Jie aptars saugumo situaciją Baltijos regione, Aliaksandro Lukašenkos hibridinę ataką prieš Lietuvą, dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą bei aktualius ES ir NATO klausimus, skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Vizito metu ministras taip pat susitiks su kanclerės Angelos Merkel patarėju Europos saugumo klausimais bei Vokietijos lietuvių bendruomene.

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje – ši šalis ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo, ji yra ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką.

Vokietija ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, taip pat aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.

Pastaruoju metu Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere tarptautinėse operacijose Malyje, Viduržemio jūroje.

„Visada sakėme: kartu eisime pirmyn, kartu ir pasitrauksime“, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė A. Kramp-Karrenbauer.

„Esu už tvarkingą pasitraukimą ir todėl manau, kad mes šiandien dėl to sutarsime“, – tikino ji.

NATO šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai trečiadienį dalyvaus vaizdo konferencijoje, vyksiančioje po to, kai JAV paskelbė planuojančios išvesti karius iš Afganistano per 20-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines.

JAV pareigūnas antradienį pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas priėmė sprendimą iki šių metų pabaigos nutraukti du dešimtmečius besitęsiantį JAV įsitraukimą į karinį konfliktą Afganistane.

Šiuo metu JAV yra dislokavusios apie 2 500 karių Afganistane. Iš viso NATO misiją šioje šalyje sudaro 9 600 karių.

NATO sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, laukė J. Bideno sprendimo dėl to, ar JAV laikysis gegužės 1 d. karių išvedimo termino, sutarto per buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Talibano derybas.

A. Kramp-Karrenbauer teigė, kad dabar svarbu „sinchronizuoti NATO planus su JAV planais“. Ji nepateikė tikslios datos, kada Vokietijos kariai galėtų pasitraukti iš Afganistano.

JT reiškia susirūpinimą

Nepaisant tebevykstančių taikos derybų tarp kariaujančių pusių Afganistane, pirmą šių metų ketvirtį civilių aukų skaičius smarkiai išaugo, teigiama Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) ataskaitoje.

Per konfliktą Afganistane per pirmus tris šių metų mėnesius žuvo 573 civiliai ir dar 1 210 buvo sužeisti, o tai yra 29 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2020 metais.

Ypač didelį susirūpinimą kelia 37 proc. išaugęs civilių moterų aukų ir 23 proc. išaugęs žuvusių ir sužalotų vaikų skaičius.

„Žuvusių ir suluošintų Afganistano piliečių, ypač moterų ir vaikų, skaičius kelia didelį nerimą. Prašau visų šalių skubiai rasti būdą sustabdyti šį smurtą“, – teigė JT specialioji pasiuntinė Afganistane Deborah Lyons.

Pasak H. Maaso, opozicionieriui paskelbtas teismo nuosprendis yra „didelis smūgis“ teisinės valstybėms principams Rusijoje.

„A. Navalnas turi būti paleistas nedelsiant“, – tviteryje rašė H. Maasas.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer taip pat sureagavo į A. Navalnui paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

„Pirmiausia jie apnuodija A. Navalną ir tada įkiša į kalėjimą, nes būdamas komoje jis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų? Grynas cinizmas“, – tviteryje rašė ministrė.

„Šie Trumpo administracijos metai mums turėtų būti tam tikras ženklas pabusti“, – sakė ministrė, kalbėdama Korberio fondo konferencijoje Berlyne.

A. Kramp-Karrenbauer teigimu, ES privalo būti stipresnė ir veikti aktyviau.

„Galvoju, kad amerikiečiai taip pat suinteresuoti gerais transatlantiniais santykiais“, – sakė ji.

Po D. Trumpo pareiškimo, kad jis ketina Aukščiausiajame Teisme siekti sustabdyti balsų skaičiavimo procedūras, A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad „šie rinkimai dar nenulemti,... balsai dar skaičiuojami“.

Pasak jos, D. Trumpas galėtų sukelti „konstitucinę krizę JAV“ ir toks scenarijus „turi mus labai neraminti“.

Ministrė, kuri taip pat yra kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė, teigė, jog tikriausiai jau „prasidėjo kova dėl rezultatų teisėtumo, kad ir kaip ji baigsis“.

A. Kramp-Karrenbauer pripažino, kad Vokietijos ir JAV santykiai per pastaruosius ketverius metus patyrė „sunkų išbandymą“, D. Trumpui nuožmiai kritikuojant Berlyną dėl prekybos ir išlaidų gynybai.

