23 metų bedarbė Jung Yoo-jung savo aukos ieškojo kelis mėnesius.

Gegužę apsimetusi vidurinės mokyklos mokinės, kuriai reikėjo anglų kalbos pamokų, mama ji susisiekė su 26-erių anglų kalbos mokytoja.

Moteris pasirodė aukos namuose vilkėdama mokyklinę uniformą.

Mokytojai ją įsileidus, Jung Yoo-jung ją užpuolė ir peiliu subadė daugiau nei 100 kartų.

Tada ji išsikvietė taksi, kad išmestų aukos palaikus atokiame parke.

Ji buvo sulaikyta po to, kai taksi vairuotojas pranešė policijai apie klientę, kuri vežėsi krauju permirkusį lagaminą.

Policijos teigimu, Jung Yoo-jung naršymo internete istorija atskleidė, kad ji kelis mėnesius planavo nužudymą.

Moteris prisipažino, kad jos susidomėjimą žmogžudyste sužadino kriminalinės laidos ir televizijos programos.

Projektą koordinavo Portugalijos mokykla Agrupamento de Escolas D. Filipa de Lencastre, esanti Lisabonoje. Nors projektas pradėtas pandeminiu laikotarpiu, kai visą pasaulį kaustė ribojimai, tačiau ir tada aktyviai vykdėme veiklas nuotoliu, stengdamiesi palaikyti mokinių susidomėjimą ir motyvaciją dalyvauti projekte. 2021 metų rudenį, atsiradus kelionių galimybėms, pradėjome veiklas pirmajame mokinių mokymosi veiklų susitikime Salonikuose, Graikijoje.

Salonikuose dalyvavo daugiau nei 30 moksleivių iš šalių partnerių ir 20 mokytojų. Trijų dienų mokymosi veiklų programa buvo intensyvi ir aktyvi. Pirmąją dieną nuo ankstyvo ryto iki vakaro mokiniai dalyvavo įvairiose komandinėse veiklose, susijusiose su gamtinio paveldo išsaugojimu ir ekologiškos aplinkos puoselėjimu bendruomenėje. Dėl pandemijos apribojimų daugelis veiklų vyko lauke: miesto parke, aikštėse bei mokyklos kieme. Antikiniame Pascha parke mokiniai ieškojo nykstančių rūšių augalų, stebėjo, kokios sąlygos reikalingos jiems augti. Pastebėję, kad daugelis augalų ir medžių kenčia nuo aplinką žalojančių veiksnių – didelio šiukšlių kiekio, ėmėsi savanoriškos pilietinės iniciatyvos – išvalyti parką. Salonikų bendruomenės namuose bendradarbiaudami grupėse skirtingų ES šalių mokiniai kūrė tvarios ir ekologiškos kaimynystės modelį ir jį pristatė savivaldybės atstovams.

Mokiniai dalyvavo įvairiose komandinėse veiklose, susijusiose su gamtinio paveldo išsaugojimu ir ekologiškos aplinkos puoselėjimu bendruomenėje.

 

Antroje dienos pusėje forume gausus būrys jaunimo dalijosi idėjomis apie ekologiškos gyvensenos svarbą ir savo įžvalgas surašė laiške Salonikų miesto merui. Po įtemptos ir darbingos pirmos vizito dienos kitą dieną skyrėme kultūrinei, pažintinei veiklai.

Aplankėme Aleksandro Makedoniečio gimtinę Pelą, lankėmės krioklių mieste Edesoje bei mėgavomės terminiais baseinais, kurie prieš mūšį suteikdavo jėgų legendinei Aleksandro Makedoniečio kariuomenei. Paskutinę mokymosi veiklų dieną lankėmės Salonikų savivaldybėje. Buvome svetingai priimti mero patarėjo, kuris nustebino savo žiniomis apie Lietuvą bei Kauną. Dalyvavome savivaldybės posėdyje tvaraus vystymosi tema bei įteikėme vyturiečių laišką. Edukacinės programos metu sužinojome apie Aleksandro Makedoniečio šlovės laikus bei pažinome visai kitokią Graikiją nei vadovėliuose. Pilni įspūdžių, naujų pažinčių ir tolimesnių dalyvavimo „Erasmus+“ projektuose idėjų grįžome į Kauną.

