Per Europą – upėmis

Klaipėdietis šiemet buvo suplanavęs neįprastą maršrutą savo kelionei – nuo Šiaurės iki Juodosios jūros.

Vyras planavo įveikti Europą upėmis. Per šią kelionę turėjo būti aplankyta dešimt skirtingų valstybių, plaukiama šešiomis upėmis ir kanalais.

Iš planuojamų 90-ies kelionės dienų 78 turėjo būti praleistos irkluojant, o 1,1 tūkst. km planuota plaukti prieš srovę.

"Bet viskas susiklostė visiškai kitaip, nei planavau. Gyvenimas pats mums nurodo kryptį. Bet man patinka avantiūros, patinka gamta. Aš juk šiuo plaukimu norėjau atkreipti žmonių dėmesį, kad jie prisidėtų prie trijų jaunų žmonių idėjų įgyvendinimo. Tačiau nutiko taip, kad mano kelionė, kuri buvo planuota keturiems mėnesiams, buvo kur kas trumpesnė. Aš maniau, kad gal trečią mėnesį mane ištiks kokie nors iššūkiai, kuriuos bus nelengva įveikti. Bet viskas nutiko jau trečią kelionės dieną", – pasakojo klaipėdietis.

Keliautojų maršrute buvo numatyta kirsti dešimt valstybių – Olandiją, Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą.

A.Matulis, susikrovęs mantą, susipakavęs Klaipėdą, kuri šiemet tapo Europos jaunimo sostine, garsinančią vėliavą, automobiliu išvyko į Nyderlandus.

"Paprašiau tėčio, kad jis mane nuvežtų iki starto vietos. Tačiau Olandijoje tėtis apsisprendė kartu su manimi keliauti kelias dienas. Trečią dieną, įveikus 100 kilometrų, mes patyrėme nemalonų potyrį upėje", – užsiminė keliautojas.

Baidarę bloškė bangos

Vyrai incidento priežastimi įvardijo nesuvaldytas upių sroves ir nepažabojamą vėją, kuris keliautojams ir pakišo koją.

Gyvenimas pats mums nurodo kryptį.

Baidarė, kuria plaukė Andrius, jo tėtis ir ištikimoji keturkojė Dori, apsivertė.

Po gero pusvalandžio, kuris vyrams pasirodė kaip geras pusdienis, praleisto šaltame vandenyje, visiems trims pavyko pasiekti krantą.

Keliautojai atsipirko keliomis mėlynėmis, keliais prarastais daiktais ir milžinišku išgąsčiu.

"Keliavome Valio upe prieš srovę. Patyrę nemalonumų, visaip narpliojomės, šiaip taip išsikapstėme ir nusprendėme Olandija nebetęsti kelionės. Didieji laivai Europos upėse baidarių ir jų keliauninkų tiesiog nemato", – apie nemalonumus pasakojo A.Matulis.

Netektys dovanojo atradimų

Keliautojai neteko tos įrangos, be kurios kelionė būtų buvusi nesaugi. Bet labiausiai vyrai gailėjo netektos Europos jaunimo sostinės projekto "Choose Klaipėda" vėliavos.

"Prie baidarės buvo sumontuotas laikiklis vėliavai. Kadangi ketinome plaukti prieš srovę, ji turėjo įspūdingai atrodyti. Kartu su manimi keliavo kalytė Dori. Olandijoje pametėme ir jai skirtus daiktus, kelis kelionėje būtinus įrankius", – apgailestavo klaipėdietis.

Įspūdžiai: A.Matulis valtyje kartu su augintine Lietuvos upėmis nukeliavo 700 kilometrų, kiekvieną jų virtualiai parduodamas už paramą jauniesiems talentams. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Tačiau šie praradimai yra laikini. Tai, ką mes su tėčiu patyrėme, buvo kur kas daugiau ir giliau. Reikėjo nukeliauti du tūkstančius kilometrų pirmyn, iki Olandijos, ir du tūkstančius atgal, iki Lietuvos, kad tėčio viduje įvyktų kokybiniai pokyčiai. Mums sugrįžus mama paklausė – ką aš jam padariau? Vidiniai pokyčiai buvo kardinalūs, tuo labai džiaugiuosi. Tereikėjo kelių dienų, praleistų su sūnumi", – šypsojosi klaipėdietis.

