Tarp gynėjų – garsenybės
Į teisiamųjų suolą šioje byloje sėdo visoje šalyje žinomos bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės "Valeksa" uostamiesčio filialo direktorius 44 metų Darius Daubaras.
Kartu teisiamas ir advokatų kontoros "Karsten, Kraujalis ir Partneriai" advokatas Tomas Puzinas.
Beje, šį advokatą gina garsus advokatas, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.
Trečiąjį teisiamąjį – įmonės "RR Management" direktorių Andrejų Rybakobą taip pat teisme gina ypatingas gynėjas – rezonansines bylas tyręs buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Dūda.
Trijų vyrų kompanijai pateikti rimti įtarimai.
Teisėsaugininkų teigimu, jie įvardijami subūrę organizuotą grupę, esą susitarę padaryti sunkų nusikaltimą – savo ir kitų naudai reikalavo ir susitarė priimti didelės vertės kyšį.
Kiekvienas jų turėjo atskirą vaidmenį, nors teisiamieji kaltės nepripažįsta, o vienas jų viešai spaudoje yra teigęs, kad pats tapo intrigų auka.
Pretenzijos – 9 mln. eurų
Kaip buvo rengiamasi kyšio išreikalavimui, nupasakojo du liudytojai, vakar kalbėję šioje byloje.
Į posėdį buvo iškviestas buvęs įmonės "Statega" direktorius Jurijus Bulanovas ir šios įmonės akcininkas Vladimiras Stefanovas.
Verslininkai neslėpė, kad jie turėjo užmačių tapti verslo centro "Neapolis" akcininkais.
"Mes padengėme statybines šios įmonės skolas, mokėjome pradelstus mokėjimus bankui, nes įmonė buvo paėmusi kreditą. Faktiškai mes nupirkome jų skolas, bet vienas verslo centrą valdžiusios įmonės akcininkų nesutiko perduoti akcijų, nors neginčijo, kad mes turime turtinių teisių", – situaciją pasakojo tuo metu įmonei "Statega" vadovavęs J.Bulanovas.
Įmonės akcininkas V.Stefanovas patikslino, kad jo įmonė turėjo apie 31 mln. litų (beveik 9 mln. eurų) turtinių pretenzijų.
"Tiesa, 4 mln. litų kreditorinį reikalavimą teismas patvirtino, bet visa kita suma taip ir kybojo ore. Mes kreipėmės į teismą, ir įmonei, valdžiusiai "Neapolį", buvo iškelta bankroto byla. Tačiau visa apimtimi mūsų kreditoriniai reikalavimai nebuvo patvirtinti. Veiksmų nebuvo, jaučiau, kad su manimi nesąžiningai elgiamasi, sprendimai buvo vilkinami", – aiškino įmonės akcininkas.
Reikalauta 1,6 mln. eurų
Pasak V.Stefanovo, "Neapolio" verslo centro bankrotą administravęs D.Daubaras pats pasiūlė išeitį verslininką ištikusioje situacijoje.
Man buvo pasakyta, kad reikia duoti kyšį. Kaip supratau – teisėjui.
"Man buvo pasakyta, kad reikia duoti kyšį. Kaip supratau – teisėjui. Kad būtų patvirtintas visos apimties kreditorinis reikalavimas", – kalbėjo V.Stefanovas.
Vyrai tuo klausimu susitiko net kelis kartus.
"Suma nebuvo pasakyta. Ją užrašė D.Daubaras ant lapelio. Tik paskutinė suma buvo pasakyta žodžiu, koridoriuje", – prisiminė V.Stefanovas.
Panašu, kad bankroto administratoriaus apetitas kilo po kiekvieno susitikimo su verslininku. Iš pradžių buvo prašyta 150 tūkst. litų (43,4 tūkst. eurų).
Vėliau ant lapelio buvo pridėta dar 200 tūkst. litų suma (beveik 58 tūkst. eurų).
"Jau iš viso jie prašė 350 tūkst. litų. Tačiau suma išaugo net iki 600 tūkst. litų", – susitikimų su bankroto administratoriumi ir advokatu T.Puzinu detales prisiminė V.Stefanovas.
Galų gale iš verslininko buvo pareikalauta rekordinės sumos – 5,662 mln. litų (1,6 mln. eurų).
Griebėsi vaizdo kameros
V.Stefanovas teisme tikino, jog jis pradėjo įtarti, kad yra mulkinamas.
"Tokių pinigų mes neturėjome. Iš pradžių buvo kalbama, kad bus sukurta ofšorinė kompanija ir man bus pateikta sąskaita, į kurią turėsiu pervesti pinigus. Iš pradžių būtume tikrai mokėję, kad tik reikalai būtų pajudėję. Tačiau sąskaitos numerio taip ir nepateikdavo. Vieno susitikimų metu buvo pasakyta, kad norima 600 tūkst. litų. Ir grynaisiais. Ir tik prieš tai pinigus patikrinus banke, esą turėsiu juos perduoti patikėtiniui. Tačiau per kelias dienas išgryninti tokią pinigų suimą nėra taip paprasta", – kalbėjo V.Stefanovas.
