„Tikrai taip, šiandien Vilniuje pateikiau prašymą dėl Lietuvos pilietybės. Tai tikrai svarbi diena, ilgai to laukiau ir labai džiaugiuosi. Tikiuosi, viskas vyks sklandžiai“, – Eltai penktadienį žinią patvirtino A. Reed.

ELTA primena, kad A. Reed jau du kartus yra prašiusi prezidento G. Nausėdos išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą lietuviško paso neturėjimas užkirto kelią A. Reed ir jos partneriui Sauliui Ambrulevičiui dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

Naują prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka A. Reed pateikė šių metų vasario pradžioje.

Sausio viduryje Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.

„Ankstesnės mūsų nuorodos į tai, kad reikia tų nuopelnų, kad jų būtų daugiau, ir mes turėtumėm realius argumentus priimti teigiamam sprendimui, pora tikrai daug ką padarė, kad tie nuopelnai atsirastų, ir aš su kita nuotaika einu į šio klausimo svarstymą trečią kartą“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jis taip pat pat partvirtino, jog ankstesniems sprendimams atmesti A. Reed prašymus įtakos turėjo ir ledo šokėjos Isabellos Tobias (Izabelos Tobajas) atvejis, kai gavusi Lietuvos pilietybę išimties tvarka ji vėliau pasirinko čiuožti su kita vėliava.

„Tie pirmieji du atsisakymai, kuomet aš atsisakiau suteikti pilietybę išimties tvarka, buvo iš dalies pagrįsti ir tuo, kad turėjom precedentą, kuris nepuošė mūsų, bet aš stebiu šitą porą (A. Reed ir Saulių Ambrulevičių – BNS), stebiu jų pasirodymą, stebėjau jų viešą retoriką, ką jie kalba apie Lietuvą, kaip jie priima tą garbę atstovauti Lietuvai ir, be abejo, aš mačiau jų pasirodymą, kuris lėmė medalį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Stebiu jų pasirodymą, stebėjau jų viešą retoriką, ką jie kalba apie Lietuvą, kaip jie priima tą garbę atstovauti Lietuvai ir, be abejo, aš mačiau jų pasirodymą, kuris lėmė medalį.

2013 metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė Lietuvos pilietybę keletą metų to siekusiai čiuožėjai I. Tobias, kad ji su partneriu Deividu Stagniūnu galėtų dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse. 2014 metais D. Stagniūnui baigus karjerą, skelbta, jog I. Tobias įgijo Izraelio pilietybę, kad galėtų toliau sportuoti.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo A. Reed pateikė vasario pradžioje po sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Ji prašymą pateikė elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.

BNS žiniomis, sportininkė planuoja vasario pabaigoje atvykti į Lietuvą ir pateikti dokumentų originalus.

Kaune sausį sportininkė su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi, atstovaudama Lietuvai, iškovojo bronzos medalį Europos dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo rungtyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, pasak jo, neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Tačiau sausį prezidentas sakė, kad situacija dėl Lietuvos pilietybės A. Reed suteikimo, šiai iškovojus Lietuvai bronzos medalį, pasikeitė.

Pagal įstatymą, prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria užsienietis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

„Allison Reed pirmiausia turėtų gyvai pateikti šitą prašymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė Pilietybės komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo A. Reed pateikė vasario pradžioje po sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Ji prašymą pateikė elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.

„Procedūrine prasme, kaip ir ji pati buvo minėjusi, (...) vasario pabaigoje ji planuoja lankytis Lietuvoje ir pateikti formaliai tuos visus dokumentus. Tada prasidės nustatyta procedūra – dokumentų patvirtinimas ir vertinimas Migracijos departamente, Pilietybės reikalų komisijoje ir mūsų svarstymas, sprendimas ir siūlymas prezidentui“, – proceso eigą nupasakojo P. Žukauskas.

BNS žiniomis, sportininkė planuoja vasario pabaigoje atvykti į Lietuvą ir pateikti dokumentų originalus.

Kaune sausį sportininkė su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi, atstovaudama Lietuvai, iškovojo bronzos medalį Europos dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo rungtyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, pasak jo, neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Tačiau sausį prezidentas sakė, kad situacija dėl Lietuvos pilietybės A. Reed suteikimo, šiai iškovojus Lietuvai bronzos medalį, pasikeitė.