Turėsime daryti daug daugiau dėl savo pačių interesų

Tačiau A. Kramp-Karrenbauer sakė: „Ši draugystė pranoksta klausimą dėl to, kokia administracija šiuo metu yra Baltuosiuose rūmuose.“ Ministrė nurodė atmetanti Vokietijoje pasigirstančius raginimus „nutraukti savo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“.

Vis dėlto ministrė pabrėžė, kad nepaisant galutinio JAV rinkimų rezultato, Europai reikės tapti savarankiškesnei.

„Turėsime daryti daug daugiau dėl savo pačių interesų – ir kaip Vokietija, ir, ypač, drauge su kitais europiečiais“, – sakė ji.

Panašiai kalbėjo finansų ministras Olafas Scholzas. Pasak jo, atsižvelgiant į įvykius Jungtinėse Valstijose Europai reikia stiprinti savo pačios „suverenumą“, kad „galėtų egzistuoti taisyklėmis paremta pasaulinė tvarka“.

„Štai kodėl mums reikia pasinaudoti šia proga ir padaryti, kad Europa būtų stipri“, – žurnalistams Berlyne sakė jis.

Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), artima A. Merkel sąjungininkė, pareiškė nevesianti CDU į visuotinius rinkimus ateinančiais metais. Prieš 14 mėnesių CDU lydere tapusi politikė nusprendė trauktis kilus skandalui dėl partijos regioninio padalinio bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente.

57 metų A. Kramp-Karrenbauer šią savaitę surengs derybas su trimis pagrindiniais kandidatais ją pakeisti partijos pirmininkės poste: ilgamečiu A. Merkel varžovu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu), sveikatos apsaugos ministru Jensu Spahnu (Jensu Španu) ir didžiausios žemės – Šiaurės Reino-Vestfalijoje – vyriausybės vadovu Arminu Laschetu (Arminu Lašetu).

A. Kramp-Karrenbauer nesugebėjo užsitikrinti vieningo savo partijos palaikymo, o dabar baiminamasi, kad pastangos rasti deramą pamainą A. Merkel gali suskaldyti CDU, nes pagrindinių kandidatų požiūriai į partijos politinę kryptį skiriasi.

„Problema su politiniais milžinais – kad jie turi baigti [savo karjerą] kaip milžinai... tvarkingas valdžios perdavimas neįmanomas“, – sekmadienį rašė populiarus laikraštis „Bild“, palyginęs A. Merkel su ankstesniu CDU kancleriu Helmutu Kohliu (Helmutu Koliu).

Konservatyvios šaknys

Po beveik du dešimtmečius trukusio A. Merkel vadovavimo CDU akivaizdžiai priartėjo prie politinio centro, bet dabar teks aptarti skirtingas vizijas dėl partijos ateities.

F. Merzas ir J. Spahnas, buvę A. Kramp-Karrenbauer varžovai per ankstesnius partijos pirmininko rinkimus, pasisako už CDU grįžimą prie konservatyvių šaknų, A. Laschetas yra labiau centristinių pažiūrų, panašių į A. Merkel.

A. Merzas, 64 metų buvęs teisininkas ir investicijų bendrovės „BlackRock“ padalinio Vokietijoje stebėtojų tarybos narys, pernai lapkritį tvirtino, kad A. Merkel valdymas yra „netvarus“ ir „pasibaisėtinas“.

Tuo metu didelių politinių užmojų turintis 38 metų metų J. Spahnas savo ruožtu derino liberalumą tokiais socialiniais klausimais kaip gėjų santuokos su griežtesniu pažiūriu į imigraciją.

Sekmadienį duodamas interviu „Bild“ CDU parlamentaras Markas Hauptmannas (Markas Hauptmanas) sakė, kad „komandinis sprendinys“, kuriame dalyvautų F. Merzas ir J. Spahnas, būtų „idealus“.

„Jie kalbėtų konservatyviojo sparno, bet taip pat jaunimo vardu, taip pat atstovautų kaimiškajai ir miestietiškajai aplinkoms“, – pridūrė jis.

Nors daugelio yra vertinamas kaip A. Merkel politiką galintis tęsti kandidatas, 58 metų A. Laschetas sekmadienį kritikavo kancelerės europinę politika ir ragino „greičiau ir ryžtingiau reaguoti“ į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pasiūlymus reformuoti Bendriją.

