-
Gyventojams – virtualus susitikimas su kunigu A. Toliatu „Tavo tikrovė ten, kur tavo širdis“ 1
Transliacija vyks bibliotekos feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/kmsvb.
Virtualaus pokalbio metu paliesime A. Toliato knygoje „Ramybė tau“ plėtojamas temas – kalbėsime apie santarvę su pačiu savimi, susitaikymo stebuklą, pokyčių naudą, mūsų protuose slypintį rojų ir pragarą. Ieškosime atsakymų į daugeliui aktualius klausimus: kas atima iš mūsų ramybę ir laimę? Ar reikia įrodinėti savo vertę? Kodėl reikia paleisti praeitį? Kaip per smulkmenas nepamesti tikslo? Ar verta siekti tobulumo?
Kunigas A.T oliatas yra žinomas ir mylimas visoje Lietuvoje. Trys jo pamokslų knygos – „Žmogaus ir Dievo metai“, „Gerumo liūnas“, „Šeštas jausmas yra pirmas“ – nuolat perleidžiamos ir sulaukia vis naujų skaitytojų dėmesio. Knyga „Ramybė tau“ – tarptautinis projektas, gimęs Vilniaus knygų mugėje. Įdomu tai, kad ši knyga pirmiausia buvo išleista ispanų kalba ir yra skirta pasaulinei auditorijai.
„Dažnai bijome pasirodyti pasauliui tokie, kokie esame, baiminamės būti nepripažinti, nors iš tikrųjų kiekvienas žmogus yra vienintelis ir nepakartojamas. Ir būtent mūsų unikalumas yra geriausia, ką galime duoti kitiems. Vienintelis būdas būti laisvam – tai būti savimi, – rašo knygos autorius. – Jei žmogus gyvens sutardamas su savimi, tai skleis pasitikėjimą ir ramybę, todėl jį lengviau pripažins kiti. Taigi nereikia bijoti būti kitokiam, nes kur kas blogiau būti tokiam kaip visi. Arba būti abejingam kitiems.“
-
Dvasininkai – apie M.A.M.A apdovanojimus ir neseniai Bažnyčia besipiktinusius žinomus žmones 17
„Kai palygini... 2021 m. sausio mėnuo. Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo sausio 11 d. atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes. Reakcija: Bažnyčios sprendimą rengti pamaldas vadina absurdišku. Saugirdas Vaitulionis: „Bažnyčia eilinį kartą parodė, kad visiškai neturi moralės‟. Aistis Mickevičius: „Apskritai keistai atrodo tokie siūlymai iš jų pusės, kai jie prasilenkia su situacijos realybe ir Vyriausybės nutarimais“. Ir t. t. ir t. t. Eimutis Kvoščiauskas, Vaidotas Baumila, Andrius Užkalnis ir kt. 2021 kovo mėnuo“, – socialiniame tinkle rašė L. Virbalas, pasidalijęs teksto nuoroda, kurioje skelbiama, kad nugriaudėjo jubiliejiniai M.A.M.A apdovanojimai.
Šiuo L. Virbalo pasisakymu socialiniuose tinkluose pasidalijo ir kunigas A. Toliatas. „Taiklus arkivyskupo pastebėjimas. Dalis žmonių, kurie dar visai neseniai viešai ir garsiai piktinosi Bažnyčios noru praverti duris tikintiesiems, patys papuolė į abejotinai vertinamą situaciją. Žinoma, dabar toks sudėtingas laikas, kad lengva padaryti vieną ar kitą ne patį geriausią sprendimą, kad ir su pačiais geriausiais norais. Ypač dabar, kai esame išvarginti karantino, labai svarbu, kad mokytumėmės reaguoti ir komunikuoti pagarbiai. Išsakyti savo nuomonę ar pastabas kitų nežeminant, nekeikiant, nesityčiojant. Misija nelengva, bet įmanoma. Jei tikrai to panorėsime“, – rašė kunigas.
Dalis žmonių, kurie dar visai neseniai viešai ir garsiai piktinosi Bažnyčios noru praverti duris tikintiesiems, patys papuolė į abejotinai vertinamą situaciją.
Portalas kauno.diena.lt skelbė, kad kai kurie žinomi žmonės taip pat išliejo pasipiktinimą, prisijungdami prie užvirusių diskusijų. Daugelis kėlė klausimą, kodėl dėl pandemijos eiliniams žmonėms draudžiama pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais giminaičiais ar organizuoti, pavyzdžiui, gimtadienio šventes, tačiau rengti M.A.M.A apdovanojimus ir į juos atvykti su neigiamu COVID-19 testu – galima.
