Nekilnojamojo turto magnatas D. Trumpas, kuriam buvo suteikta vienos dienos pertrauka nuo dalyvavimo teismo posėdžiuose prieš jį vykstant baudžiamajam procesui dėl pinigų už tylą mokėjimo, priims A. Dudą savo dangoraižyje „Trump Tower“ Manhatane.

Kai nedalyvauja teismo procesuose, Respublikonų partijos kandidatas į Baltuosius rūmus vykdo tam tikrą šešėlinę diplomatiją. Jis rengia susitikimus su pasaulio lyderiais ir kritikuoja savo varžovo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose prezidento Joe Bideno užsienio politiką.

Praėjusią savaitę D. Trumpas su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu aptarė NATO politiką ir karą Ukrainoje, o praeitą mėnesį savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridos valstijoje priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.

Kai D. Trumpas buvo prezidento poste, jis ir A. Duda buvo artimi sąjungininkai. Lenkija teikė pirmenybę savo santykiams su JAV, kartais pakenkdama savo ryšiams su Europos Sąjunga (ES). Konservatorius A. Duda netgi siūlė Lenkijos teritorijoje pastatyti JAV karinę bazę „Fort Trump“. O po to, kai D. Trumpas pradėjo kvestionuoti savo pralaimėjimą 2020 m. rinkimuose, A. Duda tik po daugiau nei mėnesio pasveikino J. Bideną su pergale.

„Visiškai tvirtai sakau – man yra apskritai sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu čia apie karinę pagalbą, karinę paramą“, –  interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda.

„Kalbant trumpai, Lenkijos kariuomenė ateitų ginti Lietuvos. Visiškai neįsivaizduoju kitokios situacijos“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Pasak A. Dudos, sulaužytas penktuoju NATO straipsniu įtvirtintas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „būtų katastrofa, ir tai iš tiesų reikštų Aljanso subyrėjimą“.

Vis dėlto, anot A. Dudos, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės turi išspręsti klausimus dėl grėsmė keliančių nekarinių situacijų, kurių metu penktojo NATO straipsnio aktyvavimas nenumatomas.

Visiškai tvirtai sakau – man yra apskritai sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos.

„Klausimas kyla dėl kitų situacijų, kurios kelia nerimą, kurios dar neiššauktų penktojo straipsnio aktyvavimo. Ir tie klausimai turi būti išspręsti dvišaliu būdu tarp mūsų šalių, tarp mūsų vyriausybių, nes galima susitarti dėl abipusės paramos“, – sakė Lenkijos prezidentas.

„Pasikartosiu – kalbame apie situacijas dar ne kariniame lygmenyje, tik grėsmės lygmeniu. Tai  du atskiri klausimai“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje pareiškė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio apribojimo.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.

„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerinių sviedinių. Tai yra būtina, kad išliktume saugūs“, –  interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda. 

„Jei NATO iš tiesų nori atgrasyti galimas atakas, privalo gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas. 

Jis pabrėžė, kad šiuo metu turimos amunicijos NATO šalyse visiškai nepakanka. 

A. Duda taip pat teigė, jog šiandien NATO šalims Rusijos atžvilgiu reikia kietos, gynybos potencialą didinančios politikos. 

„Prieš šiandien atkuriamą rusiškąjį imperializmą taip pat reikia naudoti ir kietą gynybos didinimo Vakaruose politiką. Taigi Šiaurės Atlanto organizacijos šalyse, taip pat ir pas mus, Vidurio Europoje, tai šiandien svarbiausia užduotis“, – sakė A. Duda.

„Tikiu, kad ją įgyvendindami ir remdami Ukrainą galime būtent tokiu taikiu keliu apsiginti prieš rusiškąjį imperializmą“, – sakė Lenkijos prezidentas. 

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) sausį viešėdamas Taline teigė, jog Europos Sąjunga (ES) iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. šovinių.

„Tai (žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto klausimą – BNS) turime išspręsti, bet Lenkija pati šios problemos neišspręs, nes jeigu mes kokiu nors būdu šiandien bandytume apriboti ukrainiečių produktų srautą į Europos Sąjungą, tai kartu pažeistume Bendrijos reglamentus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda.

„Taigi tai Briuselis turi surasti tokias sąlygas, kurios saugotų ir šalis nares nuo tos situacijos, kurioje šiandien esame atsidūrę. Ta problema turi būti išspręsta politiniu lygmeniu“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Vis dėlto A. Duda paragino nepainioti Lenkijos ūkininkų protestų ir lenkų pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos.

ES valstybės narės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė dėl griežtesnių apribojimų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems žemės ūkio produktams. Jais apribotas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.

Vis dėlto susitarimu buvo pratęstas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį.

„Tai Briuselis priėmė sprendimą nuimti apribojimus maisto produktų eksportui iš Ukrainos į Europos Sąjungos teritoriją. Deja, tai turi pasekmių ir už Ukrainos ribų. Lenkijoje taip pat“, – kalbėjo A. Duda.

