Sekmadienį Maskva pareiškė, kad partija „Vieningoji Rusija“, kuri tvirtai remia prezidentą Vladimirą Putiną, laimėjo vietos rinkimus Rusijos okupuotose teritorijose.

„Griežtai atmetame šį tolesnį bergždžią Rusijos bandymą įteisinti ar normalizuoti savo neteisėtą karinę kontrolę ir bandymą aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos“, – pareiškė 27 šalių blokas.

„Rusijos politinė vadovybė ir su jų organizavimu susiję asmenys patirs šių neteisėtų veiksmų pasekmes“, – pridūrė jis.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES jau įvedė 11 precedento neturinčių sankcijų paketų Maskvai.

Pernai Kremlius paskelbė aneksavęs šias Ukrainos rytines ir pietines teritorijas, nors karine prasme jas kontroliuoja tik iš dalies.

Balsavimas taip pat vyko Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Maskvos surengtus rinkimus jose Ukraina ir jos sąjungininkai vadina apgaule, o Kyjivo pajėgos kovoja, kad susigrąžintų užgrobtą teritoriją.

Vietos rinkimai vyko ir visoje Rusijoje, kur kitais metais numatomi prezidento rinkimai, turintys V. Putino valdymą pratęsti iki mažiausiai 2030-ųjų.

Jo oponentai yra tremtyje arba kalėjime, o Maskva kriminalizavo savo karo Ukrainoje kritiką ir sulaikė tūkstančius žmonių už komentarus.

Pernai Kremlius paskelbė aneksavęs šias Ukrainos rytines ir pietines teritorijas, nors karine prasme jas kontroliuoja tik iš dalies. Maskvos surengtus rinkimus jose Ukraina ir jos sąjungininkai vadina apgaule ir tarptautinės teisės pažeidimu.

Maskva ir jos paskirti pareigūnai paskelbė, kad daugiau kaip 70 proc. rinkėjų šiose teritorijose parėmė „Vieningąją Rusiją“. Tokius duomenis cituoja Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

Vietos rinkimai vyko ir visoje Rusijoje, kur kitais metais numatomi prezidento rinkimai, turintys V. Putino valdymą pratęsti iki mažiausiai 2030-ųjų.

Daugumoje Rusijos regionų ir okupuotuose Ukrainos regionuose rinkimų apylinkės duris oficialiai atvėrė penktadienį. Balsavimas ten truko tris dienas ir baigėsi sekmadienį. Kituose regionuose rinkėjai galėjo balsuoti tik sekmadienį.

Tačiau okupacinė valdžia Donecke ir Zaporižioje jau nuo rugpjūčio pabaigos vykdė išankstinį balsavimą, o Chersone ir Luhanske jis prasidėjo keliomis dienomis vėliau.

Zaporižios srityje vieną rinkimų apylinkę atakavo ukrainiečių dronas, teigė Rusija. Donecko srityje, kurią Rusijos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja nuo 2014 metų, Kremliaus primesta valdžia paskelbė, kad per ukrainiečių vykdytą apšaudymą buvo sužeista rinkimų pareigūnų.

Visi nerimauja dėl vienos problemos – karo. Jokių kitų rūpesčių neturime.

Balsavimas taip pat vyko Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Ukrainos saugumo tarnybos paskelbė sudariusios kolaborantų, padėjusių organizuoti balsavimą, sąrašą ir pažadėjo atpildą.

„Norime ramiai gyventi“

Rostove prie Dono, pietvakariniame mieste, esančiame netoli Ukrainos sienos, du balsavusieji asmenys naujienų agentūrai AFP teigė, kad Maskvos invazija į Ukrainą jiems kelia itin didelį nerimą.

„Mes tiesiog norime ramiai gyventi su savo vaikais“, – sakė 40-metė Nina Antonova.

„Visi nerimauja dėl vienos problemos – karo. Jokių kitų rūpesčių neturime“, – sakė 84 metų pensininkas Anatolijus, nenorėjęs nurodyti savo pavardės.

Maskvoje, kurioje taip pat vyko rinkimai į merus, kampanijos plakatų nebuvo daug.

Vienas aukšto rango rinkimų pareigūnas nurodė, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas buvo perrinktas į šį postą.

S. Sobianinas buvo paskirtas meru 2010 metais ir nuo to laiko du kartus laimėjo rinkimus: 2013-aisiais, nors jam iššūkį tąkart metė dabar įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, ir 2018-aisiais.

Šiuo metu A. Navalnas atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę, paskirtą dėl kaltinimų sukčiavimu ir teismo negerbimu, kuriuos vadina suklastotais ir bausme už jo darbą demaskuojant pareigūnų korupciją bei organizuojant protestus prieš Kremlių.

Mero rinkimuose S. Sobianinas nugalėjo mažai žinomą naujai įkurtos „Naujų žmonių“ partijos kandidatą.

Prieš balsavimą Maskvos gyventojai teigiamai atsiliepė apie mero vykdomą miesto modernizavimą.