„Matau soc. tinkluose, kad vieni Mamoj, kiti Kryžiuose. O tai renginius jau leido Lietuvoj? Kažkaip negirdėjau. P.S.: Man negaila, šiaip įdomu“, – rašė aktorius, kvepalų kūrėjas Aistis Mickevičius.
Primename, kad policija aiškinasi situaciją dėl šeštadienio vakarą vykusių ir visuomenės pasipiktinimą sukėlusių M.A.M.A apdovanojimų.
„Dėl Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vykusio M.A.M.A apdovanojimų renginio, Kauno policija pradėjo aplinkybių tikslinimą, visa surinkta medžiaga bus įvertinta ir priimti sprendimai. Ačiū visiems už pilietiškumą“, – feisbuke savaitgalį rašė Lietuvos policija.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis BNS teigė, jo Kauno policija šeštadienį sulaukė apie 30 pranešimų dėl galimų pažeidimų renginyje.
„Bus patikrintos visos aplinkybės ir nustatyta, kokie ten buvo pažeidimai, kas pažeidė, o tada bus kitokie sprendimai“, – BNS sakė R. Matonis.
Sekmadienį LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ R. Matonis teigė, kad apdovanojimai traktuojami kaip televizijos transliacija.
„Kadangi tai yra televizijos transliacija, čia kokio nors atskiro leidimo, mūsų duomenimis, nereikia“, – komentavo Policijos departamento atstovas.
Anot jo, organizatoriai tikino, kad laikysis karantino reikalavimų. Visgi realybė, panašu, prasilenkė su pažadais.
„Kaip matome vėliau, viešojoje erdvėje pasirodžius nuotraukoms ir vaizdo medžiagai, tikrai ne visi dalyviai, bent jau mūsų vertinimu, reikalavimų laikėsi“, – teigė R. Matonis.
Anot pašnekovo, policija aiškinsis, ar buvo laikomasi visų karantino ribojimų ir ar visi į Kauną iš kitų Lietuvos vietovių nuvykę apdovanojimų dalyviai teisėtai kirto savivaldybių ribas.
Pirmadienio rytą R. Matonis portalui kauno.diena.lt teigė, kad naujos informacijos dėl šio renginio kol kas nėra. „Kol kas per naktį niekas nepasikeitė, – teigė R. Matonis. – Manau, kad šiandien pradės administracinę teiseną ir viskas vyks pagal tvarką, kaip ir turi būti. Šiandien ryte gaus medžiagą ir viską darys pagal procedūras – visus įvykius tiriame pagal teisės aktus, o ne pagal ažiotažą.“
„Žalgirio“ arenoje renginys vyko be žiūrovų, jo organizatoriai skelbė, kad visiems dalyviams prieš renginį buvo atlikti COVID-19 testai, tačiau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, jog nesilaikoma karantino taisyklių. Kai kurie politikai renginį pavadino „puota maro metu“.
Renginio organizatorius, asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla situacijos savaitgalį ir pirmadienio rytą nekomentavo. Pirmadienio rytą susisiekus su M. Tyla, jis teigė, kad vidurdienį išplatins pranešimą spaudai, o tuomet galės atsakyti į klausimus.
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: pasisakau ne už skaldymą, bet už vienijimąsi 37
„Visada pasisakiau ne už skaldymą, bet už vienijimąsi“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Pasak jo, kritikos susilaukusiu pasisakymu jis tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į esamą diskusijų kultūrą Lietuvoje.
„Norėjau savo pasisakymu atkreipti dėmesį į tai, kokia diskusijų kultūra šiuo metu yra Lietuvoje. Kuomet sakoma, kad tai pandemijos pasekmė, kad tai yra visuomenės nuovargio, kad esame uždaryti, pasekmė, aš su tuo sutinku tik iš dalies. Aš manau, kad mūsų diskusijų kultūroje slinktys įvyko per gerokai ilgesnį laiką. Mes turime grįžti prie normalaus bendravimo tono“, – teigė G. Nausėda.
Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių. Bet iliustravau savo pasisakymą kunigu Toliatu todėl, kad jis iš karto tapo šios diskusijos auka. Taip neturėtų būti.