Kai kurių nuomone, geriausia išeitis būtų visų trijų kandidatų bendradarbiavimas – tai galbūt padėtų išlaikyti CDU vientisumą.

„CDU reikia visų trijų, kad ir kokių vaidmenų jie imtųsi“, – šeštadienį Bavarijos radijui sakė buvęs CDU generalinis sekretorius Ruprechtas Polenzas (Ruprechtas Polencas).

A. Kramp-Karrenbauer, neretai vadinama AKK, 2018 metais perėmė iš A. Merkel CDU pirmininkės postą ir buvo laikoma potencialia kandidate perimti kanclerio postą, nors jos konservatyvus blokas patyrė virtinę nesėkmių per regioninius rinkimus.

Tačiau „ji dabar sako nebūsianti kandidatė į kancleres“, nurodė AFP pašnekovas.

Vėliau pirmadienį tai patvirtino ir pati A. Kramp-Karrenbauer.

„Nekelsiu savo kandidatūros į kanclerės pareigas“, – sakė ji žurnalistams Berlyne.

Pasak jos, partijai vadovauti turi tas žmogus, kuris yra kandidatas užimti kanclerio postą.

„Liksiu partijos pirmininke iki tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl kanclerio kandidatūros“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.

Ji sakė, kad išsaugos gynybos ministrės portfelį.

A. Kramp-Karrenbauer paskelbė šį netikėtą pareiškimą po to, kai per neeilinį CDU vadovybės posėdį pareiškė, kad centro dešinioji partija „nėra išsprendusi santykių“ su kraštutine dešiniąja partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir kraštutiniais kairiaisiais klausimo.

Visa tai klostėsi po CDU patirto akibrokšto Tiuringijos žemėje, kai šios partijos vietos įstatymų leidėjai nepakluso centrinės vadovybės pozicijai ir savo balsais palaikė AfD deputatus, kad nuverstų kraštutinių kairiųjų pažiūrų regiono vyriausybės vadovą.

AKK „iki vasaros suorganizuos procesą surasti kandidatui [į kanclerio postą] ir toliau paruošti partiją ateičiai, o tuomet atsisakys vadovavimo“, sakė AFP šaltinis.

Po šio žingsnio apie A. Kramp-Karrenbauer nebebus kalbama kaip apie labiausiai tikėtiną A. Merkel įpėdinę, kuria ji buvo laikoma dar prieš tai, kai su kanclerės pritarimu buvo paskirta CDU pirmininke.       

A. Kramp-Karrenbauer prie CDU vairo stojo 2018 metais, kovoje dėl partijos pirmininko posto įveikusi sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną (Jensą Španą) ir Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą) – buvusį partijos veteraną, kurį A. Merkel išstūmė iš didžiosios politikos prieš tapdama kanclere 2005 metais.   

57 metų A. Kramp-Karrenbauer, taip pat užimančiai gynybos ministro postą, sunkiai sekėsi stabdyti partijos elektorato balsų nutekėjimą kraštutiniams dešiniesiems.

Pasak partijos šaltinio, A. Merkel nori, kad A. Kramp-Karrenbauer liktų dirbti gynybos ministre, kuria ji buvo paskirta pernai liepą.

CDU krečia sumaištis nuo pat fiasko Tiuringijoje, kai buvo sulaužytas nerašytas susitarimas, jog šalies pagrindinės partijos jokiomis aplinkybėmis nebendradarbiauja su AfD.

A. Merkel pareiškė, kad balsavimas Tiuringijoje buvo „neatleistinas“, ir tvirtino, kad jo rezultatai „privalo būti panaikinti“.

AKK mėgino gelbėti padėtį, ragindama CDU regioninio padalinio deputatus pritarti naujiems rinkimams, bet po kelias valandas trukusių derybų išvyko nepasiekusi jokių aiškių rezultatų, todėl kilo daugiau klausimų dėl partijos lyderės smunkančio autoriteto.

Partnerių nerimas

Vokietijos federalinio parlamento rinkimai turėtų vykti ateinančių metų rudenį. Kita vertus, trapi valdančioji koalicija, suformuota CDU, jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąlygos (CSU) – ir centro kairiųjų socialdemokratų (SPD), gali iki to laiko neišsilaikyti.

AKK bandymai iš Berlyno primesti griežtą tvarką dėl nebendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais buvo visiškai nesėkmingi buvusiuose komunistiniuose šalies rytuose, kur sėkmingas AfD ir kraštutinės kairiosios partijos „Kairė“ pasirodymas kai kurių žemių rinkimuose trukdo tradicinių ideologijų partijoms suformuoti funkcionuojančias koalicijas.  