„Maskva žydi prieš mūsų akis“, – AFP pareiškė 21 metų studentas Ruchinas Alijevas.

Muzikantas Kirilas Lobanovas nurodė, kad savo kadencijos metu S. Sobianinas dirbo itin gerai, ypač po to, kai praėjusių metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje.

S. Sobianinas sumenkino vis dažnėjančias Ukrainos dronų atakas prieš Maskvą. Pastarosiomis savaitėmis virš Maskvos finansinio rajono buvo atremtos kelios dronų atakos, kurios padarė nedidelę žalą daugiaaukščių pastatų fasadams. Gegužę dronai buvo numušti netoli Kremliaus.

Aukštas pavojaus lygis

Su Ukraina besiribojančiuose regionuose, kuriuose pastaruoju metu dažnai įvykdomi išpuoliai, rinkimų metu imtasi papildomų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova (Ela Pamfilova) pranešė, kad balsavimas Belgorodo srities Šebekino rajone atidėtas dėl sustiprinto pavojaus režimo.

Anot stebėtojų, įnirtinga kova dėl posto vyko Sibiro Chakasijoje, kur gubernatorius Valentinas Konovalovas siekia būti perrinktas.

2018 metais 35-erių V. Konovalovas nugalėjo Kremliaus remiamą kandidatą po to, kai šiame retai apgyvendintame kalnų regione kilo retų protestų banga.

Šių metų kampanijoje jis iš pradžių susidūrė su Maskvos remiamu kandidatu Sergejumi Sokolu, kuris prisistato kaip asmuo, kovojęs Ukrainoje ir buvęs už tai apdovanotas Kremliaus.

Paskutinę minutę S. Sokolas atsisakė dalyvauti rinkimuose, motyvuodamas sveikatos priežastimis.

V. Konovalovas yra vienas iš nedaugelio Kremliaus neremiamų regiono vadovų, kurie ir toliau eina savo pareigas.

„Padėtis Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporižios regionuose itin sunki“, – savo profesinę šventę mininčioms Rusijos saugumo tarnyboms pasakė V. Putinas.

Jis atskirai paminėjo tuos, kas dirba „naujuose Rusijos regionuose“.

„Ten gyvenantys žmonės, Rusijos piliečiai, kliaujasi jumis, jūsų apsauga“, – pareiškė V. Putinas.

Jis taip pat sakė, kad vykdant Rusijos kontržvalgybos operacijas reikia „didžiausio šaltakraujiškumo, jėgų sutelkimo“.

„Būtina griežtai slopinti užsienio žvalgybos tarnybų veiksmus, greitai išaiškinti išdavikus, šnipus ir sabotuotojus“, – pridūrė jis.

Rugsėjo mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Rusija aneksuoja keturis regionus Ukrainos rytuose ir pietuose, po Maskvos statytinių ten surengtų pseudoreferendumų.

Tačiau Rusijos kariuomenė nė viename šių regionų, įskaitant nepripažintas prorusiškų separatistų „liaudies respublikas“, niekada nekontroliavo visos jų teritorijos, o praėjusį mėnesį buvo išstumta iš pietinės Chersono srities sostinės.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Patyrusi nesėkmių mūšio lauke Maskva pakeitė strategiją ir suintensyvino smūgių iš oro kampaniją prieš Ukrainos karinius ir energetinės sistemos objektus.

Šie V. Putino komentarai nuskambėjo praėjus dienai po jo pirmojo per kelerius metus vizito į kaimyninę Baltarusiją, kur jis surengė derybas su autoritariniu jos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, vasarį leidusiu Rusijos kariuomenei iš savo teritorijos pradėti įsiveržimą į Ukrainą.

Kyjivas savo ruožtu pareiškė, kad didėja grėsmė, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti surengta dar viena ataka, tačiau jo pajėgos imasi priemonių jai pasirengti.

„Atidžiai stebime iš Rusijos perduodamus ginklus“, – sakė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.

„Karinės grėsmės lygis palaipsniui didėja, tačiau mes taip pat imamės atitinkamų priemonių“, – pridūrė jis.

„Po keturių regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos pagal teisės aktus daugiau kaip 80 000 žmonių gavo Rusijos Federacijos piliečių pasus“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos migracijos pareigūnė Valentina Kazakova. Ją citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rugsėjį Rusija surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.

Lapkritį Maskva atitraukė karius iš Chersono – pagrindinio to paties pavadinimo regiono miesto ir vienintelės bet kurio regiono sostinės, kurią Rusija buvo užėmusi per puolimą Ukrainoje.

Vasarį pradėjęs invaziją, Kremlius palengvino ukrainiečiams Rusijos pilietybės gavimo procedūrą ir leido Ukrainos pasų turėtojams neribotą laiką gyventi ir dirbti Rusijoje.

Pasak prezidento, daugiau nei aštuonerius metus „stebime nusikalstamus Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“, o daugiau nei pusmetį Maskva vykdo „atvirą, didelio masto karinę agresiją, pareikalavusią dešimčių tūkstančių gyvybių“.