Antrasis veiklų etapas – apie problemas, susijusias su plastiko tarša jūrose, vyko Kretoje. Jo metu mokiniai dalinosi įžvalgomis, kaip sumažinti jūros taršą, kūrė vaidinimus gamtosaugos tematika. Dirbdami komandose savo įžvalgas surašė oficialiame laiške, kurį įteikė Herakliono savivaldybei. Taip pat dalyviai inicijavo ir pilietinę akciją – sutvarkė ir surinko plastiko liekanas Chanijos paplūdimyje. Dalyvavimas „Erasmus+“ projektuose – galimybė pažinti kitų šalių kultūrą bei istorinį paveldą. Lankėmės ir Knoso rūmuose – senosios Kretos civilizacijos ištakose.

2022 m. spalio 10–14 dienomis Kauno „Vyturio“ gimnazijoje vyko ketvirtasis „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ dalyvių vizitas. Šį kartą mūsų gimnazija buvo priimančioji organizacija. Mūsų gimnazijos organizuojamose mokymosi veiklose dalyvavo 26 mokiniai ir 13 mokytojų iš Estijos, Graikijos, Portugalijos ir Čekijos Respublikos. Į bendras projekto veiklas įsitraukė daugiau kaip 20 Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokinių. Vizito tema – gamtosauginis paveldas ir jo išsaugojimas. Tarptautinio projekto savaitė prasidėjo jaunimo diskusijų forumu apie gamtinio paveldo išsaugojimo svarbą, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir pažintiniu turu po Kauną.

Mainų programos metu mokiniai pristatė savo šalių gamtosaugos paveldą ir jo problemas, kartu su svečiais dalyvavo ekologinio meno kūrybinėse dirbtuvėse, lankėsi Pajūrio regioniniame parke, kuriame organizavo pilietinę akciją „Už švarią Baltiją“, dalyvavo edukacijoje Trakuose.

Spalio 14 dieną kartu su visa Europos švietimo bendruomene paminėjome tarptautinę „Erasmus+“ dieną. Kauno miesto savivaldybėje vyko mūsų gimnazijos vykdomo „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ dalyvių susitikimas su vicemeru Mantu Jurgučiu. Jo metu buvo pristatytas gimnazijos vykdomas projektas, vicemeras pakvietė diskusijai apie Kauno miesto plėtrą bei ekologiją.

Visą savaitę gimnazistai kartu su mokiniais iš Čekijos, Portugalijos, Estijos ir Graikijos bendradarbiaudami mokėsi žiedinės ekonomikos pagrindų.

 

Penktasis projekto vizitas, kurio tema – žiedinė ekonomika, vyko Prahoje. Visą savaitę gimnazistai kartu su mokiniais iš Čekijos, Portugalijos, Estijos ir Graikijos bendradarbiaudami mokėsi žiedinės ekonomikos pagrindų. Mokiniai dalyvavo Prahos Gyvybės mokslų universiteto paskaitose ir praktinėse dirbtuvėse, kuriose kūrė ekologiškas pakuotes, pristatė savo kurtus video. Dirbdami komandoje mokėsi, kaip suprasti produktų pakuotėse įvardintas sudedamąsias dalis ir atskirti ekologiškus gaminius nuo žalingų gamtai ir žmogui. Su Prahos istorija susipažino kartu su kitų šalių mokiniais rinkdami faktus senamiestyje orientacinio žaidimo metu ir ekskursijos po Šv. Vito katedrą metu. Viena iš svarbių projekto dalių – aktyvus pilietiškumas ir nauda bendruomenei. Darbuodamiesi pavasarinėje talkoje, kartu su partneriais sutvarkėme aplink Krivoklato pilį esantį parką. Kupini įspūdžių ir naujų pažinčių vėlų penktadienio vakarą pasiekėme Lietuvą.

Baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Acting now for Future“ mainų vizitas organizuotas Lisabonoje. Šį kartą vizito tema – „Jaunieji ambasadoriai“ pagal Jungtinių Tautų modelį (M.U.N). Dar prieš vykstant į vizitą skirtingų šalių mokiniai dirbo virtualioje platformoje kurdami rezoliucijas gamtosaugos tema. Lisabonoje projekto dalyviai dalyvavo debatuose, argumentuotai komentavo skirtingų komitetų rezoliucijas ir balsavo  kaip tikrame JT posėdyje. Edukacinės programos metu ištyrinėjome Lisabonos senamiestį, Evoros rezervate stebėjome paukščius, aplankėme labiausiai į vakarus nutolusį Europos tašką – Uolos kyšulį („Cabo de Roca“) ir Atlanto vandenyno pakrantes.

Nepaisydami iššūkių, su kuriais susidūrėme projekto įgyvendinimo pradžioje, dėl gero projekto valdymo ir partnerių bendradarbiavimo bei bendravimo, projekto tikslus ir rezultatus sėkmingai pasiekėme. Vienas svariausių šio projekto aspektų buvo aktyvaus pilietiškumo skatinimas ir gebėjimas bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Projekto idėja –  jaunųjų ambasadorių veikla, peržengė mokyklos sienas. Aktyvus ir aplinkos problemoms neabejingas jaunimas rašė laiškus vietos valdžios institucijoms, tarptautines peticijas ir galutinė Jungtinių Tautų modeliu organizuota konferencija  Lisabonoje patvirtino naujovišką šio projekto pobūdį ir novatorišką požiūrį į aplinkos saugojimą.

Visos projekto veiklos finansuojamos „Erasmus+“ programos lėšomis.

Tie patys iššūkiai

Šiųmetės rugsėjo 1-osios, jei tik kojos nepakiš lietus, laukia beveik tradicinis scenarijus. Iš anksto susiskirstę srautais moksleiviai būriuosis mokyklų kiemuose. Ant laiptų trypčios ir į mikrofonus sveikinimo kalbas sakys direktoriai, pavaduotojai ir pedagogai. Galiausiai, skambant muzikai, visi jie pasuks mokyklos durų link. Už jų liks tik tėvai – vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijomis, pašaliniai žmonės į mokyklas ir toliau nebus įleidžiami.

„Menkniekis. Jau įpratome stovėti už durų, o visą informaciją sužinoti iš „Tamo“ dienyno. Svarbiausia, kad ugdymas būtų kontaktinis“, – kalbinti Kauno moksleivių tėvai tikino sutiksiantys su visomis sąlygomis, kad tik pamokos vyktų mokyklos suole, o ne namuose prie kompiuterio.

ŠMSM tikina, kad, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, vadovybei užtikrinant, kad bus laikomasi valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Nors prognozės dėl kontaktinio mokymo gana optimistinės, ne visi linkę tikėti geriausiu scenarijumi. Vyresniųjų klasių tėvai įsitikinę, kad, įsibėgėjus rudeniui, kai tradiciškai padaugėja sezoninio gripo atvejų, šoktelės ir susirgusiųjų COVID-19 skaičius, todėl ir vėl bus atsigręžta į 5–11 klasių moksleivius. Valdžia tikina, kad prie nuotolinio mokymo bus grįžtama tik kraštutiniu atveju – stipriai suprastėjus epidemiologinei situacijai, atsiradus ligos protrūkių klasėje ar klasėse, susirgimų židiniui visoje mokykloje, dėl privalomos izoliacijos. Pabrėžiama, kad net esant itin sudėtingai pandeminei situacijai ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ir abiturientų ugdymas vykdomas tiesiogiai – kontaktiškai.

Testai ir kaukės

Vidaus tvarka mokyklose išliks panaši kaip ir praėjusiais metais. Norint išvengti mokinių maišymosi, bendrojo ugdymo mokyklose ir toliau bus reguliuojami srautai. Būreliuose ir kituose neformaliojo švietimo užsiėmimuose, organizuojamuose uždarose erdvėse, vienu metu galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 asmenų. Skaičius neribojamas, jei visi vaikai ir darbuotojai yra arba pasiskiepiję, persirgę, arba nuolat testuojasi dėl COVID-19 ligos.