Jo teigimu, į ES patekę „gigantiški žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos kiekiai“ yra pigesni ir „tiesiog žlugdo vietos rinkas“, o Ukrainos žemės ūkio pramonė esą yra valdoma didžiųjų Vakarų Europos ir JAV, bet ne Ukrainos įmonių.

„Taigi yra tokia paradoksali situacija ir sunku stebėtis dėl (Lenkijos – BNS) ūkininkų, kad jie save gina, nes juk jie investavo Lenkijoje į savo ūkius, nusipirko naujausią techniką, paėmė paskolas, ir tai, kad pigūs maisto produktai, žemės ūkio produkcija yra atvežama iš Ukrainos, jiems kelia didelę destrukciją“, – kalbėjo A. Duda.

Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.

Per aštuonerius ankstesnės dešiniojo sparno vyriausybės valdymo metus moterų teisės katalikiškoje šalyje buvo vėl apmažintos, o ir taip griežti abortų įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Dėl to šalyje vyko masinės demonstracijos.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europos Sąjungoje: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

Po pernai spalį įvykusių rinkimų Lenkijoje buvo suformuota premjero Donaldo Tusko centristų Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ valdančioji koalicija.

D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, bet kitos koalicijos narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios.

Įstatymo projektai, numatantys didesnes reprodukcines teises, jau daug mėnesių yra įstrigę parlamente. Dėl to pyksta daugelis moterų ir teisių gynimo grupės.

Šešių valandų debatai dabar numatomi ketvirtadienį popiet, dėl D. Tusko KO pateikto įstatymo projekto abortų iki 12 nėštumo savaitės legalizavimo klausimu ir kitų trijų pasiūlymų, kuriuos pateikė koalicijos partnerės.

Tačiau baigtis nėra aiški, nes kai kurie koalicijos parlamentarai nenori paremti šių pasiūlymų per penktadieniui paskirtą balsavimą.

Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), o to tikriausiai nebus, nes jis yra konservatyvios, opozicijoje atsidūrusios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Pirmoji kliūtis

„Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete“, – naujienų agentūrai AFP sakė Krystyna Kacpura (Kristina Kacpura), vadovaujanti Moterų ir šeimos planavimo federacijai.

D. Tuskas – buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, nesutaikomas anksčiau valdžiusios PiS priešininkas – išreiškė viltį, kad jo koalicijos parlamentarai sudarys sąlygas įstatymo projektui įveikti pirmąją kliūtį.

„Yra daug požymių, kad taip ir bus“, – antradienį reporteriams sakė D. Tuskas.

Tačiau įstatymų leidėjai iš konservatyvios ūkininkų Lenkijos liaudies partijos (PSL), priklausančios „Trečiojo kelio“ grupei, atrodo nelabai norintys švelninti abortų draudimus. Kai kas jau pasakė, kad neparems minimų įstatymų projektų.

Panašaus turinio įstatymo projektai per pastaruosius 30 metų daug kartų aptarinėti parlamente, bet nė vienas jų niekada nebuvo perduotas tolesnėms procedūroms komitete.

„Aš balsuosiu „prieš“, – radijui „TOK FM“ sakė PSL deputatas Marekas Sawickis (Marekas Savickis). Tačiau jis nenurodė, kiek kitų jo partijos deputatų laikosi tokios pačios pozicijos.

D. Tusko koalicija kontroliuoja 248 iš 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. PSL turi 32 bloko vietas. Daugumai reikia 231 balso.

Prezidento kliūtis

Pagalba atlikti abortą Lenkijoje taip pat draudžiama – aktyvistams ir gydytojams už tai gresia kalėjimas.

Pernai teisių į abortą gynėja Justyna Wydrzynska (Justina Vidžinska) buvo pripažinta kalta dėl nėštumo nutraukimo piliulių parūpinimo vienai nėščiajai. Tai buvo pirmoji tokia byla; moteriai buvo skirta visuomeninių darbų.

Kaip rodo naujausia agentūros „Opinia24“ atlikta apklausa, 50 proc. lenkų pritaria abortų įstatymų liberalizavimui, o 41 proc. sako, kad palaiko esamas taisykles.

Gauti A. Dudos parašą bet kokiam naujam įstatymui bus nemenkas iššūkis.

Praėjusį mėnesį prezidentas vetavo įstatymą, kuriuo būtų buvusi liberalizuota galimybė įsigyti skubiosios kontracepcijos tablečių – jas be recepto būtų buvę galima įsigyti nuo 15 metų amžiaus.

A. Duda, praktikuojantis katalikas, sakė negalėjęs pritarti įstatymo projektui, suteikiančiam galimybę įsigyti kontraceptinių tablečių „be gydytojo konsultacijos ir neatkreipiant dėmesio į tėvų vaidmenį bei atsakomybę“.

Pasak prezidento, jis norįs „gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugos standartą“.

Vyriausybė paskelbė, kad apeis prezidento veto leisdama vaistininkams išrašyti receptus šioms tabletėms.

Per aviakatastrofą žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis), jo žmona ir dešimtys kitų Lenkijos aukšto rango pareigūnų.

