Karti piliulė
Paulius Londone gyvena penkerius metus. Čia jis dirba šokių treneriu, turi savo šokių studiją. "Kalbantis su klientais, kurių dauguma yra anglai, ir kitais vietiniais londoniečiais, akivaizdu, kad absoliuti dauguma yra nusiteikusi prieš premjerą Borisą Johnsoną ir "Brexit". Šiaurės Anglijoje situacija yra kitokia", – sako jis.
"Girdėjau visokių kalbų ir iš pačių anglų, ir iš emigrantų. Viena mano klientė yra azijietė, kartą diskutavome apie "Brexit". Ji pasisako už ir jos argumentas yra, kad pasitraukimas iš ES gali būti naudingas ir britams, ir kinams, nes tada būtų galima pasirašyti vieną didžiausių pasaulio prekybos sutarčių tiesiogiai su kinais – be ES įsikišimo. Tokiu būdu britai su kinais galėtų prekiauti ir pigiau, ir daugiau. Dalis tikrai palaiko "Brexit" būtent dėl platesnių prekybinių sutarčių galimybių", – priduria pašnekovas.
Tačiau 40–50 metų amžiaus žmonės galvoja apie savo vaikų ateitį ir nerimauja. "Jie nenori sienų, apribojimų keliaujant. Dabar juk taip paprasta išvažiuoti studijuoti į užsienį, anglai labai lengvai pasiekia Prancūziją – viskas labai patogu. O įvykus kietajam "Brexit" gali būti daug sudėtingiau", – pasidalija kitokia nuomone 27-erių lietuvis.
Vis dėlto didžiausią stresą, esant šiai situacijai, patiria emigrantai. Feisbuke priklausau vienam emigrantų forumui, ten prisiskaitau visko. Iš pradžių, kai tik įvyko "Brexit" referendumas, pats jaučiausi labai keistai. Kai gyveni Londone – čia yra tavo namai. Ar lietuviai, ar lenkai, ar latviai – jie jaučiasi kaip namuose. Tą rytą, kai buvo nubalsuota už "Brexit", paėmiau laikraštį į rankas, perskaičiau naujienas ir pagalvojau: mes čia nebelaukiami, mūsų niekas čia nenori. Jaučiausi nusivylęs, nes čia dirbu, stengiuosi taip pat, kaip ir patys anglai, o mus, naudojantis emigrantų korta, nori iš čia išspirti", – apie pirmąsias nuotaikas atvirauja Paulius.
"Kiek esu skaitęs minėtą forumą, kiek mačiau videofilmų, kiek kalbėjau su kitais emigrantais, visus iš pradžių buvo apėmęs panašus jausmas. Tačiau visi mano klientai anglai man visada kartojo, kad aš vis tiek čia esu labai laukiamas ir kad nekreipčiau į tai dėmesio", – tęsia jis.
Paprasčiau, nei atrodo
Kitas etapas prasidėjo, kai nuslūgo emocijos ir visiems teko susitaikyti su tuo, kas įvyko. Ne visi anglai nori, kad šalis pasitrauktų iš ES, sako Paulius. "Juk Londonas balsavo pasilikti ES, tik Šiaurės Anglija nusprendė priešingai. Emigrantai iš pat pradžių tikrai įsivaizdavo baisiausius scenarijus: kad jie bus išvaryti iš namų, kad jiems reikės iš karto išvykti, kad jie liks be darbo. Tvyrojo didelė nežinomybė", – pabrėžia tautietis.
Pradėjus keistis šalies ministrams pirmininkams, atsirado šiek tiek daugiau aiškumo, kad imigrantai galės pasilikti Anglijoje. "Žinojome, kad tereikės susitvarkyti savo statuso šalyje dokumentus. Pastarąjį pusmetį stebėdamas emigratų forumus, kalbėdamas ir su savo klientais lietuviais matau, kad visi gerokai nusiraminę. Turint "Android" ar "Apple" telefoną labai paprasta užpildyti reikiamą formą. Parsisiunti programėlę, pridedi telefoną prie savo paso – net nereikia nieko fotografuoti – ir kažkokiu būdu reikiami tavo duomenys nuskaitomi", – pasakoja Paulius.