Tačiau tikrasis kelionės tikslas juk visai kitoks?

"Taip, pagrindinė mintis buvo prisidėti prie "Choose Klaipėda" projekto ir skatinti miestiečių kūrybiškumą neįprastais būdais. Taip buvo sukurta "The Hero Inside" (liet. "Herojus viduje") iniciatyva. Aš siekiau surinkti lėšų trims jauniems mūsų surastiems herojams – dviem Monikoms ir Mantui. Juos pavadinome magiškuoju trejetu", – pasakojo klaipėdietis.

Kelionę tęsė Lietuvoje

Dėl šio tikslo A.Matulis žygį tęsė Lietuvoje, keliaudamas upėmis baidare.

"Sudarėme naują maršrutą – nuo Ignalinos iki Kuršių marių. Plaukiau kaip ir planavau, tik ne 3,5 tūkst., o 700 kilometrų. Kelionė užtruko tris savaites", – pasakojo A.Matulis.

Jis šalį kirto tomis dienomis, kai aplinkiniuose rajonuose vėtros vartė medžius, škvalai siaubė miškus.

"Tačiau per tris savaites, praleistas baidarėje, dienomis negavau nė vieno lašo lietaus. Tik buvo dvi ar trys naktys, kai lijo. Joninių naktį patyriau tai, ko neteko niekada gyvenime patirti. Atrodė, kad visi žaibai ir škvalo gūsiai buvo susikoncentravę tik virš mano palapinės. Naktį atsimerkti nebuvo įmanoma, nes žaibai akino", – prisiminė keliautojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žygis prasidėjo ežere Ignalinos rajone, šalia Ginučių kaimo.

Ežerą dar keli upeliukai jungia su Žeimenio ežeru, iš kurio išteka Žeimenos upė. Įveikęs šią upę, dar prieš pasiekdamas Vilnių, Andrius įplaukė į Nerį ir žemyn ja leidosi iki pat Kauno.

Kauno santakoje įplaukė į Nemuną, tačiau nuspręsta juo ilgai nekeliauti, maždaug už 50 km pasukta į Dubysą, kur maršrutas nuvedė aukštyn upe iki pat ištakų.

"Naujas netikėtas atradimas – vienas iš keturių kastinių kanalų Lietuvoje, esantis netoli Šiaulių, kur sujungtos Ventos ir Dubysos upės. Kanalas – apie 15 km ilgio, tačiau jis neprižiūrimas, todėl vietomis apaugęs ir nepraplaukiamas", – pasakojo keliautojas.

Pasiekus Ventos upę, klaipėdiečiui teko baidarę sausuma perkelti į Minijos ištakas. Toliau – žemyn upe, iki Kuršių marių.

Siekė paskatinti jaunuolius

Kadangi A.Matulio maršrutas sutrumpėjo nuo 3,5 tūkst. kilometrų iki 700, planuotos pinigų sumos nepavyko surinkti.

"Tikėjomės surinkti tris tūkstančius eurų, kad kiekvienam mūsų herojui atitektų po tūkstantį. Tačiau pavyko surinkti 351 eurą. Suprantu, kad kažko tokio už tokią sumą nenupirksi. Tačiau, kaip sako viena mūsų herojų, viena iš Monikų, vandenynas yra mumyse. Antroji Monika sako, kad mumyse yra tūkstantis saulių. O Mantas sako, kad kiekviena mūsų širdies dalelė gali pavirsti banga", – šypsojosi A.Matulis.

Keliautojas liejo prakaitą irkluodamas baidarę dėl trijų jaunų klaipėdiečių – Manto Pastolio, Monikos Drazdauskaitės ir Monikos Jarulytės. Tiksliau – dėl galimybės paskatinti jų kūrybines intencijas.

M.Drazdauskaitė kuria rūbus iš ekologiškų dalykų.

