Taryba nusprendė dar metams pratęsti JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anais Marin (Anais Maren) įgaliojimus.

Rezoliucijoje dėl jos įgaliojimų pratęsimo, kuri buvo priimta 21 balsu prieš septynis ir 19 iš 47 Tarybos narių susilaikius, Minskas taip pat raginamas bendradarbiauti su eksperte, kuriai iki šiol nebuvo leista atvykti į Baltarusiją.

Dokumente pabrėžiamas poreikis atidžiai stebėti situaciją Baltarusijoje ir reiškiamas „gilus susirūpinimas dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų beprecedentės eskalacijos“ šalyje.

Prieš balsavimą Baltarusijos atstovas prie JT Juras Ambrazevičius pasmerkė rezoliucijos tekstą dėl „kišimosi“ į jo šalies vidaus reikalus.

„Norėčiau kreiptis į savo kolegas vakariečius ir paraginti jus rūpintis savo pačių vidaus reikalais“, – pareiškė jis Tarybai.

Kelios šalys ėmėsi ginti Baltarusiją, o pagrindinė jos sąjungininkė Rusija pasmerkė „vienpusišką, nesubalansuotą ir šališką iniciatyvą“.

Po praėjusį rugpjūtį surengtų rinkimų, kuriuose Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, šalį kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Nors demonstracijos atslūgo, Minsko režimas tęsia spaudimą A. Lukašenkos oponentams ir nepriklausomiems žurnalistams.

Antradienio rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į „augančius neproporcingus ir diskriminuojančius taikaus susirinkimo, asociacijų ir išraiškos laisvių apribojimus, o tai lemia sistemingą priekabiavimą, gąsdinimą ir represijas prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą“.

Dokumente taip pat pasmerkti „žurnalistų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų, žmogaus teisių gynėjų masiniai savavališki sulaikymai ir areštai“.

Be to, jame reiškiamas gilus susirūpinimas dėl „pranešimų apie sisteminį ir plačiai paplitusį kankinimą“, taip pat lytinį smurtą prieš sulaikytuosius.

Rezoliucijoje minimas ir gegužės 23-iosios incidentas, kai buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Graikijos į Lietuvą. Oro bendrovė pranešė, kad lėktuvas nutūpė Minske, nes baltarusių skrydžių kontrolieriai pranešė apie galimą bombą lėktuve. Vėliau informacija apie bombą nepasitvirtino.

Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje kritikuojamas „priverstinių prisipažinimų išgavimas“ ir reikalaujama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti R. Pratasevičių bei S. Sapegą.

Praėjusią savaitę kreipdamasi į Tarybą A. Marin perspėjo, kad R. Pratasevičiaus atvejis rodo, jog Baltarusija susiduria su „valymais, savo pobūdžiu primenančiais totalitarinių režimų praktiką“.

„Šis incidentas, sukrėtęs tarptautinę bendriją, demonstruoja valdžios norą užbaigti bet kokias nepaklusnumo apraiškas, nušluojant iš visuomenės elementus, kuriuos ji laiko nepageidaujamais“, – sakė ji.

A. Marin atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Minsko režimo politikai nepritariantys žmonės Baltarusijoje turi nedaug iš ko rinktis: jiems belieka arba tylėti, arba priešintis ir užsitraukti pavojų būti suimtiems, arba mėginti pabėgti iš savo šalies.

Pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 47-ojoje sesijoje vyko interaktyvus dialogas su JT specialiąja pranešėja žmogaus teisėms Baltarusijoje Anais Marin, kurio metu pristatytas pranešimas apie žymiai pablogėjusią žmogaus teisių padėtį šalyje bei pateiktos pranešėjos rekomendacijos.

Pasak pranešimo, Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pasisakęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas dėkojo specialiajai pranešėjai už pranešimą, kuriame įvardinti sisteminiai rimti žmogaus teisių pažeidimai, vykdomi Baltarusijos valdžios institucijų 2020 metų prezidento rinkimų kontekste. Dėl žmogaus teisių gynėjų, o ypač žurnalistų sulaikymų, Šiaurės ir Baltijos šalys paragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti ir reabilituoti visus savavališkai sulaikytus už tai, kad jie naudojasi savo saviraiškos bei taikių susirinkimų, nuomonės ir asociacijos laisvėmis.

„Tarptautinė bendruomenė Baltarusijos valdžios institucijoms siunčia aiškią žinią, kad visi sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant kankinimus, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir priverstinius dingimus, kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pabrėžė M. Adomėnas. Viceministras paragino išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuolat blogėjančiai žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje ir pratęsti specialiosios pranešėjos mandatą.

Lietuvos vardu pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusijos valdžios institucijos sustiprino represijas prieš visas pilietinės visuomenės grupes, taiko priekabiavimą, bauginimus, baudžiamąjį persekiojimą ir savavališkus sulaikymus. „Priverstinai nutupdydama reisinį lėktuvą Minske ir tuo sukeldama pavojų civilinei aviacijai, Baltarusijos valdžia sulaikė žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo partnerę, kas įrodo, jog visomis priemonėmis bandoma nutildyti nepriklausomos žiniasklaidos balsus“, – sakė ambasadorius A. Krivas.

Lietuvos, Airijos, Graikijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva, prisijungus visoms Europos Sąjungos šalims (ES) bei 18-ai kitų regionų šalių, interaktyvaus dialogo su pranešėja metu perskaitytas Bendrasis pareiškimas dėl neteisėto R. Pratasevičiaus ir jo partnerės sulaikymo bei reikalaujama nedelsiant paleisti į laisvę juos ir kitus neteisėtai sulaikytuosius, įskaitant politinius kalinius.

ES iniciatyva šioje ŽTT sesijoje teikiama rezoliucija dėl specialiosios pranešėjos mandato pratęsimo vieneriems metams, raginant Baltarusijos institucijas bendradarbiauti su pranešėja bei suteikti jai galimybes nevaržomai atvykti į Baltarusiją.

Žmogaus teisių tarybos 47-oji sesija vyksta Ženevoje 2021 metų birželio 21 – liepos 13 dienomis. ŽTT tikslas – skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti rekomendacijas. Lietuva siekia narystės ŽTT 2022–2024 metų laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje kaip stebėtoja.