„Šiandien Rusija dar kartą pažeidė tarptautinę teisę ir palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis. Šiandien desperacijos apimtas Putino režimas peržengė dar vieną raudoną liniją. Paskelbtas sprendimas aneksuoti Ukrainai priklausančias Chersono, Donecko, Luhansko, ir Zaporižios sritis yra neteisėtas ir niekinis“, – penktadienį išplatintame kreipimesi pareiškė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad Lietuva „niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepripažins nei suklastotų vadinamųjų „referendumų“ okupuotose srityse, nei jų rezultatų“, kaip nepripažįsta ir anksčiau įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

„Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina!“, – pabrėžė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad „anksčiau ar vėliau Rusija turės už tai sumokėti“.

Šiandien Rusija dar kartą pažeidė tarptautinę teisę ir palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis.

„Atsakyti reikės ir už Bučą, Irpinę bei Iziumą. Už bėgančių civilių žudynes Kramatorske ir kruviną naujausią ataką prieš humanitarinės pagalbos konvojų Zaporižioje. Ir už branduolinį bei energetinį šantažą taip pat“, – sakė šalies vadovas.

Jis akcentavo, kad Ukraina niekada nepamirš šių nusikaltimų.

„Ir mes, lietuviai, jų nepamiršime. Turime aiškiai suprasti, kad Ukrainoje šiandien sprendžiamas mūsų šalies likimas. Ukrainoje šiandien sprendžiamas visos Europos likimas. Nesustabdę agresoriaus šiandien, rizikuotume ilgainiui prarasti viską, ką per daugiau nei tris dešimtmečius sukūrėme atkakliu kasdieniu darbu“, – tvirtino G. Nausėda.

Anot jo, Lietuva „iki galutinės Ukrainos pergalės“ teiks jai ekonominę, karinę, socialinę ir finansinę paramą, taip pat toliau sieks, kad Rusijai būtų taikomos griežčiausios įmanomos tarptautinės sankcijos.

„Tai yra mažiausia, ką galime padaryti. Šią tamsią valandą, kuri visada būna prieš aušrą, mes tvirtai žinome, kad Ukrainos kova už laisvę yra mūsų kova ir mes ją laimėsime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo okupuotas Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, pasirašydamas sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Šiuos veiksmus pasmerkė Vakarų lyderiai, Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), reaguodamas į aneksiją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sušaukė skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Lietuvos URM smerkia Rusijos vykdomą Ukrainos regionų aneksiją

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją.

Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai Rusijos prezidentas pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiais šiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais.

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia rugsėjo 30 dieną Rusijos prezidento paskelbtą neteisėtą sprendimą aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, kurių dalys yra laikinai okupuotos Rusijos“, – rašoma ministerijos pranešime.

„Tai dar vienas Rusijos bandymas jėga perbraižyti tarptautinės bendruomenės pripažintas Ukrainos sienas ir įteisinti neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios teritorijų kontrolę grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, todėl yra niekinis, neturi jokios teisinės galios ir nebus pripažintas, lygiai kaip niekada nepripažinsime ir neteisėtos Krymo aneksijos“, – skelbia ministerija.

Ji pabrėžia, kad Lietuva ir tarptautinė bendruomenė nepripažįsta „pseudo-referendumų Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse“, kurių suklastoti rezultatai, pasitarnavę pretekstu šiai Rusijos įvykdytai aneksijai, niekaip neatspindėjo Ukrainos žmonių, ryžtingai besipriešinančių Rusijos okupacijai, valios.

Lietuva kviečia tarptautinę bendruomenę dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai už neteisėtų pseudoreferendumų organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose ir jų aneksiją, o aktyviai šiuose neteisėtuose veiksmuose dalyvavusius asmenis patraukti atsakomybėn, rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Jame reikalaujama, kad Rusija nedelsiant nutrauktų agresiją Ukrainoje ir atitrauktų savo karines pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos.

Ministerija skelbia, jog „kartu su partneriais ir toliau visomis priemonėmis remsime Ukrainą ir jos žmones, kovojančius už savo laisvę ir demokratinę šalies ateitį“.

„Šiuo metu tai neatrodo realu, nes yra bendras kontekstas ir Rusijos niekuo nesikeičianti pozicija. Tačiau teigti, kad tai niekada nebus įmanoma taip pat būtų neteisinga“, - „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Politikos naujokas, komikas V. Zelenskis pirmadienį per ceremoniją sostinėje Kijeve buvo inauguruotas naujuoju Ukrainos prezidentu.

Per ceremoniją Ukrainos parlamente priesaiką duodamas V. Zelenskis žadėjo ginti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, rūpintis Tėvynės ir Ukrainos žmonių gerove, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Ukrainos konstitucijos ir įstatymų.

Kartu kalbėdamas apie Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį V. Zelenskis pabrėžė, kad prarastų teritorijų susigrąžinimas taip pat bus iššūkis ir užsibrėžimas valstybei.