Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, savo išpuoliais dar iki minėto incidento pagarsėjęs 28-erių A. Serovas įsivėlė į dar vieną skandalą, pernykštės gegužės 8-osios vidurdienį purkšdamas ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Nukentėjo ir vienas iš tam pasipriešinusių kauniečių.

Atvertus teisme A. Serovo, kuris be viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltintas ir sprogstamųjų medžiagų gaminimu bei neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu kanapių, bylą, minėtas penkeriais metais už jį vyresnis nukentėjusysis pasakojo, kad, pastebėjęs tada, važiuodamas pro šią Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą sieną, kad ji bjaurojama, nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Ir, prašomas anksčiau į įvykio vietą suskubusio nepažįstamo vyro, bandė jam padėti išsišokėlį sulaikyti bei pranešė apie šį akibrokštą policijai. Tačiau agresyviai nusiteikęs išsišokėlis, kurį jis telaikė už parankės, jam skambinant į Bendrąjį pagalbos centą, papurškė jam ašarinių dujų. Ir bandė ištrūkti, bet to jam neleido padaryti į įvykio vietą subėgę dar apie dešimt-penkiolika ne mažiau pasipiktinusių žmonių, tarp kurių buvo ir merginų.

Anot nukentėjusiojo, teigusio portalui kauno.diena.lt, kad nereiškia A. Serovui jokio ieškinio – jam tebuvo svarbu neleisti šiam toliau taip elgtis, nes teisiamasis aiškiai buvo pasirengęs kažkam daugiau – pasirodė vidurdienį prie šios tvoros ne tik su kauke, per kurią matėsi tik jo burna bei akys, bet ir su pirštinėmis bei apsiginklavęs dujų balionėliu. Be to, užkluptas nusikaltimo vietoje, bandė pabėgti.

A. Serovas teismui įrodinėjo, kad tiesiog buvo priverstas gintis, kai buvo mažiausiai penkių asmenų suriestas ant žemės – po to, kai po smūgio kažkokiu daiktu į sprandą buvo apie porą sekundžių praradęs sąmonę. Tačiau nukentėjusysis atsikirto, kad pirmą dujų ataką prieš jį teisiamasis surengė, dar prieš paguldant šį, bandantį ištrūkti, ant žemės.

Vieno iš prosenelių šešėlis

Aiškindamasis teismui dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką, A. Serovas teigė, kad jis „nėra prieš karą Ukrainoje“, bet jam – prosenelio iš biologinio tėvo pusės, kariavusio Antrajame pasauliniame kare ir turinčio ne vieną apdovanojimą, proanūkiui kliūva, kad Ukrainoje, beje, kaip ir Lietuvoje, draudžiamos Georgijaus juostelės, kuriomis neleidžiama pasipuošti net minint pergalę minėtame kare. O tai, dėl ko jam teko stoti prieš teismą, įvyko gegužės 9-osios išvakarėse.

Tai buvo mano maištas!

Anot A. Serovo, jis apsisprendė, kad paliks ir savo įrašus minėtoje Europos prospekto sienoje, dar eidamas tądien į Aleksoto turgų pirkti kelnių. Šiuo tikslu ten įsigijęs ir raudonų dažų flakonėlį, nors ikiteisminio tyrimo metu pamelavęs, kad jį radęs prie pakeliui esančios picerijos.

A. Serovas neslėpė, kad „kažkas sugrojo jo viduje“, pamačius ant šios sienos užrašą „Šlovė Ukrainai!“ ir plačiai nuskambėjusią frazę apie Rusijos laivą. Be to, būdamas turguje, išgėrė alaus.

„Tai buvo mano maištas!“ – sakė A. Serovas, teigdamas, kad jau yra nubaustas už tai 300 eurų bauda, kurios, tiesa, dar nesumokėjęs, nes dėl to, kad po sulaikymo iš jo buvo paimtas dokumentas, niekaip nepavyksta rasti darbo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip jau ne kartą rašyta, už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Biografija – iškalbinga

Anot A. Serovo, dujų balionėlį jis nešiojosi todėl, kad gyvena Aleksote, kuriame galima sutikti įvairaus plauko žmonių.