Pagal įstatymą, prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria užsienietis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Paklausti, ar prezidentas turėtų suteikti pilietybę A. Reed, 26 proc. respodentų atsakė, kad tikrai taip, dar 33 proc. – greičiau taip.

20 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokio sprendimo greičiau nepalaikytų, dar 8 proc. atsakė, jog tikrai ne.

Nuomonės neturėjo 13 proc. tyrimo dalyvių.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko sausio 19 – 29 dienomis. Apklaustas 1021 pilnametis Lietuvos gyventojas. Rezultatų apklausa – ne didesnė nei 3,1 procento.

Apklausa atlikta dar iki to, kai A. Reed pateikė naują prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo A. Reed pateikė vasario pradžioje po sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate.

Kaune sausį sportininkė su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi, atstovaudama Lietuvai, iškovojo bronzos medalį Europos dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo rungtyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, pasak jo, neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Tačiau sausį prezidentas sakė, kad situacija dėl Lietuvos pilietybės A. Reed suteikimo, šiai iškovojus Lietuvai bronzos medalį, pasikeitė.

Pagal įstatymą, prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria užsienietis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

„Aš esu tiesiog užpildyta visų Lietuvos žmonių meile, kurie už mus viešai reiškė savo nuomonę bei palaikymą viešumoje. Visiems, kurie sirgo už mus, kėlė mūsų vėliavą bei liejo ašaras. Aš visus jus mačiau! Ir aš niekada nesijaučiau labiau lietuve, nei tuo momentu, lenkiantis prieš jus visus po mūsų pasirodymų“, – penktadienį feisbuko paskyroje rašė A. Reed.

Ji tvirtino, kad žmonių atsiliepimai po Europos čempionato „užtvirtino mano ilgametę meilę šiai šaliai“.

„Visa tai paskatino mane dar kartą kreiptis dėl Lietuvos pilietybės“, – pridūrė sportininkė.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo A. Reed pateikė po sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate.

Kaune sausį sportininkė su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi, atstovaudama Lietuvai, iškovojo bronzos medalį Europos dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo rungtyje.

A. Reed rašė per pastaruosius kelerius metus pažinusi Lietuvą, jos kultūrą ir gamtą.

„Saulius atvėrė man savo namus ir parodė, kokia ypatinga yra ši šalis. Ir iš visos širdies galiu pasakyti, kad Lietuva tikrai tapo ir mano namais“, – teigė šokėja ant ledo.

„Man buvo garbė, kad per pastaruosius kelerius metus galėjau tiek daug kartų iškelti Lietuvos vėliavą pasaulinėje arenoje. Tęsiant savo kelionę kartu, kiekvieną kartą, kai žengdavome ant ledo, tai darydavau išdidžiai su Lietuvos vėliava“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, pasak jo, neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Tačiau sausį prezidentas sakė, kad situacija dėl Lietuvos pilietybės A. Reed suteikimo, šiai iškovojus Lietuvai bronzos medalį, pasikeitė.

Pagal įstatymą, prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria užsienietis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

„Galime patvirtinti, kad A. Reed pridavė dokumentus per MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinę – BNS) sistemą pilietybei gauti“, – ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos čiuožimo federacijos generalinė sekretorė Laura Šaučiukovaitė-Astrauskienė.

BNS žiniomis, sportininkė planuoja vasario pabaigoje atvykti į Lietuvą ir pateikti dokumentų originalus.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo A. Reed pateikė po sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate.

Kaune sausį sportininkė su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi, atstovaudama Lietuvai, iškovojo bronzos medalį Europos dailiojo čiuožimo čempionato šokių ant ledo rungtyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka, pasak jo, neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

Tačiau sausį prezidentas sakė, kad situacija dėl Lietuvos pilietybės A. Reed suteikimo, šiai iškovojus Lietuvai bronzos medalį, pasikeitė.

Pagal įstatymą, prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria užsienietis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Istorinis pasiekimas – gimtajame mieste

„Viskas po truputį atslūgsta. Niekada net nenusapnuosi, kad medalius iškovosi savo gimtajame mieste. Ypatingai paskutiniais programos momentais, kuomet čiuožti yra sunkiausia, arenos atmosfera iš tiesų palengvina. Gausus palaikymas buvo tarsi papildomas jėgų pliūpsnis.