„Kada aš kalbėjau apie poną Toliatą aš pirmiausia kalbėjau apie poną Toliatą kaip žmogų, kuris norėjo pradėti diskusiją kultūringomis priemonėmis, tačiau čia pat į jo kvietimą buvo atsakyta ne tokiomis kultūringomis priemonėmis arba ne tokiomis, kurios galėtų būti priimtinos civilizuotoje demokratinėje visuomenėje“, – teigė prezidentas, kartu pažymėdamas, kad, jo manymu, šiuo metu pagarbos kitaip manančiam trūksta tiek Stambulo konvenciją remiančioje, tiek jau prieštaraujančioje pusėje.
„Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių. Bet iliustravau savo pasisakymą kunigu Toliatu todėl, kad jis iš karto tapo šios diskusijos auka. Taip neturėtų būti“, – tvirtino G. Nausėda.
Įžvelgia konvencijos pasekmes žodžio laisvei
Kartu prezidentas pažymėjo, kad Stambulo konvencija ir konkrečiai ten naudojama „socialinės lyties“ sąvoka jam kelia klausimų. Pasak jo, kai kurios konvencijos nuostatos gali turėti tam tikrų pasekmių Lietuvos švietimo sistemai ir net žodžio laisvei.
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš tikrai jį labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir netgi žodžio laisvei. Todėl šį dokumentą turime labai gerai apsvarstyti. Todėl sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – apibendrino G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda susilaukė nemažai kritikos, kai pastarąją savaitę pareiškė, jog kilusiame viešame ginče dėl Stambulo konvencijos stojantis į užsipulto kunigo Algirdo Toliato pusę.
„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma... Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis, ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę“, – sakė G. Nausėda.
Tuo tarpu valdančiųjų lyderiai Gabrielius Landsbergis, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, ragino atsižvelgti į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
-
A. Toliatas apie LGBT pyktį sukėlusį skandalą: svarbiausia – galėjimas išsakyti nuomonę be baimės 8
Pasak A. Toliato, pastaruoju metu žmonės, reikšdami savo nuomonę, dažnai pamiršta pagarbą vienas kitam. „Dėkoju už palaikymą. Širdingai dėkoju visiems mane palaikiusiems. Nesvarbu, palaikymas buvo išsakytas tyliai ar garsiai. Manau tai, kas yra svarbiausia dabar – tai ne vienos ar kitos nuomones turėjimas, bet galėjimas ją išsakyti drąsiai ir be baimės. Mes kalbame apie minties ir žodžio laisvę ir pagarbą (nes ją kartais labai jau pamirštam)“, – feisbuke rašė žinomas kunigas.
Manau tai, kas yra svarbiausia dabar – tai ne vienos ar kitos nuomones turėjimas, bet galėjimas ją išsakyti drąsiai ir be baimės.
„Daugybė žmonių atsiprašinėjo, kad negali garsiai išsakyti savo palaikymo. Sako: „Nepyk, turiu šeimą, bijau prarasti darbą. Bijau, kad kerštaus ir susidoros su manim...“ Suprantamas jausmas... Tik ar normalu laisvoje šalyje taip jaustis?“ – klausė A. Toliatas.
Savaitgalį apie diskusijų audrą visuomenėje sukėlusį skandalą pasisakė ir Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui, visuomenės grupei“, – tvirtino K. Kėvalas.
Į viešumą išlindo ir kitas skandalas
Praėjusią savaitę akiratyje atsidūrė Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas Paulius Vaineikis, kuris mišių metu nepasikuklino išsakyti savo požiūrio apie LGBT drastiškais pasisakymais.
„Kada pasaulis, mes sakom, šėtonas, susimokė, netgi politiniu lygmeniu, iškreipti žmogaus prigimtį. Kada per Lietuvos, per LRT, mokina iškrypėliai, taip šviesiai tiesiai galiu pasakyti, iškrypėliai, LGBT‘ešnikai, mokina mus, kas mes esam. Kad, pasirodo, berniukai, tai jau nebėra berniukai, vyrai, pasirodo, nėra vyrai, kad mergaitės nėra mergaitės, moterys nėra moterys, bet galas žino kas. Įsivaizduojate? Kada valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokinti amoralių dalykų“ – kalbėjo P. Vaineikis.
Tiesa, internete sparčiai išplitus minėtai mišių ištraukai, portalas laikmetis.lt informavo, kad P. Vaineikis atleidžiamas iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapeliono pareigų.