Turėjo teisiamasis pasiteisinimą ir, kodėl buvo įsigijęs medžiagų sprogmens gamybai, po kurių panaudojimo vieną 2021-ųjų rugsėjo naktį jo gyvenamosios vietos Seniavos plente ūkiniame pastate atsidūrė Kauno klinikose, kur mėnesį gydytas dėl tada patirtų nudegimų.

Pasak A. Serovo, šis sprogimas buvo susijęs su artėjančiu jo kito prosenelio – iš mamos pusės, kurio vardu jis ir pavadintas, šimtmečiu. Šis Lietuvos partizanas buvo išvežtas į Vorkutą, kurioje jau po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimė ir jo proanūkis A. Serovas bei kurioje tebegyvena šio tėvas.

Teisiamasis tikino, kad norėjęs šio prosenelio šimtmetį pažymėti neeiliniu fejerverku. Tačiau negalėdamas šio nusipirkti jais prekiaujančioje Aleksoto turgaus parduotuvėje, patartas turgaus prekeivių, bandė pasigaminti pats, naršydamas internetą.

Tame pačiame ūkiniame pastate, menančiame šį nesėkmingą A. Serovo bandymą, policija aptiko ne tik kanapių, kurias teisiamasis teigė įsigijęs rankos skausmo po patirtos traumos sportuojant malšinimui, bet ir jo vardu išduotą jau nebegaliojantį Rusijos pasą.

Kaip jau rašyta, A. Serovas siejamas ir su garsiai nuskambėjusiu 2020-ųjų vasario 13-osios išpuoliu Seniavos kapinėse. Tą vakarą jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie šių kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymo, A. Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Už šiuos administracinius nusižengimus jam buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Po to A. Serovas užsidirbo dar du teistumus. 2022-ųjų kovą tas pats Kauno apylinkės teismas už pasipriešinimą policijai jam skyrė viešuosius darbus, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, naktimis būti namuose bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo. O 2022-ųjų gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu A. Serovui buvo skirta 700 eurų bauda.

Antanas Serovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisėja stojo prokurorės pusėn

Už sprogstamųjų medžiagų gaminimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – iki dvejų. O už baudžiamąjį nusižengimą neteisėtai laikant nedidelį kiekį kanapių – areštą iki 45 parų.

Prokurorė siūlė skirti A. Serovui už viešosios tvarkos pažeidimą bei sprogstamųjų medžiagų gaminimą po vienerius metus įkalinimo, o už neteisėtą disponavimą kanapėmis neturint tikslo jų platinti – 30 parų arešto. Ir subendrinus šias bausmes, skirti dvejų metų laisvės atėmimą.

A. Serovo advokatas Kristupas Ašmys, gynęs ir Henriką Daktarą bei „Kamuolinius“, į prokurorės siūlomas bausmes jo ginamajam, neišvengdamas politikavimo, sureagavo jautriau, negu pats teisiamasis.

A. Serovo mamos bei patėvio, beje, kilusio iš Ukrainos, nusamdytas advokatas teismui teigė, kad jo ginamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo turi būti išteisintas, nes nepadarė to, kuo yra kaltinamas. Anot K. Ašmio, turi būti išteisintas A. Serovas ir dėl sprogmenų gaminimo, nes medžiagos, kurias jis įsigijo, nedraudžiamos įsigyti.

Pasak K. Ašmio, jo ginamasis turėtų atsakyti tik dėl kanapių įsigijimo, bet Seimas artimiausiu metu turėtų panaikinti atsakomybę ir už tai.

Bylą nagrinėjusi teisėja Giedrė Maslauskaitė šiandien paskelbė, kad A. Serovas padarė ir jam inkriminuojamus nusikaltimus, ir baudžiamąjį nusižengimą, ir skyrė jam vienerių metų ir trijų mėnesių įkalinimą, atidedant bausmės vykdymą pusantrų metų ir įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.

Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, savo išpuoliais dar iki minėto daugelį kauniečių papiktinusio incidento pagarsėjęs 27-erių A.Serovas įsivėlė į dar vieną skandalą, šiųmetės gegužės 8-osios vidurdienį purkšdamas ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Mažiausiai vienas iš tam pasipriešinusių ir A.Serovą sulaikiusių kauniečių tada nuo jo nukentėjo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiandien Kauno apylinkės teisme, atvertusiame A.Serovo, kuris be jau minėto viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltinamas ir sprogstamųjų medžiagų gaminimu bei laikymu ir neteisėtu disponavimu kvaišalais, bylą, minėtas penkeriais metais už teisiamąjį vyresnis nukentėjusysis pasakojo, kad, pastebėjęs tada bjaurojamą Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą minėtą sieną, nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Ir, prašomas anksčiau į įvykio vietą suskubusio vyro, bandė jam padėti išsišokėlį sulaikyti bei pranešė apie šį akibrokštą policijai. Tačiau minėto skambučio metu agresyviai nusiteikęs sulaikomasis, kurį jis telaikė už parankės, papurškė jam ašarinių dujų. Ir bandė ištrūkti, bet to jam neleido padaryti į įvykio vietą subėgę apie dešimt-penkiolika ne mažiau už jį pasipiktinusių žmonių, tarp kurių buvo ir merginų.

Anot nukentėjusiojo, teigusio „Kauno dienai“, kad nereiškia A.Serovui jokio ieškinio, nes jam tebuvo svarbu tik šiam neleisti toliau taip elgtis, teisiamasis aiškiai buvo pasirengęs kažkam daugiau, nes pasirodė vidurdienį minėtoje vietoje ne tik su kauke, per kurią matėsi tik jo burna bei akys, bet ir su pirštinėmis bei apsiginklavęs dujų balionėliu. Be to, užkluptas nusikaltimo vietoje, bandė bėgti.

A.Serovas, klausydamasis jo parodymų, iškalbingai burbėjo sau po nosimi, vėliau teismui pareiškęs, kad tiesiog buvo priverstas gintis, kai buvo mažiausiai penkių asmenų suriestas ant žemės – po to, kai po smūgio kažkokiu daiktu į sprandą buvo apie porą sekundžių praradęs sąmonę. Tačiau nukentėjusysis teigė, kad pirmą ataką dujomis prieš jį A.Serovas surengė, dar prieš paguldant ištrūkti bandantį išsišokėlį ant žemės.

Antanas Serovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nauja versija

A.Serovas, aiškindamasis teismui dėl jam pareikšto kaltinimo pažeidus tada viešąją tvarką, ko jis nepripažįsta, buvo linkęs teisintis, kad jis „nėra prieš karą Ukrainoje“, bet jam – prosenelio iš biologinio tėvo pusės, kariavusio Antrajame pasauliniame kare ir turinčio ne vieną apdovanojimą, proanūkiui kliūva, kad Ukrainoje, beje, kaip ir Lietuvoje, draudžiamos Georgijaus juostelės, kuriomis neleidžiama pasipuošti net minint pergalę šiame kare. O tai, dėl ko jam vėl teko stoti prieš teismą, įvyko gegužės 8-ąją.

Aiškindamasis teismui, A.Serovas teigė, kad apsisprendęs, jog paliks ir savo įrašus minėtoje Europos prospekto sienoje, kuria gali naudotis visi norintieji, dar eidamas tądien į Aleksoto turgų pirkti kelnių. Šiuo tikslu ten įsigijęs ir minėtą raudonų dažų flakonėlį, nors ikiteisminio tyrimo metu pamelavęs, kad jį radęs prie pakeliui esančios picerijos.

A.Serovas neslėpė, kad „kažkas sugrojo jo viduje“, pamačius ant minėtos sienos užrašą „Šlovė Ukrainai!“ ir karo prieš ją pradžioje plačiai nuskambėjusią frazę apie Rusijos laivą. Be to, būdamas turguje, kuriame tada taip ir nepavyko nusipirkti kelnių, išgėrė alaus.

„Tai buvo mano maištas!“ – sakė A.Serovas, teigdamas teismui, kad jau yra nubaustas už tai 300 eurų bauda, kurios, tiesa, dar nesumokėjęs, nes dėl to, kad po sulaikymo iš jo buvo paimtas dokumentas, niekaip nepavyksta rasti darbo. Kaip jau ne kartą rašyta, Už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Nekaltas avinėlis

A.Serovas tikino ir, kad dujų balionėlį nešiojosi todėl, kad gyvena Aleksote, kuriame galima sutikti įvairaus plauko žmonių.

