Didysis blogis turi daug jam tinkančių vardų. O jam, atrodo, tai patinka. Ar visos teatro pastangos nugalėti blogį bent jau iliuzijose yra bergždžios? Viena vertus, taip, teatras bejėgis kovoti su realybe. Tačiau gal tada jis nugali publikos širdyse? Juk iliuzinė teatro realybė, jos magija veikia mūsų vaizduotę ir, tikiuosi, daro kokį nors poveikį. Jei tuo netiki – nereikia nei kurti teatro, nei į jį eiti.

Ką tik menkysta ir bailys Putinas nužudė savo didįjį priešą – Aleksejų Navalną. Tą asmenybę, kuri ne tik kalbėjo Tiesą (o kalba daugelis), bet ir veikė. Drąsiai ir pasiaukojamai. Pirmą kartą jį nunuodyti mėginta prieš porą metų – nepavyko. Herojus prisikėlė. Kalėjime, kuriame buvo uždarytas trejus metus, kankinamas ir marinamas visais įmanomais būdais, bet nepalaužtas. Žudyti bejėgį kalinį, esantį žiauriausiame kalėjime, tavo vergų sadistų rankose, visiškai priklausantį nuo tavo valios. Na, koks menkysta ir bailys turi būti? Ir dar neatiduoti mirusiojo kūno motinai. Tikriausiai sukasi mintys: „Baisu. Kūnas gali atskleisti žudiką. Laidotuvės baisu. Taip dar galiu pakankinti ir artimuosius. Gal išmesiu kur žvėrims sudraskyti? Ir žiūrėsiu, kaip jie visi kentės, gedės, verks, reikalaus... O aš patirsiu nuo to didelį malonumą. Gal orgazmą?‘‘

Ar tai neprimena vieno antikinio mito – „Antigonės“? Jauna mergina, žinodama, kad už tai gresia mirties bausmė, palaidoja savo žuvusį brolį. Ir miršta. Tai jos pasirinkimas, jos poelgis. Miršta už savo tiesą.

Nužudytojo žmona Julija Navalnaja pareiškia, kad tęsia vyro žygį, kovos ir atkeršys jo žudikui Putinui.

Matyt, esti istorijoje momentų, kai būtent mitas paskatina didžiąją metamorfozę. Gal taip bus ir šį kartą – Judita-Antigonė-Julija?

Tai, kas įvyko šiomis dienomis, vėl priminė „Juditą“. Tokius menkystas, turinčius didžiulę galią – branduolinį ginklą – ir visą rusų FSB (KGB) milžinišką represinį aparatą, galbūt lemta nugalėti ne rusų nuzombintai liaudžiai, ne minkštiems, atsargiems, bailiems Vakarams, o drąsiai Moteriai. Mitas – labai stipri jėga. Ar antikinis, ar biblinis – nesvarbu. Matyt, esti istorijoje momentų, kai būtent mitas paskatina didžiąją metamorfozę. Gal taip bus ir šį kartą – Judita-Antigonė-Julija?

Taip, tai feministinė opera / oratorija, bet ne šiandienine Vakaruose madinga, pusiau biurokratine „politkorektiškumo“ prasme. Ji perteikia, kad yra didžių moterų, – vienetai, bet yra. Tos, kurios išdrįsta pasipriešinti nesibaigiančiai ir vis atsinaujinančiai žiauriai vyrų pasaulio kraujo manijai, jėgos ir galios priklausomybei, žmogiškojo orumo naikinimui. Jos nebijo. Jos priešinasi. Jos kovoja. Ir jos laimi. Apie tai šiandienė „Judita“. Apie Moters pergalę.

Gal ateina moterų herojų laikas? Utopija, sakysite. Herojų laikai seniai baigėsi. O jei pasvajotume? Rusijos ir Baltarusijos opozicijos, bent pusės ES lyderės yra moterys. Galiausiai JAV į valdžią jau laikas ateiti drąsiai ir stipriai moteriai. Ką galėtų nuveikti šis drąsių moterų Apskritasis stalas? Galėtų atgimti karaliaus Artūro idėjos. Sakysite, naivu ir romantiška? Tebūnie. Pasvajoti juk galima, juolab aš nei politikas, nei politologas, nei filosofas. „Aš menininkas ir man tai patinka“, – vienoje iš pjesių sakė burtininkas Merlinas.