Telieka įvesti trumpą informaciją, atsakyti į kelis klausimus, pavyzdžiui, ar esate teistas, kiek laiko gyvenate Anglijoje.
"Turi įrodyti, kad per pastaruosius šešis mėnesius bent vieną dieną gyvenai Anglijoje. Tai padaryti galima pasinaudojus kokia nors sąskaita, banko išrašu, kad čia kažką pirkai ar nuomojaisi. Klausimai tikrai labai paprasti, užtenka 5 min. viską užpildyti. Dauguma mano aplinkos lietuvių jau užpildė formą ir streso liko gerokai mažiau. Įvyks "Brexit' ar ne, su šita forma galima ramiai toliau gyventi Anglijoje", – sako jis.
Turi įrodyti, kad per pastaruosius šešis mėnesius bent vieną dieną gyvenai Anglijoje.
It skirtingi pasauliai
Paulius pastebi, kad Anglijoje gyvenantys lietuviai pernelyg nesidomi vietos politikos subtilumais. B.Johnsonui kaitinant aistras dėl parlamento darbo įšaldymo laikotarpio, dėl siekių išvesti Jungtinę Karalystę iš ES bet kokia kaina – nesiekiant šaliai palankesnio susitarimo ir kuo greičiau, lietuvių emigrantų forume pasirodė tik keli juokingi memai, susieti su šalies premjeru, sako kaunietis.
"Bet neseniai žiūrėjau apklausą, kai žurnalistas, nuvykęs į kažkokį Jungtinės Karalystės miestą, klausinėjo žmonių, ką jie galvoja, kaip vertina B.Johnsoną. Nuomonės labai išsiskiria – išties, kiek žmonių, tiek nuomonių. Yra žmonių, kurie galvoja, kad jo politika yra gera, yra žmonių, kurie palaiko "Brexit", bet visiškai nepalaiko B.Johnsono. Kiekvieną savaitgalį lydi prie Vestminsterio rengiami protestai prieš "Brexit", – pasakoja kaunietis.
Jis nori pabrėžti, kad Šiaurės Anglijoje situacija ir kultūra yra kitokia nei Londone. "Pavyzdžiui, nuvažiavęs į Blakpulo miestelį supranti, kad Lietuvoje tokio miesto su žiburiu nerasi. Įsivaizduokite blogiausią Kauno rajoną iškart po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Blakpulas šiandien yra vienas didelis kokios nors Vilijampolės rajonas anuomet. Ten yra daugybė iš socialinių išmokų gyvenančių visiškai neišsilavinusių žmonių, visiškų rasistų", – aiškina jis.
"Dar prieš "Brexit", kai iš pradžių Londone dirbau viešbutyje, jausdavau, kad britai kartais kitaip žiūri į emigrantus. Britai tokie yra, jaučiasi geresni už atvykėlius. Bet Londone tokių atvejų daug mažiau. Čia nuėjus į metro, kur budi policininkai, tu matai, kad beveik visi jie tautiniu požiūriu yra maišyti. Visur, kad ir kur Londone pasisuksi, – tautybių maišalynė", – priduria Paulius.
Bankų smūgiai
Londone žmonės prieš "Brexit" nusiteikę ir dėl didelių tarptautinių kompanijų atsitraukimo. "Jau dabar didžioji dalis bankų išsikraustė, pradedant Olandija ir baigiant Kinija. Mano klientės vaikinas dirbo viename banke ir jau prieš keturis mėnesius išsikraustė į Kiniją. Didelė dalis verslo išsikelia ten, kur yra stabilesnė politinė situacija", – pastebi Paulius.