"Ji sugeba pritaikyti kaktusų ar ananasų žievę, jos kurti drabužiai yra daugiafunkciai. Vieną rūbą gali derinti aštuoniose variacijose. M.Jarulytė Palangoje šeštus metus organizuoja nemokamą sveikatingumo ir meno festivalį "1000 saulių". M.Pastolis – gamtos mokslų mylėtojas, studijavęs garsiuose pasaulio universitetuose. Jis grįžo į Lietuvą tam, kad taptų mokytoju. Vaikinas nori sukurti internetinę platformą, kurioje skelbs fizikos pamokas pagal mokyklos programą. Tačiau kiekvieną pamoką jis nori paversti įdomiu ir visiems suprantamu dalyku. Jų metu planuojama parodyti eksperimentų, bandymų, kurių vaikai klasėje paprastai nepamatytų. Ir visa tai jis norėtų mokiniams pateikti nemokamai ir laisvai prieinamai. Fizika turėtų būti įdomus dalykas, o pats mokymasis – malonus", – pasakojo A.Matulis.

Lėšos – ir krepšininkams

Tai ne pirmas kartas, kai keliautojas irkluodamas renka lėšas kitiems.

2018-aisiais, irkluodamas per Lietuvą, A.Matulis siekė kiekvieną savo nuplauktą kilometrą parduoti po vieną eurą ir surinkti 700 eurų.

Projekto pabaigoje keliautojas surinko beveik 1 tūkstantį, kuris buvo paskirtas vaikų stovyklos išlaidoms.

"Mintis buvo padėti vaikams iš nepasiturinčių šeimų, bet mylinčių krepšinį. Norėjau sudaryti galimybę dalyvauti vasaros krepšinio stovykloje. Lėšas surinkome per dvi savaites, be jokios sklaidos ir viešinimo. Žmonės aukojo, internetu pirkdami nuplauktus kilometrus ir taip paaukodami. Aš viliuosi, kad kitą kartą kelionė pavyks geriau", – vylėsi klaipėdietis.

Plukdys vėliavą

Šią vasarą A.Matulis planuoja 3 500 km plaukimą baidare nuo Šiaurės iki Juodosios jūros. Vaikinas žada įveikti ilgiausią nepertraukiamą vandenų kelią Europoje.

Per šią kelionę bus aplankytos dešimt skirtingų valstybių, plaukiama šešiomis upėmis ir kanalais. Iš planuojamų 90-ies kelionės dienų, 78 bus praleistos irkluojant, o 1 100 km bus nuplaukta prieš srovę.

Irkluodamas per Europą virš savo baidarės keliautojas laikys iškėlęs Jaunimo sostinės vėliavą – burę. Kelionės tikslas ne tik sportinis – irkluodamas A.Matulis sieks surinkti pinigų jaunimo kūrybos fondui, kuris yra „Choose Klaipėda“ projekto dalis.

Fondo tikslas – padėti jauniems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stokoja lėšų joms įgyvendinti.

Dviviete baidare A.Matulis keliaus ne vienas, jam kompaniją palaikys kalytė Dori.

„Ji ir nuo lapių apgina, ir pralinksmina, ir rūpintis yra kuo“, – pasakojo jaunimo ambasadorius A.Matulis.

Plaukikas prie savo nuotykio prisijungti kviečia ir žmones.

Norintys pakeliauti po Europą žmonės galės prisijungti tam tikriems ruožams. Už žygio kilometrus surinktas mokestis keliaus į fondą, skirtą jauniems Klaipėdos kūrėjams.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Tai – ne pirmas kartas, kai keliautojas irkluodamas renka lėšas kitiems.

2018-aisiais, irkluodamas per Lietuvą, A.Matulis siekė kiekvieną savo nuplauktą kilometrą „parduoti“ po vieną eurą ir surinkti 700 eurų.

Ambicija labiau nei pasiteisino – projekto pabaigoje keliautojas surinko beveik 1 tūkst. eurų, kurie buvo skirti vaikų stovyklos, organizuojamos socialinei atskirčiai mažinti, kaštams padengti.

Skatina kurti kitus

Prieš tai irklavimą labdaringais tikslais išbandęs A.Matulis pats pasisiūlė prisidėti prie „Choose Klaipėda“ projekto ir skatinti miestiečių kūrybiškumą neįprastais būdais. Taip buvo sukurta „The hero inside“ (liet. „Herojus viduje“) iniciatyva.

„Choose Klaipėda“ administracija pasiūlymą priėmė labai palankiai, tačiau aš jų paprašiau, kad man padėtų išgryninti socialinę projekto idėją“, – prisiminė A.Matulis.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Fondo tikslas – padėti jauniems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stokoja lėšų joms įgyvendinti.