Iš garsenybių – kritikos strėlės
Po įrašo feisbuke raginančio pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją, kritikos strėlės į A. Toliatą skrido ir iš garsenybių pusės. „Vemsiu. Kažkokių menkystų pasaulėlis... Neklausote savo popiežiaus, katalikai, pamanykit! Kokia tamsa ir kaip gėda, kai kunigai tokiais pezalais dalinasi... Liūdesys“, – rašė dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.
Apie žinomo kunigo įrašus viešojoje erdvėje pasisakė ir nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė. „A. Toliato pasidalinimas buvo bjaurus, bet ko dar galima tikėtis? Labiau nustebintų, jei praneštų, kad pagaliau, po 50 remonto metų, bažnyčių stogai sutaisyti ir likusios lėšos skiriamos šeimoms, kurios skurdžiai gyvena“, – feisbuke rašė žinoma moteris.
Žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas tvirtino, kad po šių A. Toliato pasisakymų kvietė jį atvykti į savo laidą, tačiau dvasininkas tokio siūlymo atsisakė. „Jeigu eini į kontraversišką temą, būk pasiruošęs, jog gausi vienokį ar kitokį atkirtį. Dėl to kunigo Toliato atsitraukimas mano atrodo keistas, kvietėme jį į laidą, bet kunigas atsisakė motyvuodamas, jog nenori politikuoti. Pataisykite, jeigu klystu, bet man regis, kad Bažnyčios hierarchai Lietuvoje ir pro-katalikiška žiniasklaida nepritaria Stambulo konvencijai. Tai kodėl trauktis ir teisintis? Kaip tik, mega populiaraus ir charizmatiško kunigo pozicija sustiprintų konvencijos priešininkų gretas. Nebent yra toks smulkus niuansas. Kunigas Toliatas yra madingas kunigas. Labai madingas kunigas, kurio savo vestuvėms, krikštynoms, dermavonėms ir netgi četurnedėliui nori Lietuvos influenceriai, įtakotukai ir šou biznio žvaigždės. Ir pyktis dėl tokios smulkmenos kaip Stambulo konvencija kunigui su jais nesinori. Nothing personal just business. Nors vis tiek skauda, kad jautiesi sutryptas į miltus“, – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.
-
L. Virbalas: labiausiai reikia atjausti žmones, kurie išgyvena homoseksualų polinkį 63
Primename, kad kunigas Algirdas Toliatas praėjusią savaitę sulaukė LGBT palaikančių žinomų žmonių kritikos dėl savo pasisakymų socialiniame tinkle. Žinomas kunigas pasidalijo įrašu, raginančiu pasirašyti peticijas prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir prieš Stambulo konvenciją. Tiesa, sulaukęs kritikos, A. Toliatas pašalino įrašo dalį, kurioje kalbama apie peticijas.
Visgi kalbos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą suskaldė visuomenę. Antradienį savo įžvalgomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir Kauno arkivyskupas emeritas L. Virbalas.
Anot jo, šiomis dienomis girdime daug ginčų, kaltinimų, daug aistrų ir nuoskaudų. „Pasisakymų triukšme turbūt labiausiai reikia atjausti tuos žmones, kurie išgyvena savo homoseksualų polinkį ar savo kitoniškumą. Atrodo, kad jie iš niekur nesulaukia autentiško palaikymo. Skirtingo ar neapibrėžto lytiškumo ideologijos propaguotojai, klausę ar neklausę kitų, prisistato atstovaujantys visus. Tada daugiau įtakos, daugiau paramos, daugiau lėšų – argi tai paslaptis? Suprantama, kad homoseksualius polinkius turintys žmonės kenčia nuo visų, tarp jų ir katalikų, kurie nepritardami veiksmui pasirodo negailestingi pačiam žmogui, kurie smerkia nepriimtinos ideologijos piršimą (žinoma, ir tokią nepagarbą visuomenei, kaip gašlumo ar apatinių drabužių demonstravimas paraduose), priskirdami tai visiems skirtingos lytinės orientacijos žmonėms, – socialiniame tinkle rašė L. Virbalas. – Manau, kad dauguma žmonių, jausdami homoseksualius polinkius, jautriai išgyvena savo kančią ir savo meilę, nesupratimą ir pasmerkimą, savo laisvę ir ribotumą. Nepaisant lyties, orientacijos, rasės, tautybės, nepaisant visų mūsų skirtumų esame vienodai svarbūs žmonės. Nė vienas neturime daugiau ar mažiau to, kas mus daro žmonėmis. Todėl priimu kiekvieną kaip savo brolį ir seserį. Nė kiek neabejoju, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Yra daug kitų žmogiškų ryšių: draugai, bičiuliai, kolegos, bendramoksliai, partneriai, gyvenantys kartu, bet šeima yra išskirtinis ir nepakeičiamas ryšys. Gerbiu kiekvieną žmogų ir du vienos lyties žmonės turi teisę sulaukti tinkamos pagalbos, bet tai iš esmės skiriasi nuo vyro ir moters sudarytos šeimos.“
Nė kiek neabejoju, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Yra daug kitų žmogiškų ryšių: draugai, bičiuliai, kolegos, bendramoksliai, partneriai, gyvenantys kartu, bet šeima yra išskirtinis ir nepakeičiamas ryšys. Gerbiu kiekvieną žmogų ir du vienos lyties žmonės turi teisę sulaukti tinkamos pagalbos, bet tai iš esmės skiriasi nuo vyro ir moters sudarytos šeimos.