Trečiadienį Krokuvoje vykusioje ceremonijoje prezidentas A. Duda šią katastrofą, per kurią žuvo 96 žmonės, pavadino „viena iš sunkiausių, tragiškiausių, bet kartu ir labai svarbių mūsų laikų akimirkų“.

Nelaimė įvyko tuo metu, kai į Smolenską Lenkijos vadovas, jo žmona bei gausi politikų, istorikų, ekonomistų delegacija vyko minėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių. Katynėje palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Trečiadienį A. Duda aplankė savo pirmtako L. Kaczynskio ir jo žmonos Marios Kaczynskos (Marijos Kačynskos) kapus Vavelio katedros požemiuose.

„Šiandien dar sykį atiduodame pagarbą, meldžiamės už jų sielas ir prisimename tuos, kurie žuvo 2010-ųjų balandžio 10-ąją“, – pareiškė A. Duda.

Prezidentas taip pat sakė, kad „istorinė atmintis, atmintis apie mūsų tėvynės didvyrius, pavyzdžiui, tuos lenkų karininkus (...), kuriuos sovietai nužudė Katynėje“, yra nepaprastai svarbi.

Trečiadienį prie prezidentūros Varšuvoje taip pat buvo surengta aviakatastrofos aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) politikai, įskaitant L. Kaczynskio brolį dvynį, PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį (Jaroslavą Kačinskį).

Anksčiau netoliese esančioje bažnyčioje už aukas buvo laikomos mišios.

Trečiadienį žemųjų ir aukštųjų parlamento rūmų pirmininkai Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) ir Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska), gynybos ministras ir vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) bei Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšakovskis) taip pat buvo tarp politinių veikėjų, padėjusių gėlių prie paminklo aukoms Varšuvos Povonzkų karių kapinėse.

Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, tą jis pabrėžė penktadienį kalbėdamasis telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

„Prezidentas pokalbio metu akcentavo, kad saugumo situacijai negerėjant Lietuvai ir Lenkijai svarbu ir toliau aktyvinti karinį bendradarbiavimą. Šalies vadovo teigimu, taip pat itin svarbu yra dirbti kartu telkiant sąjungininkų paramą Ukrainai“, – teigiama pranešime.

Anot Prezidentūros, Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė saugumo situaciją regione, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, pasirengimą kitą savaitę Vilniuje vyksiančiam Trijų jūrų viršūnių susitikimui ir mėnesio pabaigoje vyksiančias Lietuvos ir Lenkijos karinių pajėgų pratybas.

Kalbėdamas apie Trijų jūrų iniciatyvą, G. Nausėda pabrėžė išaugusią jos svarbą regiono atsparumo didinimui ir didėjantį Europos šalių susidomėjimą bei norą jungtis prie šios platformos.

A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose. 

Ketvirtadienį, minint 75-ąsias karinio aljanso įkūrimo metines, A. Duda pareiškė nusprendęs nusiųsti laišką NATO valstybėms ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kviesdamas kitas nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Rusija savo agresyvia politika, imperializmo atkūrimu ir agresija prieš Ukrainą aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad, deja, ji grįžta prie Šaltojo karo laikų pozicijos, kai Sovietų Sąjunga vykdė agresyvią politiką prieš kitas šalis. Rusija grįžta prie tų ambicijų ir turėtų sulaukti tokio atsako, kokio sulaukė tada“, – laiške nurodė Lenkijos prezidentas. 

Jis pridūrė, kad Šaltojo karo metais NATO narės gynybai skirdavo 3 proc. savo BVP. 

„Šiandien turėtume prie to grįžti“, – sakė A. Duda. 

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.

Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.

Kadangi pasiuntinys keliuose viešuose pareiškimuose neatsiprašė už incidentą, A. Duda pareiškė, kad jo pastabos buvo „nelabai vykusios, trumpai tariant, piktinančios“, ir pridūrė, kad „ambasadorius yra didžiausia Izraelio valstybės problema santykiuose su Lenkija“.

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, atakos metu žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

Tokio sprendimo priežastis yra „noras gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugą“, penktadienį Varšuvoje pareiškė prezidentūra.

Farmacijos įstatymo pataisa, kurią abeji parlamento rūmų priėmė proeuropietiškos valdančiosios daugumos balsais, numatė, kad ateityje moterys ir vyresnės nei 15 metų amžiaus paauglės skubios kontracepcijos tablečių galės įsigyti be recepto.

Anot prezidentūros, A. Duda „negalėjo pritarti teisiniams sprendimams, kurie jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams suteiktų prieigą prie kontraceptikų ne medikų priežiūros ir nepaisant tėvų vaidmens ir atsakomybės“.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tinkle X komentavo: „Prezidentas nepasinaudojo galimybe stoti į moterų pusę“. Vyriausybė dabar esą įgyvendins planą B.

Ką tai reiškia, prieš tai paaiškino sveikatos ministrė Izabela Leszczyna. Anot jos, veto atveju receptus tabletėms galės išrašyti vaistininkai – vizito pas gydytoją nereikės.