Turėjo jis pasiteisinimą ir, kodėl buvo įsigijęs sprogstamųjų medžiagų, po kurių panaudojimo vieną pernykščio rugsėjo naktį jo gyvenamosios vietos Seniavos plente ūkiniame pastate mėnesį laiko buvo gydomas Kauno klinikose dėl tada patirtų nudegimų.

Aiškindamasis ir dėl šio savo išsišokimo, A.Serovas taip pat minėjo Aleksoto turgų, kuriame esančioje fejerverkų parduotuvėje tada nieko negalėjo nusipirkti. O artėjo jo prosenelio iš mamos pusės, kurio vardu jis ir pavadintas, – buvusio Lietuvos partizano, kuris buvo dėl to išvežtas į Vorkutą, kurioje gimė ir šis jo proanūkis bei kurioje tebegyvena A.Serovo tėvas, šimtmetis. Teisiamasis tikino, kad norėjęs šią progą pažymėti neeiliniu fejerverku, kurį, negalėdamas jo nusipirkti parduotuvėje, patartas turgaus prekeivių, bandė pasigaminti pats, naršydamas internetą.

Po šio nesėkmingo A.Serovo bandymo jo vietoje dirbę policijos pareigūnai aptiko ne tik kanapių, kurias teisiamasis prisipažino įsigijęs rankos skausmo po patirtos traumos sportuojant malšinimui, bet ir jo vardu išduotą jau nebegaliojantį Rusijos pasą.

Minėtas faktas paaiškėjo, A.Serovo advokatui Kristupui Ašmiui, gynusiam ne vienoje byloje ir Henriką Daktarą, o šiuo metu Kamuolinių bylose atstovaujančiam ne vieną šio nusikalstamo susivienijimo narį, paprašius teismo grąžinti jo ginamajam paimtą dokumentą. Prokurorė tam prieštaravo, teigdama, kad A.Serovas yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietis, ką įrodė ir jo vardu išduoto šios valstybės paso radimas, todėl yra tikimybė, kad atgavęs dokumentą jis gali išvykti į savo tėvynę.

Kaltinamojo advokatas Kristupas Ašmys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, A.Serovo advokatas prašė teismo sušvelninti ir kitą jo ginamajam po paleidimo iš areštinės skirtą kardomąją priemonę – privalomą registraciją tris kartus per savaitę policijoje. „Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!“ – argumentavo savo prašymą K.Ašmys, nusamdytas A.Serovui šio mamos bei patėvio, beje, kilusio iš Ukrainos, kaip teigė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams teisiamasis. Į kitą teismo posėdį, kuris dėl labai didelio K.Ašmio užimtumo planuojamas tik už poros mėnesių, kartu su kitais asmenimis, kuriuos papiktino jo ginamojo išsišokimas per šiųmetę gegužės 8-ąją, bus kviečiami ir minėti A.Serovo artimieji.

Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!

Iškalbingos uodegos

Už sprogstamųjų medžiagų laikymą, neturint tam leidimo, ir gaminimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – iki dvejų.

Be to, A.Serovo biografijoje jau yra du teistumai. Pernai kovą Kauno apylinkės teismas už pasipriešinimą policijai jam skyrė viešuosius darbus, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, naktimis būti namuose bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo. O pernai gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu tas pats Kauno apylinkės teismas skyrė A.Serovui 700 eurų baudą, kurios, anot jo advokato K.Ašmio, jo ginamasis taip pat dar nesusimokėjo dėl tos pačios priežasties, kad niekaip neranda darbo.

Tačiau abi minėtos bylos buvo po jau po plačiai nuskambėjusio A.Serovo išpuolio 2020-ųjų vasario 13-osios vakare Seniavos kapinėse. Tada jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip jis prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie minėtų kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymo, A.Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Tačiau, nagrinėjant šią administracinę bylą, taip pat paaiškėjo, kad jis ne kartą apsimelavo. Tada A.Serovui, teigusiam, kad dirba kurjeriu, buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, tądien, apie 13.15 val., pilietiški kauniečiai sulaikė 28-erių metų aleksotiškį Antaną Serovą, kuris buvo pagarsėjęs savo išpuoliais dar iki šio įvykio, purškusį ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Nukentėjo ir apie šį akibrokštą Bendrajam pagalbos centrui pranešęs asmuo.