Kaunas buvo ir visada išliks mano namai. Čia visada gera sugrįžti. Iš visos Europos atvykusiems savo draugams sportininkams pasakojau, kur jie gali nueiti, ką pamatyti per tą neilgą laiką tarp treniruočių ir pasirodymų. Visi liko sužavėti Kaunu. Sakiau jiems, kad tai pats lietuviškiausias miestas. Iki šio čempionato kai kas gal net nelabai žinojo apie Lietuvą, o dabar tikrai iš arti pažino Kauną. Daugelis norėtų jį dar kartą aplankyti.

Puikiai išvystyta sporto infrastruktūra leidžia siekti rezultatų įvairių sporto šakų atstovams. Jau esu užsiminęs savo treneriams, kad čia galėtume rengti ir vaikų čiuožimo stovyklas. Naujieji Ledo rūmai – tikrai puiki vieta tam“, – kalbėjo S. Ambrulevičius, savo karjerą pradėjęs „Baltų ainių“ žiemos sporto mokykloje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kokybiškos sąlygos treniruotėms

Europos čempionate sužibėję čiuožėjai iki šiol atstovauja Kauno sporto mokyklai „Startas“. Vilnietė Aleksandra Golovkina, šiuo metu gyvenanti ir sportuojanti Škotijoje, kone 10 metų į Kauną keliaudavo iš sostinės ir treniruodavosi tuometinėje „Baltų ainių“ mokykloje.

Pasak nusipelniusios dailiojo čiuožimo trenerės Lilijos Vanagienės, Kaune įvykęs Europos dailiojo čiuožimo čempionatas sužavėjo ne tik šios sporto šakos gerbėjus užsienyje, bet ir pačius sportininkus.

„Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi ne vieną reikalingą čiuožyklą treniruotėms. „Žalgirio“ arenoje ledas nebūna nuolatos. Bet šiame čempionate jis buvo pačios aukščiausios kokybės. Tą vienbalsiai patvirtino ir čempionato dalyviai.

Lietuvoje netrūksta sportininkų, norinčių siekti aukštumų dailiajame čiuožime. Daug jų tame pačiame Vilniuje. Bet turime pripažinti, kad tai vienintelė Europos sostinė, kuri neturi normalių sąlygų treniruotis. Neabejoju, kad ypač po šio čempionato sulauksime čiuožėjų anšlago“, – sakė L. Vanagienė.

Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi ne vieną reikalingą čiuožyklą treniruotėms.

Pašnekovė tikisi, kad S. Ambrulevičiaus ir Allison Reed iškovoti medaliai taps atspirties tašku aukštesniems pasiekimams. Jau artimiausiose žiemos olimpinėse žaidynėse 2026 metais, anot jos, Lietuva gali turėti net dvi poras. Tačiau tam būtina sąlyga – Lietuvos pilietybė S. Ambrulevičiaus šokių partnerei A. Reed.

Miesto padėka ir apdovanojimai

Kauno miesto vadovai pirmieji priėmė čempionato organizatorius ir Lietuvai garbingai atstovavusius sportininkus. Susitikime ne tik padėkota už sukurtą išskirtinę šventę miestui bei visai šaliai, bet ir įteikti simboliniai apdovanojimai.

A. Golovkina, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala pagerbti Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotais medaliais. S. Ambrulevičiaus ir A. Reed porai, po 18 metų pertraukos padovanojusiems Lietuvai Europos pirmenybių medalius, įteiktas miesto simbolis – Tauro skulptūrėlė.

„Allison ir Saulius parodė, kad sunkiu darbu galima pasiekti didžiausių aukštumų. Tai įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai. Visa Lietuva turėjo unikalią progą pasimėgauti mūsų sportininkų pasirodymais. Pasididžiavimo verti visi penki mūsų šalies atstovai. Nepaisant to, kad Aleksandra kilusi iš Vilniaus, ji net dešimt metų važinėdavo treniruotis į Kauną, tad visus drąsiai galime vadinti kauniečiais.

Tačiau vien gražių žodžių ir dėmesio neužtenka – visa tai galima pasiekti tik turint kokybiškas sąlygas treniruotėms. Atnaujinome žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ infrastruktūrą, greta „Girstučio“ komplekso pastatėme Ledo rūmus su dviem aikštėmis. Kaunas dar kartą įrodė, kad yra sporto miestas, kuriame gali vykti tarptautinio masto varžybos“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis ir legendinė trenerė L. Vanagienė užsiminė, kad puikių vertinimų iš tarptautinės bendruomenės sulaukęs Kaunas ateityje galėtų priimti ir pasaulio čempionatą ar net žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo pasirodymus.

