– Kokie prisiminimai apie Sausio 13-ąją?
– Mintys labai sudėtingos. Prisiminimai apie tą laikotarpį greičiausiai visiems yra labai sudėtingi ir skausmingi.
– Ką darėte Sausio 13-osios naktį? Kokia ta istorija, kuri galbūt ne visiems žinoma?
– Kaip ir daugelis, buvau prie televizoriaus. Jeigu neklystu, apie pusę 12 valandos staiga buvo nutraukta laida ir rodė, kaip buvo užimtas televizijos bokštas. Galima buvo sėdėti iki ryto ir laukti, galima buvo nueiti prie žmonių. Tie sprendimai daugeliui buvo labai sudėtingi, nes lengviausia buvo sėdėti savo namuose ir palaukti ryto, kaip viskas pasibaigs. O tie žmonės, kurie nepabijojo, buvo pasiruošę paaukoti savo gyvybes vardan laisvos Lietuvos. Tada, kai aš atėjau, daugelio žmonių psichologinė būklė buvo stresinė, nes niekas nežinojo, ar puls, ar šaus, ar liks gyvi, ar ne.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Buvo grupė žmonių iš Rokiškio, kur buvo A. Matulka. Mes matėme, kad jam pasidarė negera. Žmogus buvo mano metų. Aš palydėjau jį iki namų. Pasiūliau, kad užeitų į mano namus. Mano namuose jis apalpo, prarado sąmonę. Tos trys–keturios valandos buvo labai sudėtingos. Ačiū Dievui, kad žmona surado giminaitį, kuris atbėgo padėti. Bendromis jėgomis mums pavyko jį atgaivinti, kol greitoji atvažiavo. Žmogus buvo atsigavęs, buvo atsistojęs, pradėjo pasakoti, kaip viskas buvo. Paskui jis vėl prarado sąmonę. Vėl gaivinome. Ir taip tęsėsi tris kartus. Tris kartus mums pavyko užvesti širdį, vėliau nebepavyko. Galima žmogų ir nužudyti, ir sužaloti, bet yra ir psichologinis smurtas.