Pastebėjęs šį išsišokimą, važiuodamas pro nusikaltimo vietą, minėtas vyras nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Sulaikyti išsišokėlį jam padėjo dar vienas vyras. Neliko abejinga tam, kas vyksta, ir viena akibrokštą nufilmavusi moteris.

Sulaikius vandalą, šis teigė, kad nieko blogo nedaro, nors slėpė veidą po kauke. O skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, elgėsi agresyviai bei priešinosi, papurkšdamas pranešėjui į akis ašarinių dujų. Šis dėl patirto sužalojimo parašė policijai pareiškimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau turėtas galvoje tik minėtas išpuolis, panaudojant ašarines dujas. Už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Istorija su kvapu

Anot Kauno policijos atstovės, protokolas už minėtų Lietuvoje draudžiamų simbolių naudojimą A.Serovui dar nesurašytas, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, jis kitą dieną buvo paleistas iš policijos areštinės, kur praleido naktį, skiriant jam tokias kardomąsias priemones, kaip periodinę registraciją policijoje ir dokumentų paėmimą.

Toks sprendimas buvo priimtas po A.Serovo apklausos, pareiškus jam įtarimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Įtariamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, kad prieš minėtą įvykį ėjo į Aleksoto turgų. Pakeliui nusipirko alaus, kurį čia pat ir išgėrė. Tačiau turgų rado uždarytą ir, grįždamas atgal, prie picerijos aptikęs dažų flakoną. Tada ir įvykę tai, dėl ko neatmetama, kad jam gali tekti skirti tam tikrą ekspertizę. Tai esą lėmė, kodėl jis, eidamas pro minėtą tvorą, panaudojo savo radinį.

Tačiau įtariamasis teigė tik paryškinęs raudonai čia jau buvusias baltas raides. Ir papildomai užrašęs rusų kalba žodį „anūkas“, nes jo senelis tarnavo sovietinėje kariuomenėje, o tądien buvo šventės išvakarės. Be to, A.Serovas teigė palikęs ant šios sienos ir savo slapyvardį. O tyčia panaudoti prieš ką nors turėtą dujų balionėlį tada neketino. Ir pastebėjęs, kad jį filmuoja moteris, prašė šios dar trijų minučių – darbui pabaigti. Bet buvo užpultas kažkokio vaikino. Tada ir išsitraukė dujų balionėlį, kuriuo papurškė, nežiūrėdamas, kur. Be to, tada iš kažko atėmė ir karabiną. Nors į įvykio atskubėję policijos pareigūnai teigia tokio ginklo ten neradę.

Iškalbingos uodegos

Kaip jau rašyta, A.Serovas – jau du kartus teistas. Pernai kovą Kauno apylinkės teismo – už pasipriešinimą policijai viešaisiais darbais. O pernai gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu tas pats teismas jam skyrė 700 eurų baudą.

Tačiau tai buvo jau po plačiai nuskambėjusio A.Serovo išpuolio 2020-ųjų vasario 13-osios vakare Seniavos kapinėse. Kaip jau rašyta, tada jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė kapinių paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip jis prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie minėtų kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymą, A.Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Tačiau, nagrinėjant šią administracinę bylą, paaiškėjo, kad jis ne kartą apsimelavo. Tada A.Serovui, teigusiam, kad dirba kurjeriu, buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Dar iškalbingesnis akibrokštas, susijęs su A.Serovu, kuris po incidento Europos prospekte jau prisistatė bedarbiu, buvo užregistruotas vieną pernykščio rugsėjo naktį. Jį vainikavo sprogimas viename Seniavos plento ūkiniame pastate, kuriame A.Serovas įtariamas gaminęs sprogmenis. Iš įvykio vietos jis tada buvo pristatytas į Kauno klinikas, kuriose gana ilgai gydytas. O dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis bei sprogmenimis ir narkotinėmis medžiagomis, nes per kratą buvo rastas ir maišelis su kanapėmis. Šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, nes tebelaukiama ekspertų išvadų, kokios A.Serovo naudotos medžiagos sukėlė sprogimą.