„Visada galvojau, kad tarp mūsų yra labai daug kūrybingų žmonių, kurie, pasinėrę į savo aistrą, tiesiog gyvena ja ir begaliniu troškimu. Šie žmonės iš visos širdies daro viską, kad tik įgyvendintų savo idėją“, – kalbėjo A.Matulis.

Kelionėje surinktos lėšos bus skirtos šešiems Klaipėdos kūrėjams. Projekto savanoriai atrinko penkias sritis, į kurias žmonės galės kandidatuoti, o šeštoji specialiai palikta atvira – jaunieji kūrėjai skatinami nustebinti organizatorius savo nestandartinėmis idėjomis.

Jau identifikuotos kategorijos atstovauja skirtingoms sritims: sportui, technologijoms, menui ir kultūrai, verslumui bei socialinei komunikacijai.

Siektų tęstinumo

Šiuo fondu savanoriai siekia padėti jauniesiems kūrėjams, kurie turi idėjų, tačiau stinga išteklių ir dėl to yra priversti savo kūrybinius projektus vystyti su nepakankamais finansiniais resursais, negali iki galo išreikšti savo potencialo bei sulaukti reikiamo dėmesio.

„Norime juos surasti ir pasidalyti fondu, kuris turėtų padėti žengti dar vieną žingsnį tikslo link – gal tiek ir tereikia, kad tie aistruoliai būtų pamatyti, išgirsti ir galėtų garsinti mūsų kraštą ir Lietuvą bei įkvėptų savo pavyzdžiu kitus“, – dalijosi A.Matulis.

A.Matulio asmeninio archyvo nuotr.

Fondas bus atidarytas dar prieš plaukimą – kilometrus „nusipirkti“ galės tiek individualūs asmenys, tiek įmonės, taip prisidėdami prie fondo veiklos.

„Esu šventai įsitikinęs, kad Klaipėdoje yra daug gabių, kūrybingų, verslių jaunuolių, kurie gali padaryti bent jau tiek pat, kiek padaro atvažiavę profesionalai iš kitų miestų ar šalių. Turiu omeny Šviesų festivalį ir per Jūros šventę organizuojamus didelius pasirodymus“, – sakė vaikinas.

Nors pats A.Matulis kūrybine veikla neužsiima, jis ir kiti komandos nariai pasiryžę skirti savo energiją Klaipėdos kūrėjams palaikyti.

„Labai noriu, kad projektui pasibaigus susiburtų dar didesnė bendruomenė, ir projektas turėtų tęsinį kasmet, o gal net kelis kartus per metus. Jau turiu keletą minčių naujiems projektams, susijusiems su jaunimo provokavimu“, – dėstė A.Matulis.

Jo nuomone, kūrybiškumas visuomenėje labai svarbus, nes jis skatina pažvelgti į pasaulį kitu kampu ir būti atviresnius.

„Paprastai žmonės elgiasi stereotipiškai ir nesigilina, nekvestionuoja, kas slypi po dalykų paviršiumi. Kūrybiškumas atveria platesnius horizontus – tu gali matyti tai, kas paprastai nematoma arba paslėpta po stereotipais, kritika, baimėmis“, – tikino A.Matulis.

Metodą išbandė praeityje

Ši A.Matulio iniciatyva – ne pirmoji. Prieš trejus metus savo jėgas jis jau išbandė irkluodamas ilgiausiu nepertraukiamu vidaus vandenų keliu, šiame žygyje jis nuplaukdavo po 50 km per dieną.

Po teigiamos patirties A.Matulis nusprendė siekti platesnių horizontų ir tą patį formatą pritaikyti europiniu mastu.

„Kai po dviejų savaičių irklavimo atplaukiau į Klaipėdą, mane pasitiko draugai, žmona ir tėvai. Tuomet kilo klausimas: o kas toliau? Po kurio laiko užgimė idėja apie ilgiausią nepertraukiamą vidaus vandenų kelią Europoje – nuo Šiaurės iki Juodosios jūros – upėmis ir kanalais“, – sakė A.Matulis.

"Žmonės paaukojo kiek daugiau nei 950 eurų, kurie buvo skirti krepšinį žaidžiantiems vaikams, norėjusiems dalyvauti stovykloje, bet dėl šeimų nepritekliaus negalėjusiems be visuomenės pagalbos to padaryti", –pasakojo A. Matulis.

Jis tikėjosi, jog jo iššūkis patrauks visuomenės dėmesį ir bus paaukota maždaug 700 eurų.

