Jei matematikos pamokose neblogai sekėsi valdyti liniuotę ir brėžti linijas, antakių formavimas eisis kaip sviestu patepta.
Trys tiesės svarbiausiems taškams nustatyti
Norint teisingai suformuoti antakius, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į du svarbiausius taškus: šnerves bei akių kampučius.
„Pagal šnervių ir akių kampučių poziciją nustatome, kur turėtų prasidėti ir kur baigtis mūsų antakiai. Antakio pradžia turėtų būti toje pačioje tiesioje linijoje, kuri sujungia šnervę ir vidinį akies kamputį. Baigtis antakis turėtų toje pačioje tiesioje linijoje, jungiančioje šnervę ir išorinį akies kamputį. Tokiu pat principu nustatome ir iškiliausią antakio vietą – brėžiame įsivaizduojamą tiesią liniją nuo šnervės per akies vyzdį (žvilgsnis turi būti nukreiptas tiesiai) iki antakio. Taškus, kur ši linija kerta antakį, ir turėtų būti iškiliausia vieta, t. y. nuo jos antakis turėtų vėl lenktis žemyn“, – pagrindines taisykles, formuojant antakius, aiškina J. Liaudinienė.
Priklausomai nuo veido formos, kartais antakio pradžia galėtų būti ir arčiau centro (pvz., jei atstumas tarp akių yra per didelis, nosis per plati), tačiau niekada antakio pradžia neturėtų būti toliau „teisingų“ taškų.
„Jei veido forma apvali, galima padaryti truputį griežtesnį linkį arba, pvz., kai akių kampučiai labai nusileidę, antakių pabaiga gali būti kiek trumpesnė. Tačiau visuomet atminkite: ideali antakio proporcija 2:1, t. y. dvi dalys švelniai kyla į viršų, o trečioji dalis gražiai leidžiasi žemyn“, - moko „Mary Kay“ vizažistė ir trenerė J. Liaudinienė.
Padeda ir tinkamos priemonės
Kiekvieno iš mūsų antakių plaukeliai yra skirtingo ilgio, storio bei spalvos. Dėl šios priežasties mums reikia tinkamai pasirinkti priemonių atspalvius ir atlikti tinkamas antakių korekcijas.
„Pradėkite nuo aukščiausio antakių taško – ten spalva turėtų būti intensyviausia ir ryškiausia, linijos stipresnės, aiškesnės. Palaipsniui leidžiantis žemyn, linijos darosi vis minkštesnės ir švelnesnės, kaip ir antakių pradžioje, kur plaukeliai yra retesni bei plonesni“, – pasakoja specialistė.
Svarbus ir tinkamas atspalvis bei priemonės, kuriomis dengsite antakių plaukelius. Čia puikiai tiks antakių pieštuko, tankinančio antakių tušo ir gelio derinys.
„Moterims, kurioms nereikalinga spalvinė korekcija, visiškai užtenka formavimo gelio, kuris gražiais sušukuos plaukelius ir suteiks formą bei papildomą blizgesį. Kai korekcija reikalinga, pieštuku atlikite koregavimą. Pieštuko ar kitų priemonių spalva turėtų būti gimininga jūsų antakių plaukelių spalvai, nes per didelis kontrastas atrodys neskoningai“, – komentuoja vizažistė.
Kai renkatės papildomų priemonių, kurios padeda atlikti antakių spalvinę korekciją, derinius, atkreipkite dėmesį į savo plaukų spalvą.
„Jeigu esate šviesiaplaukė, antakių spalva turėtų būti vienu ar dviem atspalviais tamsesnė nei natūrali plaukų spalva. Tamsiaplaukėms atvirkščiai – vienu, dviem tonais šviesesnė. Blondinės priemonių spalvas turėtų rinktis, žiūrėdamos į plaukų sruogas, augančias prie kaklo, tamsiaplaukės – augančias pačiame galvos viršuje“, – pataria J. Liaudinienė.
Pagrindinės klaidos
Taisyklingai suformuoti antakiai suteikia veidui gyvumo, harmonijos ir tampa vienu pagrindinių veido akcentų, tačiau neteisingai suformuoti ar nudažyti antakiai gali iškraipyti proporcijas ir išraiškas.
Štai kokios dažniausios klaidos pasitaiko, kai antakiai formuojami, nesilaikant proporcijų ir esminių antakio taškų:
Neteisingai iškeltas aukščiausias antakio taškas veidui suteikia nustebusio žmogaus išraišką. Atrodysite taip, tarsi jus viskas, į ką tik pažvelgiate, be galo stebina. Neiškelta iškiliausia antakio vieta paliks veidą be jokios išraiškos, taigi atrodysite, kad jums viskas tiesiog nuobodu ar liūdna.
Per ryški antakio pradžia veidui suteiks rūsčią išraišką. Su tokiais antakiais tikrai nenorėtumėte eiti į pasimatymą, vaikų šventę darželyje ar mokykloje ar pas savo bosą kalbėtis dėl paaukštinimo.
Per trumpa antakio pabaiga paliks neišbaigtumo bei keistumo įspūdį. Atrodys, kad ne viskas gerai su jūsų išvaizda, bet nelabai kas galės pasakyti, kas iš tiesų negerai.