Paslaptys tapo viešomis

Kaip jau rašyta, išnagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos per vieną posėdį nepavyko, nes 25-erių A.Serovas nuslėpė nuo savo mamos, kad ir ši privalo vykti su juo į teismą. A.Serovo mamos dalyvavimas nagrinėjant sūnaus nusižengimo bylą buvo būtinas, nes jos vardu registruotas automobilis, kuriuo sūnus įvažiavo į kapines.

Atvykusi į teismą, A.Serovo mama atskleidė, kad šis „Audi A3“, kurį sūnus nusipirko už savo santaupas vos prieš mėnesį iki įvykio, registruotas jos vardu, nes sūnus turi problemų su antstoliais. Įvardijo A.Serovo mama ir, kokia buvo didžiausia sūnaus klaida, lėmusi tai, kas įvyko. „Prieš tai jis kelis mėnesius važinėjo mano „automatu“, o po to persėdo į mechaninį automobilį, kurį nusipirko. Buvo užlėkęs su šiuo ir ant akmens, ir kieme, dėl ko jam sakėme, kad būtų labai atsargus su pedalais“, – pasakojo A.Serovo mama.

Po jos parodymų teisėjai Linai Lesinskienei pagarsinus byloje esančius tarnybinius policijos pranešimus, paaiškėjo, kad A.Serovas, pirmajame šios bylos posėdyje, į kurį neatsivedė mamos, apsimelavo. Nors teigė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę ir gailisi.

Prieš tai jis kelis mėnesius važinėjo mano „automatu“, o po to persėdo į mechaninį automobilį, kurį nusipirko.

Demaskavo anonimas

Kaip teigiama viename iš tarnybinių pranešimų, vasario 14-osios ryte radęs nuniokotas kapines jų vedėjas puolė ieškoti vaizdo kamerų ant kaimynystėje esančių namų. Pavyko aptikti dvi. Policija paviešino tik vienos iš jų įrašą, kuriame nedidukas šviesios spalvos automobilis „piešė saules“ aikštelėje prie kapinių.

Kitos vaizdo kameros įraše buvo užfiksuotas kapinių link važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių nesimatė, tačiau puikiai matėsi išskirtiniai jo požymiai – juodas stogas ir toks pats variklio dangtis. Ir netrukus tuo pačiu keliu atgal parbėgo žmogus, po kurio laiko vėl grįžęs į kapines. Ir šį jo sugrįžimą vainikavo automobilio ištempimas iš kapinių.

Policijai apklausus vietinius gyventojus, vienas iš jų, įvardintas, kaip anonimas, atskleidė, kad matydavo įraše įamžintą automobilį, stovintį prie Seniavos plento 91-ojo namo. Tačiau šiuo metu jo ten nebemato.

Antanas Serovas

Kada melavo?

Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, A.Serovo patėvis ir mama neslėpė, kad tai – jų sūnaus bei posūnio Antano automobilis. Tačiau, kur šiuo metu yra ši transporto priemonė, teigė nežinantys.

Besikalbant su jais, patėviui paskambino ir pats Antanas, prašydamas parvežti jį iš darbo.

Vienos nuniokotos kapavietės savininkas patirtą žalą įvertino 2 tūkst. eurų, kitos – 3 tūkst. O Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išverstą kapinių tvorą įkainavo daugiau kaip 150 eurų.

Pareigūnai nusprendė palaukti, kol jiedu grįš. Ir, kaip teigiama tarnybiniame pranešime, jiems grįžus, A.Serovas iš karto prisipažino, kad jis nusiaubė vos už kelių namų esančias Seniavos kapines. Tačiau apie šio incidento aplinkybes tada pasakojo kitaip, negu stojęs prieš teismą.

Policijai jis teigė norėjęs tą vasario 13-osios vakarą išbandyti savo „Audi“ automobilį, nes šis buvo po remonto. Nors teisme A.Serovas pasakojo, kad tai buvo jo draugės, kurios gimtadienį tądien šventė, sumanymas. Ir esą po visko išvažiavo iš nusiaubtų kapinių pats. Nors policijai A.Serovas prisipažino, kad automobilį jo iš namų atsineštu trosu, kurio bėgant ir užfiksuotas viename iš vaizdo įrašų, iš kapinių ištempė kitas automobilis.

