Pernai šioje upėje, kurią lenkai vadina Odra, dėl taršos nugaišo šimtai tonų žuvų.
Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva) teigė negalinti atmesti galimybės, kad gali įvykti dar viena nelaimė, nepaisant griežtos Oderio stebėsenos ir draudimo išleisti chemines medžiagas bei atliekas, kad nesusidarytų palankios sąlygos augti auksadumbliams.
„Esame tikri, kad padarėme ir padarysime viską, ką galime, – sakė A. Moskwa. – Tačiau, atsižvelgdami į... ribotas žinias apie dumblius... ir jų agresyvų pobūdį, tikimės bet kokių scenarijų.“
„Ruošiamės visiems scenarijams – ir teigiamiems, ir neigiamiems“, – sakė ji.
Slubicėse, pasienyje su Vokietija, A. Moskwa susitiko su Vokietijos aplinkos ministre Steffi Lemke (Štefi Lemke), kad aptartų būdus, kaip apsaugoti per abi šalis tekančią upę.
Jos teigė, kad ekosistemos, regis, atsikuria po praėjusios vasaros nelaimės, kai iš Oderio buvo ištraukta iki 400 000 tonų negyvų žuvų. Jos išgaišo, kai dėl aukštos temperatūros ir didelio upės druskingumo, atsiradusio dėl cheminių medžiagų išleidimo į ją, pradėjo augti auksadumbliai. Daugiausia teršalų buvo išleista Lenkijoje.
S. Lemke teigė, kad Lenkijos pramonė, ypač anglių kasyba, turėtų neleisti atliekų į upę karštais vasaros mėnesiais, ir pažymėjo, kad 2022 metų ekologinę katastrofą sukėlė dumblių dauginimasis dėl aukštos temperatūros, didelio upės druskingumo bei žemo vandens lygio. Tai buvo didžiausia stichinė nelaimė Oderio upėje per daugelį metų.
Vokietijos ministrė sakė, kad ne visada sutardavo su A. Moskwa ir kad bendradarbiauti ne visada buvo lengva.
Klimato aktyvistė Dominika Lasota sakė, kad „Greenpeace“ ir kitos aplinkosaugos organizacijos įspėja, jog kai kur tarša tęsiasi, o tai kelia nelaimės pasikartojimo grėsmę.
Tačiau lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybės nariai yra „Lenkijos anglių ir rusvųjų anglių kasyklų prižiūrėtojai ir gynėjai, ir mes neleisime uždaryti Lenkijos anglių kasyklų“.
