Drebulys vienoje kūno pusėje, dažniausiai rankos, judesių ir eisenos sutrikimas bei sulėtėjimas, grėsmė nugriūti – tai ne senatvės, o Parkinsono ligos požymiai. Jos kol kas medicina negali įveikti nei vaistais, nei išoperuoti.
Tačiau be medikų pagalbos būtų dar blogiau, o ir operacijos sergantiems Parkinsono liga yra atliekamos: implantuojama gilioji smegenų stimuliacijos sistema.
Kokia šio metodo sėkmė, juolab kai Kauno klinikose jau atlikta 100 tokių operacijų, daug žino jo taikymo pradininkas ir propaguotojas, ligonių mylimas gydytojas, Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas.
– Jūs buvote bene pirmasis, prieš dešimt metų Kauno klinikų pacientams pradėjęs taikyti smegenų stimuliacijos metodiką. Šiandien jau galima vertinti rezultatus: kiek ji veiksminga?
– Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais Kauno klinikose buvo implantuota šimtoji giliosios smegenų stimuliacijos sistema Parkinsono liga sergančiam ligoniui. Dėl jos dauguma mūsų pacientų gali pasidžiaugti lengvesniu judėjimu, mažesne naudojamų vaistų nuo Parkinsono ligos doze.
Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo prikaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus.
– Kaip veikia ši sistema, kas ir kur implantuojama?
– Į pačius giliausius galvos smegenų branduolius, kuriuos milimetro tikslumu galime pasiekti naudodami stereotaksinį rėmą, implantuojami gilieji smegenų elektrodai. Prie jų, pravedus paodžiu laidus, prijungiamas neurostimuliatorius. Tuomet su specialiu valdikliu gydytojas pradeda programuoti stimuliatorių ir ieškoti paties efektyviausio nuolatinės stimuliacijos taško, kurio stimuliacija ir palengvina Parkinsono ligos simptomus.
Žinoma, šis gydymo būdas nėra panacėja, išgydanti nuo šios sunkios ligos. Tai tik priemonė palengvinanti žmogaus judėjimą, kuri, deja, pačios ligos progresavimo nestabdo.
– Ir judėjimas yra labai svarbu, bet kažkodėl sistema nėra implantuojama kiekvienam, sergančiam Parkinsono liga?
– Jau sukaupta nemažai patirties atrenkant ligonius, kuriems šis gydymo būdas padeda labiausiai. Labai gaila, kad tikriausiai dėl informacijos trūkumo neurologai siunčia labai mažai Parkinsono liga sergančių žmonių konsultuotis pas neurochirurgus dėl galimo operacinio šios ligos gydymo. Neretai ligoniai pas mus atvyksta, kai liga labai pažengusi. Dėl spartaus jos progresavimo, kad ir implantavus neurostimuliatorių, pagerėja tik labai trumpam laikui.
– Tačiau yra taikomi ir kiti chirurginiai Parkinsono ligos būdai? Kokie jie?
– Šiuo metu atgimsta ir radiodažnuminės giliųjų pamato branduolių destrukcinės operacijos, kuriomis galima palengvinti ligonio judėjimą bei pašalinti drebulį, neimplantuojant neurostimuliatoriaus. Šio tipo operacijos atliekamos ypač saugiai, naudojant daug specialios įrangos, kurią įsigijome. Šios destrukcinės operacijos yra tikras išsigelbėjimas ligoniams, kuriems dėl šalutinio vaistų poveikio prasideda nevalingi galūnių judesiai, kausto stiprus sustingimas, o neurostimuliatoriaus implantuoti negalima. Pradėjus veikti gama peiliui, operacijų arsenalas prasiplės dar labiau.
– Kas konkrečiai bus atliekama gama peiliu?
– Su gama peiliu bus galima be jokio pjūvio stabdyti drebėjimą, pašalinti su Parkinsono liga susijusius skausmus ar juos palengvinti. Dėl to raginu tiek gydytojus, tiek ir ligonius nebijoti atvykti konsultuotis dėl galimo operacinio gydymo. Daugumai ligonių atrodo, kad galvos smegenų operacija yra sudėtinga, netgi rizikinga, tačiau žinotina, kad naudojant šiuolaikinius kompiuterius ji yra itin saugi.
– Valstybinė ligonių kasa ketina pradėti kompensuoti neurostimuliatorius įvairiomis distonijos formomis sergantiems ligoniams. Gal galėtumėte pristatyti šią naujovę? Ar ji jau taikoma, bet ligoniai turi susimokėti patys?
– Tai tikrai nenauja operacija, tik atliekama kitai ligonių grupei, kuriai šis gydymo būdas yra vienintelis efektyvus. Neurostimuliatoriaus sistema yra identiška, kuri dabar implantuojama Parkinsonu sergantiems ligoniams. Giluminiai taikiniai, kuriuos reikia stimuliuoti, taip pat yra seniai žinomi. Drebulio kamuojamiems ligoniams šiuo metu atliekame destrukcines operacijas, o sergantys distonija išimties tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą, kad priemonė būtų visiškai kompensuota. Šie biurokratiniai veiksmai gaišina, todėl džiugu, kad jų bus galima išvengti pradėjus centralizuotai kompensuoti neurostimuliatorius ir ligoniai jau greitai galės gauti taip reikalingą gydymą.
– Jis tikrai efektyvus?
– Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo priklaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus toliau. Tikiuosi, kad neurostimuliatorių implantavimą kompensuojant centralizuotai ir pradėjus veikti gama peiliui galėsime padėti pasveikti didžiajai daliai šių ligonių.
– Didžiulė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra lėtinis skausmas, kuris neįveikiamas vaistais. Ar tiesa, kad tokį skausmą kenčiantiems ligoniams gali padėti neurochirurgai, lyg jį išoperuotų?
– Tuomet, kai išnaudotos visos priemonės skausmui malšinti, būtina ligonius nusiųsti į neurochirurgo konsultaciją dėl galimo operacinio skausmo malšinimo būdų. O jų yra tikrai nemažai. Dėl stuburo skausmo galima implantuoti neurostimuliatorių ar atlikti mikrodestrukcijas skausmo suvokime dalyvaujančiose galvos smegenų srityse.
Kitos kilmės skausmai taip pat turi specialius taikinius tiek stuburo, tiek ir galvos smegenyse, kuriuos chirurgiškai galime paveikti, jei ligonis pasiryžęs tokio tipo operaciniam gydymui. Todėl skausmą kenčiantys ligoniai turėtų kreiptis į neurochirurgą, kai jau pasiryžę chirurginiam gydymui.
– Ar tiesa, kad šiuo metu Lietuvoje renesansą išgyvena chirurginis epilepsijos gydymas?
– Tikra tiesa. Praėjusiais metais Lietuvoje pradėta kompensuoti klajoklio nervo stimuliacijos sistema epilepsija sergantiems ligoniams. Kauno klinikų Epilepsijos centre, kuriame dirba didžiausią epilepsijos gydymo patirtį turintys specialistai, konsultuojamiems ir gydomiems ligoniams pirmiesiems Lietuvoje buvo implantuoti šio tipo neurostimuliatoriai. Ligoniai gauna visas šiuolaikinės medicinos paslaugas.
– Kas operacijos metu atliekama epilepsija sergantiems ligoniams?
– Pašalinami epilepsijos priepuolius sukeliantys židiniai. Kasmet išoperuojama iki dešimties ligonių ir jie visai pasveiksta nuo šios ligos. Funkcinė neurochirurgija gali padėti ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