Policija rado A.Serovo „Audi“ Vilijampolėje – jo paties nurodytoje vietoje.

Nuostoliai – keturženkliai

Vienos nuniokotos kapavietės savininkas patirtą žalą įvertino 2 tūkst. eurų, kitos – 3 tūkst. O Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išverstą kapinių tvorą įkainavo daugiau kaip 150 eurų.

Tačiau šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nespręstas. Nagrinėti tik A.Serovo padaryti administraciniai nusižengimai.

Kaip jau rašyta, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už chuliganišką vairavimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei kelio ženklų nepaisymą. Vien už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos grėsė bauda iki 2 tūkst. eurų ir teisės vairuoti praradimas nuo vienerių iki trejų metų.

A.Serovas prašė teismo kaip galima švelnesnės bausmės, nes dar reikės atlyginti ir padarytą žalą.

Prieš šį įvykį jis jau buvo baustas, kad vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, ir už tai skirtos 310 eurų baudos dar nėra sumokėjęs.

Šiandien teisėja L.Lesinskienė skyrė A.Serovui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius Seniavos kapinių nuniokojimą, dar 1100 eurų baudą, kurią jis įpareigotas sumokėti per 40 dienų. Ir vieneriems metams atėmė iš A.Serovo teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau automobilio, kuriuo jis išvartė paminklus, nekonfiskavo, nes tai, sprendžiant dėl atsakomybės už šiuos nusižengimus, neprivaloma. Apie tai sprendžiama, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų aplinkybes.

Paslaptys tapo viešomis

Kaip jau rašyta, išnagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos per vieną posėdį nepavyko, nes 25-erių A.Serovas, priėmęs savo bei mamos šaukimus į teismą, pastarajai jo neperdavė. O mamos dalyvavimas nagrinėjant jo nusižengimo bylą buvo būtinas, nes jos vardu registruotas automobilis, kuriuo sūnus įvažiavo į kapines. Ir šiai transporto priemonei gresia konfiskavimas.

Atvykusi vakar į teismą, A.Serovo mama atskleidė, kad registruoti šio „Audi A3“, kurį sūnus už savo santaupas nusipirko vos prieš mėnesį iki įvykio, jo vardu nenorėta, nes sūnus turi problemų su antstoliais.

Buvo užlėkęs su šiuo ir ant akmens ir kieme, dėl ko jam sakėme, kad būtų labai atsargus su pedalais.

Įvardijo A.Serovo mama, slėpusi veidą nuo žiniasklaidos po jau dėvėti neprivaloma kauke, ir, kokia buvo didžiausia sūnaus klaida, lėmusi tai, kas įvyko. „Prieš tai jis kelis mėnesius važinėjo mano „automatu“, o po to persėdo į mechaninį automobilį, kurį nusipirko. Buvo užlėkęs su šiuo ir ant akmens ir kieme, dėl ko jam sakėme, kad būtų labai atsargus su pedalais“, – pasakojo A.Serovo mama.

Šiai duodant parodymus, sūnus nervingai judino koją. O teisėjai po mamos parodymų pagarsinus byloje esančius tarnybinius policijos pranešimus, A.Serovas net nevalingai išleido kažkokį garsą. Pagarsinus minėtus pranešimus, tapo aišku, kad A.Serovas praėjusiame posėdyje apsimelavo. Kaip ir Seniavos kapinių vandalo ieškojusi policija, prašydama visuomenės pagalbos, žiniasklaidai pateikė ne visus turimus įrašus.

Svarbesnis įrašas nuslėptas

Kaip teigiama viename tarnybiniame pranešime, radęs po nakties nuniokotas kapines jų vedėjas aptiko dvi vaizdo kameras prie kaimynystėje esančių namų.