Prasideda dar vieni mokslo metai, kai mokymosi sąlygas koreguoja pandemija. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nors moksleivių testavimas švietimo įstaigose bus tik rekomendacinio pobūdžio, mokyklų vadovai viliasi, kad dauguma moksleivių ir jų tėvų neprieštaraus dėl tokios saugumo priemonės. Testuotis bus galima kaupinių metodu ir savikontrole – greitaisiais antigenų testais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose galios ir paviršių testavimas. Kaukių šiemet, deja, bet nepavys atsikratyti. Visi švietimo įstaigų darbuotojai ir mokiniai nuo penktos klasės uždarose patalpose privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Kaukių bus leidžiama nedėvėti vaikams, dalyvaujantiems stovyklose, sportuojantiems ar užsiimantiems kitomis veiklomis, kurių negalima atlikti su kauke. Išimtys taikomos ir neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Žinoma, toliau bus vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, stebima mokinių ir darbuotojų sveikata.

Jaudulys – neišvengiamas

Kauno jėzuitų gimnazija, kaip ir likusios šalies ugdymo įstaigos, naujus mokslo metus pasitinka su atnaujinta atmintine bendruomenei. Vyresniųjų klasių moksleivius administracija kviečia skiepytis, jauniesiems bendruomenės nariams primena laikytis higienos taisyklių ir stebėti aplinkinius. Mokytojai atmintinę žino kaip daugybos lentelę, todėl dabar raitojasi rankoves ir ruošiasi kibti į darbus.

„Atleiskite, dabar negaliu kalbėti. Laukia ilgas susirinkimas“, – pirmasis pirmadienio vidudienio bandymas pasikalbėti su Kauno jėzuitų gimnazijos anglų kalbos mokytoja V.Miškinienė buvo nesėkmingas.

Antrasis daugiau nei po trijų valandų – vaisingas. Apie praėjusius metus ir naujųjų iššūkius.

„Baigiau, tad galime kalbėti. Pavargusi? Anaiptol!“ – žvalus pedagogės balsas telefono ragelyje leido suprasti, kad tokios pačios nuotaikos ji jau netrukus sveikins beprasidedantį rugsėjį ir su tokiu pačiu užsidegimu dalysis žiniomis su mokiniais, kurių nematė beveik metus. – Nors pedagoginį darbą dirbu jau daugiau nei 20 metų, nebuvo Rugsėjo 1-osios, kad apsieičiau be jaudulio. Tik, kaip sakau, čia tas sveikasis jaudulys. Pasiilgau ir mokinių, ir kolegų, kurie man tarsi gera terapija. Šiemet jaudulio gal net kiek daugiau nei įprastai. Tik jis ne dėl epidemiologinės situacijos.“

Pasiilgau ir mokinių, ir kolegų, kurie man tarsi gera terapija.

Pedagogė pasakojo, kad šiais mokslo metais į pasaulį paleisianti savo auklėtinius, todėl ir nerimo kur kas daugiau. Pedagogės laukia ne tik paskutinis skambutis, egzaminų sesija ar išleistuvės, bet ir didelis pasiruošimas.

„Tikiu, viskas bus gerai“, – mokytoja savo mokiniais neabejojo, todėl vylėsi, kad ir epidemiologinė situacija nepakiš kojos visiems planams.

Motyvuoja moksleivius

Visuomenei kalbant apie nuotolinio mokymo padarinius ir augančią beraščių kartą, V.Miškinienė nebuvo tokia kategoriška. Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai, kuriems ji dėsto anglų kalbą, praėjusiais metais buvo stiprūs kaip niekada, o savo rezultatais nustebino ne vieną.