"Tačiau surinkta daugiau lėšų, kurių užteko ne tik trijų berniukų stovyklos išlaidoms padengti, bet ir sportuojantiesiems būtinoms priemonėms nupirkti. Tiesa, žadėjau už vieną paaukotą pinigėlį nuplaukti vieną kilometrą. Geradariams dar likau skolingas kelis šimtus kilometrų", – sakė pašnekovas.

Geradariams dar likau skolingas kelis šimtus kilometrų.

Baldų technologu dirbančiam vaikinui mintis keliauti baidare nuo Latvijos sienos iki Baltijos jūros kilo tada kai jo brolis, profesionalus krepšininkas Gintautas Matulis pasidalino rengiąs stovyklą vaikams, bet apgailestaująs dėl lėšų stygiaus negalįs į ją pakviesti tų paauglių, kuriems labai reikėtų sportuoti ir būti su bendraamžiais.

Andriui artimojo iniciatyva pasirodė kilni ir jis nusprendė prisidėti tuo, kuo gali.

Iki "Imk herojų" misijos gimimo vaikinas baidare buvo plaukęs tris kartus po keliasdešimt kilometrų atstumą.

Pirmiausia jis įvertino ketinamą įveikti distanciją, tuomet susirado žmogų, padėjusį su įranga.

"Pasirinkti tinkamą baidarę buvo svarbu. Nes skirtingi jų modeliai sukurti plaukti įvairiais vandens telkiniais – ežerais, upėmis, jūromis. Man reikėjo universaliausio. Tad, teko gerokai pamąstyti,  ką rinktis", – patirtimi dalinosi A. Matulis.

Jis džiaugėsi susipažinęs ir su aktyvaus laisvalaikio prekių žinovais Karoliu Surgėlu bei Vytautu Raliu. Specialistai iššūkio autoriui rekomendavo, kokią avalynę bei aprangą žygiui pasirinkti.

"Tai ir dar maistas kelionėje buvo svarbiausia, nes į krantą neišlipdavau, o sustodavau tik pernakvoti palapinėje", – sakė A. Matulis.

31 metų vaikinas kelionėje praleido dvi savaites, todėl spėjo pajusti ir vasarišką karštį, ir šiltojo sezono liūčių "malonumą". Esant tokioms oro sąlygoms keliautojas išskyrė tris jam nepamainomais tapusius dalykus – greitai išdžiūstančias kelnes, nuo lietaus ar saulės saugančią kepurę bei vandens batus.

"Mano žinios prieš kelionę buvo tikrai menkos, bet nusiteikimas įvykdyti iššūkį labai geras. Realiai neįsivaizdavau, kokios įrangos man reikės, kokį maistą valgysiu. Pasiėmiau duonos, konservų, riešutų, chalvos. Pirmomis dienomis man į nakvynės vietą karštos sriubos atveždavo tėvai. Dabar jau žinočiau ką patarti norintiems ilgą atstumą nukeliauti baidare. Net jei keliaujama vasarą, į kuprinę reikėtų įsidėti šiltas kojines, džemperį, neperšlampamas kelnes, saugančias ir nuo saulės spindulių, ir nuo blogo oro, įvairesnio maisto", –rekomendavo A. Matulis.

Į žygį vandeniu jis patartų pasiimti ir navigacijos prietaisą, nes susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje kartais būna itin sunku. Kai reikėdavo pasirinkti kelią, Andrius tai, kur nusprendė sukti, pasižymėdavo.

„Jei reikėdavo grįžti, tuomet žinodavau, kurią kryptį buvau pasirinkęs“, – kalbėjo pašnekovas.

Visą atstumą kartu su Andriumi įveikė jo augintinė Dori. Šunelis pirmas dvi kelionės dienas nuolat miegojo, o trečiąją ėmėsi veiklos.

„Tai situaciją sunkino, bet Dori buvimas greta įnešė labai teigiamų emocijų“, – sakė A. Matulis.

Iš pradžių keturkojė mito sausu maistu, tačiau jam sušlapus puotaudavo kartu su šeimininku.

„Dori žygyje išmoko daug naujų komandų. Pavyzdžiui, „pasilenkti“, „greitai sėsti“. Kelionę su ja tikrai pakartočiau“, – sakė A. Matulis.