Linkiu, kad toji Moters pergalė įvyktų ne tik teatro scenoje. Dar pažiūrėsime, kur atsidurs tavo lavonas, baily. Būtų smagu, jei sąvartyne. Ne tik istorijos, bet ir tikrame, t. y. šiukšlyne.

Kas? Opera / oratorija A.Vivaldi „Juditos triumfas“

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? vasario 28 ir 29 d. 18 val.

Simbolinis sugrįžimas

Dienomis, kai Ukrainoje verda mūšiai, kai Lietuva, prisimindama Sausio 13-osios aukas, pagerbia laisvės gynėjus, į Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) sceną grįžta Gintaro Varno režisuota A. Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“. Pirmoji šio pastatymo premjera įvyko 2014 m. lapkričio 26 d. tuomečiame Lietuvos rusų dramos teatre ir buvo parodyta vienintelį kartą.

Kaip ir prieš aštuonerius metus, kai režisierius G. Varnas buvo pakviestas statyti barokinį kūrinį „Juditos triumfas“ (visas pavadinimas „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“), taip ir dabar jis įžvelgia šios sakraliosios karo oratorijos sąsajas su nūdienos politinėmis aktualijomis: 2014 m. vyko Krymo aneksija, o šiuo metu Rusija vykdo karą Ukrainoje.

Brutalus karas tapo svarbiausia paskata atkurti kūrinį kaip meninio pasipriešinimo aktą.

NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas sako, kad kūrinys, rodomas Laisvė gynėjų dieną, kviečia reflektuoti kūrinyje užkoduotus raktažodžius: „Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynėjų dieną, permąstant laisvės dovanos kainą. Dedikuojame šį kūrinį Ukrainos pergalei ir taikai Europoje.“

Istorija ir alegorija

Oratorija „Juditos triumfas“ – vienintelė išlikusi iš keturių A. Vivaldi parašytų oratorijų. Ją pats kompozitorius yra pavadinęs šventojo karo oratorija.

Tai alegorinis A. Vivaldi ir libreto autoriaus Giacomo Cassetti pasakojimas apie 1716 m. įvykusią venecijiečių pergalę prieš turkus, apsiautusius Korfu salą. Nuo tų metų liepos 8 d. iki rugpjūčio 21 d. trukusios apgulties baigtis leido Venecijos respublikai išsaugoti Jonijos salų valdymą. Tikroji šios pergalės priežastis tiksliai nežinoma. Bene labiausiai tikėtina, kad turkai atsitraukė gavę įsakymą papildyti osmanų pajėgas šiaurinėje Balkanų dalyje. Osmanai Korfu neteko apie 15 tūkst. žuvusiųjų, gynėjai skaičiavo dvigubai daugiau žuvusių karių ir civilių.

Metaforiniam pasakojimui apie pergalę pasirinktas gerai žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie žydų našlę Juditą. Pagrindinis kūrinio personažas – Betulijos našlė Judita reprezentuoja Venecijos respubliką, jos oponentas Holofernas – turkų otomanų imperiją.

Oratorija „Juditos triumfas“ – vienintelė išlikusi iš keturių A. Vivaldi parašytų oratorijų.

Jauna našlė Judita su savo tarnaite ateina į priešų stovyklą pas patį armijos vadą Holoferną, Asirijos karaliaus Nabuchodonosaro atsiųsto susirinkti mokesčius.

Judita apsimeta norinti suvilioti Holoferną. Ji nukerta po gausių vaišių ir vyno užmigusiam priešui galvą, įdeda ją į maišą ir kartu su tarnaite ramiai išeina iš priešų stovyklos. Karo vadas negyvas, kariuomenė atsitraukia. Žydų tauta išgelbėta.