Po įvykių Tiuringijoje A. Merkel valdančiosios koalicijos mažesnieji partneriai – socialdemokratai – savaitgalį sušaukė skubias derybas partnerystės ateičiai aptarti.  

A. Kramp-Karrenbauer yra įtakingiausia politinė figūra, kurios politines ambicijas sužlugdė krizė Tiuringijoje. Jos pasitraukimas „kelia susirūpinimą“, pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė SPD valdybos narys Michaelis Rothas (Michaelis Rotas).    

„Nebeaišku, ar tikri demokratai stovi petys į petį kovoje už demokratiją ir kovoje prieš nacionalizmą“, – pridūrė jis.    

Varžybos dėl aukščiausio posto

A. Kramp-Karrenbauer tikisi iki vasaros organizuoti procesą surasti asmeniui, kuris galėtų vesti CDU į būsimus federalinius rinkimus.

„Akivaizdu, kad partijos vadovo ir kanclerio postus turi užimti tas pats asmuo“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer per CDU vadovybės posėdį. Šį jos pareiškimą galima suprasti kaip netiesioginę kritiką A. Merkel, 2018 metais nusprendusiai išskirti šias pareigybes.  

Kanclerė atsisakė partijos lyderės posto po virtinės pralaimėjimų žemių rinkimuose ir mažėjančio palaikymo partijos viduje. 

A. Kramp-Karrenbauer pasitraukimas atveria kelią naujoms varžyboms dėl galimybės pakeisti A. Merkel. 

Nuo 2005 metų valdžioje esanti A. Merkel perleidusi partijos vairą tuo pat metu paskelbė, kad nebesieks būti perrinkta kanclere.

Buvęs A. Merkel varžovas F. Merzas nuo pralaimėjimo A. Kramp-Karrenbauer kovoje dėl partijos pirmininko posto laukia savo šanso sugrįžti į politinės arenos centrą. Jis vis dar turi tvirtą į verslą orientuoto ir konservatyvesnio CDU sparno paramą.   

Praėjusią savaitę buvęs CDU frakcijos federaliniame parlamente lyderis pasitraukė iš pareigų didžiulėje investicijų bendrovėje „BlackRock“, savo sprendimą motyvuodamas siekiu „tvirčiau paremti partijos atsinaujinimą ir sugrįžti į politiką“.

A. Kramp-Karrenbauer paragino pratęsti Vokietijos įgaliojimus misijoje, kuria siekiama užtikrinta taiką ir stabilumą Afganistane. Vokietijos įgaliojimai misijoje baigiasi kitų metų kovo 31 d.

„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, sakyčiau, kad yra daug dalykų, rodančių, kad mūsų pradėtas darbas, kurio mes dar neužbaigėme, gali būti tęsiamas“, – nusileidusi Mazari Šarife sakė A. Kramp-Karrenbauer.

Gynybos ministrė ir kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkė aplankė karius Marmalo bazėje, kurią valdo Bundesveras.

„Tai yra ilgas kelias, tai yra sudėtingas kelias, bet mes matome jau padarytą pažangą“, – teigė ji.

Praeitą savaitę per iš anksto neskelbtą vizitą Afganistane JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė vilčių, kad susitarimas su Talibanu visgi bus pasiektas. D. Trumpo teigimu, JAV ir Talibanas atnaujino derybas praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai jos žlugo.

Jis taip pat tvirtino manąs, kad Talibanas nori paliaubų.

Jei susitarimas bus pasiektas, tikėtina, kad didžioji dalis iš 16 tūkst. Afganistane dislokuotų NATO ir sąjungininkų karių, įskaitant 12 tūkst. JAV karių, bus patraukta iš šalies.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pernai Afganistano karas pasiglemžė mažiausiai 3 804 civilių gyvybes, o tai yra 11 proc. daugiau žuvusiųjų nei 2017 m.

Marmalo bazėje dislokuota apie 1 000 Vokietijos karių. Dar apie 100 dislokuota sostinėje Kabule, o 200 – Kundūze.

„Jeigu manote, kad Vokietija, kokios noriu aš, nėra tokia, kokios norite jūs,.. tada turime tai užbaigti. Čia ir šiandien“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer partijos konferencijoje, reaguodama į kritiką dėl jos vadovavimo.