Po vieno iš susitikimų V.Stefanovas nusprendė įtaisyti vaizdo kamerą savo kabinete 15-ajame "Neapolio" centro aukšte.
"Mane įstūmė į aklavietę, supratau, kad iš manęs trauks pinigus be jokių įsipareigojimų. Susitikimą nufilmavau, o paskui parašėme pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybai", – prisipažino V.Stefanovas.
Tyrimą nutraukė
Tačiau, net ir gavus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas bankroto administratorius D.Daubaras, rašantis ant lapelio pinigų sumą, esą reikalingą papirkti civilinę bylą nagrinėjusį teisėją, teisėsaugininkams nepakako jėgų iškelti baudžiamąją bylą.
D.Daubaras STT agentų buvo sulaikytas 2013 m. kovą.
Vis dėlto Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas 2014 m. gruodžio 15-ąją ikiteisminį tyrimą nutraukė.
V.Stefanovui su įmonės direktoriumi J.Bulanovu parašius skundą Generalinei prokuratūrai, tyrimas atnaujintas 2015-ųjų sausį. Atnaujintas tyrimas perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.
Reikalus tvarkė prie kavos
Teisme V.Stefanovas įvardijo ir teisėją – Audrių Saulėną, kuriam esą ir galėjo būti prašoma pinigų.
Iš tiesų A.Saulėnas iš teisėjo pareigų buvo atleistas, nustačius ypatingus jo draugystės ryšius su D.Daubaru.
Vyrai neva susipažino sportuodami, o iš sostinės vis dažniau į Klaipėdą ėmęs atvažinėti D.Daubaras susitikdavo su teisėju išgerti kavos, lankėsi pirtelėje.
Paaiškėjo, kad pusę metų teisėjas ir bankroto administratorius susitiko ne mažiau nei 44 kartus, o prieš atleidimą iš pareigų per dvi dienas telefonu kalbėjosi devynis sykius.
STT užfiksuoti šių valstybės tarnautojų pokalbiai buvo pateikti šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Ši ir atleido teisėją A.Saulėną iš pareigų, nors teisininkas per teismus mėgino atgauti prarastą postą.
Paaiškėjo, kad įrodymų būta daug – vyrai vienas į kitą kreipdavosi itin neformaliai.
Kaip paaiškėjo, teisėjas nebuvo deklaravęs savo bendravimo su bankroto administratoriumi, o elgėsi priešingai – nagrinėjo penkias bylas, susijusias su šia D.Daubaro įmone, ir net buvo patvirtinęs 15 tūkst. litų atlyginimą bankroto administratoriui.
Golfo aikštyne – smūgiai
V.Stefanovui nesumokėjus D.Daubaro ir T.Puzino prašomos sumos, Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas A.Saulėnas sustabdė civilinės bylos, kurioje buvo patvirtintas įmonės "Statega" 1,355 mln. litų kreditorinis reikalavimas, nagrinėjimą.
Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo įmonės "Neapolis" ieškinį atsakovams "Statega", Viktorui Gleizeriui, Miladai Gleizer bei tretiesiems asmenims dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Kalba tuo metu buvo apie nesutarimus tarp verslo centro "Neapolis" akcininkų V.Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus.
Beje, V.Gleizeris prieš dvejus metus keistomis aplinkybėmis buvo užpultas golfo klube Klaipėdos rajone.
Užpuolikai atstatė į verslininką pistoletus vidury dienos.
Golfo aikštyne nusikaltėliai talžė vyrą lazdomis, taikydami į kelio girnelę, kad žmogus būtų suluošintas visam gyvenimui.
Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas, teisėsauga nesurado, kieno užsakymu mėginta susidoroti su verslininku.
Pinigai – į fiktyvią įmonę
O štai painią kyšio perdavimo bankroto administratoriui istoriją prokuratūra tikina išgliaudžiusi.
Paaiškėjo, kad V.Stefanovo kabineto slenksčius mynęs D.Daubaras su T.Puzinu pasiūlė pasirašyti verslininkui akcijų pirkimo–pardavimo bei ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartis.
Pasak bylos medžiagos, advokatas T.Puzinas net parengė kelis minėtų sutarčių projektų variantus, išdėstydamas pinigų mokėjimų schemas dviem etapais, taip neva siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimą.
Už 5,662 mln. litų (1,6 mln. eurų) esą turėjo būti pasirašyta fiktyvių sutarčių su įmone "RP Management", kurios direktorius buvo A.Rybakovas.
2013 m. sausio 28 d. A.Rybakovas įregistravo specialiai įkurtą įmonę "RR Finance Solutions". Į jos sąskaitą ir turėjo V.Stefanovas pervesti pinigus.
Tačiau visas šių fiktyvių sandorių kūrimo peripetijas jau stebėjo STT agentai.
Patys D.Daubaras, T.Puzinas ir A.Rybakovas teisme pareiškė liudysią tik po visų liudininkų parodymų išklausymo. Jie kaltės nepripažįsta.
Bankroto administratoriui D.Daubarui, kurio pareigos yra prilyginamos valstybės tarnautojui, gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Teisiamiesiems teks atsakyti už dokumentų klastojimą, turto iššvaistymą bei piktnaudžiavimą.