Vienos jų įrašas, kuriame nedidukas šviesios spalvos automobilis „piešė saules“ aikštelėje prie kapinių, buvo pateiktos žiniasklaidai. Kitos vaizdo kameros savininkų iš karto rasti nepavyko. Jų turimas įrašas policijai buvo pateiktas vėliau. Ir nors jame valstybinių vandalo automobilio numerių nesimatė, tačiau puikiai matėsi šios pilkos spalvos transporto priemonės išskirtiniai požymiai – juodas stogas ir toks pats variklio dangtis.

Be to, minėtame įraše matėsi, kad netrukus po to, kai šis automobilis nuvažiavo kapinių link, atgal šiuo keliu parbėgo žmogus, po kurio laiko vėl grįžęs į kapines. Ir šį jo sugrįžimą vainikavo automobilio ištempimas iš kapinių.

Policijai apklausius vietinius gyventojus, vienas iš jų, įvardintas, kaip anonimas, atskleidė, kad matydavo įraše įamžintą automobilį stovintį prie Seniavos plento 91-ojo namo. Tačiau, šiuo metu jo ten nebemato.

Kada melavo?

Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, A.Serovo patėvis ir mama neslėpė, kad tai – jų sūnaus bei posūnio Antano automobilis. Tačiau, kur šiuo metu yra ši transporto priemonė, teigė nežinantys.

Besikalbant su jais, patėviui paskambino ir pats Antanas, prašydamas parvežti jį iš darbo.

Pareigūnai nusprendė palaukti, kol jiedu grįš. Ir, kaip teigiama tarnybiniame pranešime, jiems grįžus, A.Serovas iš karto prisipažino, kad jis nusiaubė vos už kelių namų esančias Seniavos kapines. Tačiau, apie šio incidento aplinkybes tada pasakojo kitaip, negu stojęs prieš teismą.

Policijai jis teigė norėjęs tą vasario 13-osios vakarą išbandyti savo „Audi“, nes šis buvo po remonto. Nors teisme A.Serovas pasakojo, kad tai buvo jo draugės, kurios gimtadienį tądien šventė, sumanymas. Ir esą po visko išvažiavo iš nusiaubtų kapinių pats. Nors policijai A.Serovas prisipažino, kad automobilį jo iš namų atsineštu trosu, kurio bėgant ir užfiksuotas viename iš vaizdo įrašų, iš kapinių ištempė kitas automobilis. Ir esą šio ekipažas siūlė jam iškviesti policiją, bet jis pabūgo.

Sprendimas – kitą savaitę

Po A.Serovo prisipažinimo jo „Audi“ buvo rastas Vilijampolėje. Nurodydamas, kur šis yra, jis policijai nemelavo. Kaip pasielgė po praėjusio posėdžio, žiniasklaidai pasiteiravus dėl suniokotų kapaviečių šeimininkų patirtų nuostolių.

Tada A.Serovas teigė, kad šie siekia apie 1500 eurų ir juos atlygins bendrovė, kurioje buvo apdraudęs savo „Audi“. Tačiau, teisėjai šiandien pagarsinus bylos medžiagą, paaiškėjo, kad vienos kapavietės suniokojimas įvertintas 2 tūkst. eurų, kitos – 3 tūkst., o Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ kapinių tvoros išvertimą įkainavo daugiau kaip 150 eurų.

Teisėjai pasiteiravus, ar prieš jai išeinant priimti sprendimo, daugiau nieko nenori pasakyti A.Serovo mama, ši puolė stebėtis, iš kur tokie nuostoliai. Esą ten senos akmeninės kapavietės. Tačiau, netrukus patikino, kad priteistą žalą jie atlygins. Į ką teisėja atsakė, kad šioje byloje minėtas klausimas nesprendžiamas.

A.Serovas prašė teismo kaip galima švelnesnės bausmės, nes dar reikės atlyginti ir padarytą žalą.

Antanas Serovas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Kaip jau rašyta, jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas už chuliganišką vairavimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei kelio ženklų nepaisymą. Vien už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gresia bauda iki 2 tūkst. eurų ir teisės vairuoti praradimas nuo vienerių iki trejų metų.

A.Serovas jau baustas, kad vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, ir už tai skirtos 310 eurų baudos dar nėra sumokėjęs.

Sprendimą, kokią bausmę jam skirti už naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius Seniavos kapinių nuniokojimą, teismas skelbs kitą savaitę.