„Aukščiausias įvertinimas – 45, o vidurkis – 40! Puikus rezultatas. Noriu pasakyti, kad ir pati programa lanksti, prisitaikė prie iššūkių. Tarkim, mano dalyko egzaminas susideda iš trijų komponentų. Vieno, kuris buvo sunkiai įgyvendinamas dėl nuotolio, atsisakyta. Žinau, tai buvo taikoma visuose mokomuosiuose dalykuose. Tiesiog prisitaikėme“, – Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja pabrėžė, kad nuotolinis mokymas krūvio nesumažino nei pedagogams, nei mokiniams. Priešingai, darbo buvo daugiau.

Reikėjo prisijaukinti naują erdvę ir stebėti, kaip tai sekasi daryti mokiniams. Vieniems, anot pašnekovės, virtualusis pasaulis tiko ir patiko, kitiems jis virto rimtu išbandymu. V.Miškinienei tokius vaikus teko motyvuoti, jiems daugiau padėti.

„Pastebi per kamerą mokinį, kuris pasyviau dalyvauja pamokoje arba akys kažkur kitur laksto, ir kalbi, kodėl taip yra. Turėjau vieną mergaitę, kuri man prisipažino, kad jai sunkus metas, o kaip tik tada reikėjo rašyti išplėstinį esė. Neatlikęs užduoties mokinys gali negauti tarptautinio diplomo. Mes sugebėjome mobilizuoti jėgas ir per dvi savaites ji parašė esė. Noriu pasakyti, kad mokytojas turi įdėti daug darbo, turi būti motyvatoriumi, – ta pačia ugnimi, anot mokytojos, turi liepsnoti ir mokiniai. – Atgalinis ryšys turi būti visur. Paprasčiausias pavyzdys – parduotuvė. Jei konsultantas neįdeda pakankamai pastangų ir entuziazmo, pirkėjas apsisuka ir išeina į kitą parduotuvę.“

Priėmė kaip pamoką

V.Miškinienė neslėpė apmaudo, kad praėjusiais metais gyvo kontakto su mokiniais tebuvo vos du mėnesiai. Nepaisant to, atsukus laiką atgal, pedagogė nieko nekeistų. Pandemijos sudėliotas scenarijus, anot jos – naudinga pamoka visiems. Ypač tiems pedagogams, kurių kompiuterinio raštingumo žinios buvo kiek menkesnės.

Jei ir galėtų, V.Miškinienė nieko nekeistų – pandeminiai metai, anot jos, buvo turtingi patirčių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Dirbu tarptautinio bakalaureato programoje, todėl man tai nebuvo nauja. „Google klasė“ ar „Google meet“ buvome atradę anksčiau ir naudojome šias platformas jau kurį laiką, – nepaisant visuotinės panikos, anglų kalbos mokytoja dvelkė visiška ramybe. – Taip, praėjusiais metais mokėmės tik du mėnesius – rugsėjį ir spalį. Šiemet bandysime mokytis visus metus. Ar pavyks? Sunku pasakyti. Mokykla daro viską, kad kuo ilgiau mokytumės kontakto būdu, be ne nuo mūsų vienų priklauso. Daug ką lemia tėvų geranoriškumas. Vaikų. Kiek jų bus pasiskiepijusių? Kiek šeimos narių bus įgavę imunitetą? O šiaip mūsų mokykla šaunuolė. Pernai sėkmingai sukūrė burbulus ir jų laikėsi. Gimnazija lanksti, greit reaguoja į iššūkius.“

Dėl administracijos racionalumo ir gebėjimo reaguoti kritinėse situacijose nei rugsėjis, nei ateinantys mokslo metai pedagogei nekelia baimių. Ramiai ji žiūri ir į hibridinį mokymą, kurio, veikiausiai, nepavyks išvengti.

„Į viską žiūriu ramiai, o praėjusių mokslo metų tikrai negaliu pavadinti liūdniausiais. Nors vienareikšmiškai esu už gyvą kontaktą, praėję metai buvo atradimų. Masinių atradimų. Kalbu ne tik apie mokslo sritį. Kas nors galbūt pagaliau perskaitė knygą, kas nors išmoko siuvinėti arba megzti“, – baigdama pokalbį V.Miškinienė ir šiemet visiems linkėjo atradimų. Tik pedagogams ir moksleiviams – klasėse, o ne namuose.