"Tačiau nemačiau nė vieno emigranto Londone, kuris dėl "Brexit" nuspręstų kraustytis į savo gimtąsias šalis. Žinau tvarkingų lietuvių šeimų, mokau jų mergaites šokti. Tai yra mamos, kurios kartais sunkiai kalba angliškai, dirba kambarinėmis viešbučiuose ir leidžia savo vaikus į mokslus. Niekas iš jų nesvarsto galimybės grįžti namo. Visi pasiilgsta Lietuvos, grįžta atostogų, bet negalvoja joje vėl gyventi", – sako jis.
"Manau, kad "Brexit" gali labiau paliesti tuos žmones, kurie turi parduotuves ar restoranus, kurie produktus gabenasi iš konkrečios valstybės, pavyzdžiui, italų restoranai. Šie smulkieji verslininkai iškart po "Brexit" nerimavo, kas jų laukia, kaip jie gabensis prekes iš užsienio, jei ES britai paliks be jokio susitarimo. Bet dar kol kas nematau, kad tokie restoranai ar specifinės parduotuvėlės užsidarytų. Visai kas kita yra kalbant apie bankus", – dalijasi Paulius.
Visiškas žaidimas
"Brexit" – visiškas žaidimas, neabejoja lietuvis. "Politikai žaidė su emigratų korta – bet mes visi liksime čia, žaidė sveikatos apsaugos sistemos klausimu, neva išstojus iš ES, kuriai Jungtinė Karalystė moka didelius pinigus, šiai sistemai liks daugiau pinigų. Kokie dar galimi "Brexit" pranašumai – aš nematau. Taip, gal naujai atvykstantys emigrantai atsakingiau svarstys, ar tikrai keliauti į Angliją, gal jiems bus kažkiek daugiau barjerų. Tik tiek", – požiūrį atskleidžia profesionalus šokėjas.
Kaip žmonės gali balsuoti už tai, ko jie nesupranta?
"Ką galima pasakyti apie "Brexit", jei, jau nubalsavus už pasitraukimą iš ES, kitą dieną dažniausiai "Google" paieškoje užduodamas klausimas buvo: "Kas yra "Brexit?" Kaip žmonės gali balsuoti už tai, ko jie nesupranta?" – svarsto Paulius.
Škotijos Stonheveno kurorte restoraną "The View", kuris įsikūręs golfo klubo teritorijoje, neseniai įsigijęs kaunietis Žygimantas Danelius sako, kad škotai į "Brexit" klausimus, panašiai kaip ir londoniečiai, žvelgia labai kritiškai.
"Škotai vieningai nori atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės. Aš manau, kad tikrai bus kitas referendumas, jie jam ruošiasi. Tai yra tik laiko klausimas. O kas susiję su "Brexit" – vyriausybė sako viena, daro kita, o socialiniai tinklai viską dar ir iškraipo", – taip situaciją mato jis.
Naftos krizė
27-erių Ž.Danelius gyvena netoli kurorto esančiame Aberdyno mieste, kurį po "Brexit" referendumo apėmė didžiulė krizė. "Aberdynui priklauso didelė dalis Šiaurės jūros naftos, čia yra daug naftos gręžinių. Tai yra Europos naftos industrijos sostinė, savo titulą besidalijanti su Norvegijos Stevangerio miestu. Prieš "Brexit" referendumą jau buvo prasidėjusi naftos krizė, bet po balsavimo situacija dar labiau pablogėjo. Didžioji dalis įmonių, kurios investavo į Šiaurės jūros naftą, nėra Britanijos įmonės, todėl pasitraukė iš čia dėl nežinomybės faktoriaus. Taip pat, kaip bankai traukiasi iš Londono. Teritoriją, kurioje gyvenu, tai labai paveikė", – sako Kaune užaugęs vyras.
"Škotijoje svarbiausi yra du dalykai – turizmas ir nafta. Todėl škotai yra labai pasipiktinę. Jie visada Vestminsteriui siuntė dideles lėšas, o jame šiuo metu tokia krizė, kuri daro įtaką visai šaliai", – priduria jis.