Kauno arkivyskupas emeritas teigė taip pat nesutiksiantis, kad prigimtis nieko nereiškia. „Gyvendami galime prisiimti įvairiausius vaidmenis, gerus ir blogus, mums gali daug kas daryti įtaką, bet to, ką atsinešame gimdami, neįmanoma paneigti. Popiežius Pranciškus apaštališkame paraginime „Amoris laetitia“ rašo: „Viena yra suprasti, kad žmogus silpnas, o gyvenimas sudėtingas, kita – priimti ideologiją, siekiančią į dvi dalis padaryti neperskiriamus tikrovės aspektus“, paneigti „vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą“. Turiu savo nuomonę – ją išsakysiu ir ginsiu. Tai mano sąžinės laisvė, mano pilietinė teisė. Kiti gali mano įsitikinimus laikyti neteisingais – kalbėkimės, juk esame demokratinės visuomenės nariai, kurioje skirtinga nuomonė negali būti iš anksto užčiaupta. Ir be abejo, man skaudu, kai iš manęs tyčiojamasi. Lygiai kaip skaudu, kai tyčiojamasi iš kitų, ir tų, kurių nuomonei aš nepritariu. Todėl esu pasiruošęs palaikyti kenčiantį, išjuoktą, užsipultą žmogų net ir be „je suis N.“ rėmelio „Facebook“ paskyroje. Norėčiau, kad nesutinkantys su manimi, man prieštaraujantys nepasijustų mano užgauti ar pažeminti (jei jie kitokią nuomonę jau savaime laiko užgavimu, tada, aišku, nieko nepadarysi). Būtų gera, jei po susitikimo – tegul ir per užrašytą žodį – priešiškumas vienų kitiems bent jau nedidėtų. Esu tikras, kad Evangelija ir Jėzus, kurį išpažįstu, nėra nė prieš vieną žmogų, o tik už tiesą ir tam, kad padėtų išsilaisvinti iš blogio veikiančio žmoguje. Atėjęs šaukti „ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“, Jėzus nenustatė jokios ribos, už kurios jau nebeieškotų žmogaus“, – įrašą baigė dvasininkas.
Portalas jau anksčiau publikavo Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo poziciją šia tema. Jis teigė, jog visuomenėje egzistuoja žodžio laisvė.
K. Kėvalas teigia, kad A. Toliatas naudojosi savo kaip piliečio ir dvasininko teise pareikšti nuomonę.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija, ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui, visuomenės grupei“, – rašė Kauno arkivyskupas.
Jis pažymėjo, kad draudimai pasisakyti – visuomenėje pavojinga tendencija, todėl reikėtų nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti ir toliau aktyviai reikšti savo mintis.
„Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti. Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją. Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje. Todėl jei žmogus nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ar partnerystės instituto įteisinimui, jis ar ji turi teisę apie tai pasisakyti. Tam yra įvairūs būdai ir vieši ir privatūs. Bažnyčia palaiko laisvę pasisakyti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešuose debatuose ar renkant parašus. Drąsinkime vieni kitus būti aktyviais reiškiant savo nuomonę ir nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti“, – rašoma viešai išplatintame „Facebook“ įraše.
