma įvertinti teisme.

Raseinių rajono savivaldybės taryba jau kovo pradžioje nusprendė kreiptis į teismą dėl tokios išvados, kad galėtų tęsti mero atstatydinimo procedūrą, tačiau LVAT bylą nutraukė argumentuodamas, kad į teismą buvo kreiptasi ne visos tarybos sprendimu, bet atskiro tarybos nario pasirašytu prašymu.

Kreipimąsi į teismą tarybos pavedimu tuomet surašęs S.Nacius sakė, jog šį kartą procedūros bus išlaikytos, nors ir stebėjosi ankstesniu LVAT sprendimu. „Sudėtinga buvo įvairaus lygio specialistams, teisininkams atsakyti į vieną klausimą – kaip galėjo taip nutikti, kad procedūriniai pažeidimai buvo pateikti tik atlikus visus proceso veiksmus, kodėl nebuvo paprašyta pirminiame posėdyje“, – sakė Raseinių politikas.

Raseinių mero byla buvo pirmoji šalyje, susijusi su bandymu atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą, tačiau LVAT gegužės viduryje ją nutraukė „byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad Raseinių rajono savivaldybė būtų svarsčiusi ar pritarusi būtent pateiktajam prašymui su visais jo motyvais“.

Meras A.Gricius tuomet sprendimą pasitiko džiugiai, tačiau sakė neišgirdęs atsakymo, ar teisus jis, ar jį kaltinanti naujoji valdančioji koalicija.

„Sprendimą vertinti gana sudėtinga: atsakymo, kuris teisus, kuris ne, šiandien negavome, gavome tik tai, kad byla yra nutraukiama dėl pažeidimų, kuriuos padarė taryba (...). Aš visiškai neabejoju, kad jei jie turi teisę kreiptis, jie tą ir padarys. Bet tas manęs nė trupučio nejaudina, nes jaučiuosi, kad esu teisus, galvoju, kad tiesa Lietuvoje egzistuoja ir tiesa nugalės“, – žurnalistams po sprendimo sakė A.Gricius.

Į teismą kreipėsi Raseinių savivaldybė, kovo 10 dieną tarybai nusprendus, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.