"Ar "Chevron" verta likti ir investuoti į Šiaurės jūros naftą prie Jungtinės Karalystės krantų, kur tvyro nežinomybė? Įmonė iš karto stabdo veiklą ir traukiasi kur pigiau, kur situacija aiški. Pasitraukia dideli žaidėjai, ne maži. Ne mes, dirbančioji klasė. Tai yra visa "Brexit" padarinių esmė", – neabejoja Ž.Danelius.
Dabar Aberdyną bandoma iš Europos naftos sostinės pakeisti į Europos energijos sostinę. "Investuojama į atsinaujinančią energetiką – vėjo malūnus, saulės baterijas ir kita. Bet, mano asmenine nuomone, jie tai turėjo daryti jau prieš dešimt metų", – tiki kaunietis.
Labiausiai žmonės bijo nežinomybės. "Brexit" kampanijai buvo visiškai nepasiruošta, ji buvo vykdoma tarsi juokais.
Jis mano, kad Jungtinės Karalystės laukia sunkmetis, kuris gali trukti 10–20 metų, tačiau šalies industrija yra taip išvystyta, kad neabejotinai atsikurs.
"Be to, yra ir kita medalio pusė. Kažkam tai yra krizė, o kažkam – aukso amžius. Anksčiau Aberdyne negalėjome nieko įpirkti, o dabar, atėjus krizei, galima investuoti į nekilnojamąjį turtą, pradėti kokį nors verslą, įgyvendinti svajones. Dabar galima nusipirkti daug dalykų, kuriuos anksčiau buvo sunku įsigyti. Kai kam ši krizė padėjo net laimėti", – atvirauja Ž. Danelius, kuris turi planų kurti verslą ir Lietuvoje.
Burbulas sprogs?
Škotai – labai stiprūs nacionalistai, pabrėžia ten aštuonerius metus gyvenantis lietuvis. "Ne veltui neseniai vyko referendumas. Po "Brexit" dar labiau sustiprėjo škotų nacionalizmas. Tie, kurie balsavo, kad Škotija liktų Karalystė ir neišeitų iš ES, dabar nori pasitraukti iš Britanijos", – pasakoja jis.
Ž.Danelius, kaip ir Paulius iš Londono sako, kad Škotijoje ilgesnį laiką gyvenantys emigrantai neplanuoja grįžti į gimtąsias šalis, jų gyvenimas per daug nepasikeitė, o "Brexit" nežinomybė sustabdo tik naujus atvykėlius. "Jei esi jaunas žmogus, tu galvoji, ar važiuoti į šalį, kurioje nusistovėjusi tvarka, ar važiuoti į chaosą, kur niekas nežino, kas bus toliau", – sako jis.
"Labiausiai žmonės bijo nežinomybės. "Brexit" kampanijai buvo visiškai nepasiruošta, ji buvo vykdoma tarsi juokais. Todėl viskas taip atidėliojama, nebuvo paruošti dokumentai, atsižvelgiant į Konstituciją, nebuvo derybų ne tik su prekybos sektoriumi, bet ir kitų sričių atstovais. Dabar reikia koreguoti įstatymus ir vyriausybės vykdomas veiklas. Tai negali įvykti per metus arba dvejus, nes šalis kūrėsi tūkstančius metų", – neabejoja Ž.Danelius.
Jis spėja, kad "Brexit" greičiausiai išvis neįvyks. "Kokia tai yra demokratija, koks tai tautos sprendimas, jei žinome, kaip buvo manipuliuojama žmonių psichologija, žinome, kaip politinių konsultacijų bendrovė "Cambridge Analytica" naudojosi feisbuko vartotojų duomenimis, kuriuos vėliau panaudojo prieš juos pačius? Žmonės, kuriems buvo praplautos smegenys, nubalsavo už "Brexit". Jei būtų antras referendumas, aš manau, kad rezultatas būtų kitoks", – sako Ž.Danelius.
Londone BMW pavogęs lietuvis pražudė žmogų ir pabėgo 4