„Kai kas sako, jog mes Europos čempionatą surengėme iš anksto nepranešę. Tad nesakykit, kad neįspėjome, jog Kaunas turi šansų tapti olimpiniu miestu“, – šyptelėjo LČF prezidentas V. Jasutis.

„Jie nuleidžia rankas dėl šito klausimo, tai yra spjūvis jiems į veidą abiem“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Vytautas Jasutis.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas tvarkyti visus šituos reikalus. Mes spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme ir dar darysime, jeigu mes apsispręsime“, – pridūrė jis.

A. Reed su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi savaitgalį Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune iškovojo bronzos medalį.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė parengė kreipimąsi į G. Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo amerikietei A. Reed. Kreipimesi, pasirašytame 34 parlamentarų, siūloma Lietuvos pilietybę sportininkei suteikti už nuopelnus išimties tvarka.

Jie nuleidžia rankas dėl šito klausimo, tai yra spjūvis jiems į veidą abiem.

„Tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba“, –  sakė LČF prezidentas.

A. Reed BNS pirmadienį teigė šiuo metu visą dėmesį skirianti artėjančiam pasaulio čempionatui Monrealyje ir po jo žada spręsti, ar trečią kartą prašyti G. Nausėdos išimties tvarka jai suteikti Lietuvos pilietybę.

Prezidentūra BNS informavo, kad prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo A. Reed būtų vertinamas jį gavus.

G. Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Tuomet teigta, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka dailiojo čiuožimo atstovei nesuteikta neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

„Tai yra dar viena didžiulė gėda, kurios, deja, pasekmes mes matome ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Jasutis.

„Dabar mes visi džiaugiamės medaliu ir visi čia rašo, visi nori interviu, rašo, kokia puiki Allison, koks puikus Saulius. Jūs parašykite kitą dalyką – tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba. Kaip mes taip galime?“ – pridūrė LČF prezidentas.

Jis teigė ir toliau darysiantis spaudimą Prezidento institucijai, jei A. Reed trečią kartą pareikš norą išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas žmogus tvarkyti visus šituos reikalus. Mes tau spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme, ir dar darysime, jei mes apsispręsime ir Allison sutiks keliauti dar kartą“, – akcentavo V. Jasutis.

Antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai buvo išsiųstas 34 Seimo narių kreipimąsis su prašymu suteikti ledo šokėjai A. Reed Lietuvos pilietybę.

Grįžimą prie A. Reed pilietybės klausimo taip pat palaiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

ELTA primena, kad šeštadienį Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.

Po čiuožėjų poros pasiekimų, viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose atsirado raginimų suteikti A. Reed šalies pilietybę.

A. Reed jau du kartus prašė prezidentą G. Nausėdą išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą tai užkirto kelią porai dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

„Lietuvai Europos dailiojo čiuožimo čempionate atstovavę Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius įrodė, kad verti mūsų šaliai atstovauti ir žiemos olimpiadoje 2026 metais“, – antradienį BNS perduotame komentare sakė parlamento vadovė.

„Todėl manau, kad tikrai verta grįžti prie pilietybės suteikimo Allison Reed klausimo“, – teigė ji.

A. Reed su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi savaitgalį Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune iškovojo bronzos medalį.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė parengė kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo amerikietei A. Reed. Kreipimesi siūloma Lietuvos pilietybę sportininkei suteikti už nuopelnus išimties tvarka.

Šį kreipimąsi pasirašė 34 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai.

Pasak D. Asanavičiūtės, šis raštas, pasirašytas 34 Seimo narių, Lietuvos piliečių, ne tik yra palaikymas pačiai A. Reed, bet gali būti laikomas ir rekomendacija dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.

A. Reed BNS pirmadienį teigė šiuo metu visą dėmesį skirianti artėjančiam pasaulio čempionatui Monrealyje ir po jo žada spręsti, ar trečią kartą prašyti G. Nausėdos išimties tvarka jai suteikti Lietuvos pilietybę.

S. Ambrulevičius BNS sakė, kad pilietybė jo partnerei leistų dar didesnei auditorijai parodyti Lietuvą.

Prezidentūra pirmadienį BNS informavo, kad prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo A. Reed būtų vertinamas jį gavus.

G. Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Tuomet teigta, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka dailiojo čiuožimo atstovei nesuteikta neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.