A. Vivaldi oratorijos premjera įvyko 1716 m. lapkritį.

Lėlės, choras ir solistės

Kaip dar prieš pirmąją premjerą yra pastebėjusi baroko muzikos ekspertė Jūratė Širvytė-Rukštelė, A. Vivaldi oratorijai, kurioje gausu melodingų arijų ir rečitatyvų, būdingas efektų ir paprastumo kontrastas, ryškus tiek muzikoje, tiek personažų charakteriuose. Kontroversiška ir pati oratorija: asirų kariūnų vaidmenis atlieka merginų choras.

Oratorijų sceninis pastatymas – nedažnas reiškinys Lietuvos scenos padangėje. Nors traktuojamas kaip draminis veikalas, oratorija yra statiškas fabulos vystymu ir struktūra kūrinys. Tai tapo režisieriaus interpretacijos erdve, kurioje G. Varnas išbandė naują stilių.

Prieš 2014-ųjų premjerą spektaklio dailininkė Julija Skuratova (2008 m. jie kartu su režisieriumi sukūrė unikalų projektą pagal Claudio Monteverdi madrigalines operas „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“) sakė atlikusi režisieriaus sumanymų įgyvendintojos vaidmenį.

NKDT ir teatro „Utopija“ projektui įgyvendinti pasitelktos įspūdingos kūrybinės pajėgos – Lietuvos kamerinis orkestras, „Liepaičių“ choras, J. Skuratovos lėlės.

Oratorija pasižymi neįprasta atlikėjų sudėtimi: joje veikia penkios solistės ir merginų choras, kuris suteikia muzikinei daliai ypatingos jėgos ir vitališkos energijos. „Liepaičių“ choras čia atliks vaidmenį, kurį A. Vivaldis skyrė muzikos mokyklos „Ospedale della Pietà“, kurioje dirbo, auklėtinių chorui.

Pagrindinį Juditos vaidmenį atliks vengrų kilmės barokinės muzikos virtuozė solistė Dalma Krajnyák. Istoriją pasakoti jai padės Lietuvos operos žvaigždyno atstovės: Holoferno arijas atliks solistė Renata Dubinskaitė, ryškius vaidmenis įkūnys Lina Dambrauskaitė, Jomantė Šležaitė ir Indrė Anankaitė. Orkestrui diriguos Juozas Mantas Jauniškis.

Ar riedės tirono galva?

Su pirmuoju „Juditos triumfo“ pastatymu susijęs skandalas dėl neįgyvendintos režisieriaus G. Varno sumanytos mizanscenos – tąkart į sceną neišriedėjusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino butaforinės galvos. Tuomet rašyta, esą būta mistinės istorijos: kažkas sugadinęs spyną, tad kambario, kuriame buvo užrakintos tirono galvos, laiku nepavykę atrakinti.

Kokį finalą režisierius ruošia Kaune? „Kai prasidėjo karas Ukrainoje, prisiminiau tą ne iki galo įvykusį meninį aktą ir supratau, kad jį reikia įvykdyti iki galo. Lėlės turi magijos. Tas magiškas aktas scenoje galbūt padės ir šiame kare. Judita turi triumfuoti, o kartu su ja – ir Ukraina“, – teigia G. Varnas.

Kūrinys bus atliekamas italų kalba su subtitrais lietuvių kalba.

Kas? Oratorija „Juditos triumfas“.

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? Sausio 13, 14, 15 d.

Jungtinis projektas

Ji skambės Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, visada palaikančioje vertingas Klaipėdos koncertų salės menines iniciatyvas. Po koplyčios skliautais aidės didingoji „Atvelykio Gloria“ – bendras Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Musica humana“ ir Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“ meninis projektas, kurio programą sudarė ir atlikimui vadovaus minėtų kolektyvų lyderiai Robertas Beinaris ir Alfonsas Vildžiūnas.

A.Vivaldi – žymus XVIII a. italų kompozitorius, smuikininkas ir šventikas. Sakoma, kad jis buvo nepaprastai talentingas: galėdavo parašyti koncertą greičiau, nei kitas žmogus suspėtų jį perrašyti į švarraštį, arba griežė smuiku taip puikiai, kad sunkiai tikėtina, jog kas nors yra grojęs ir ar kada nors gros taip, kaip jis. A.Vivaldi laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino baroko stiliaus evoliuciją į klasikinį.

Iš A.Vivaldi koncertų

Jis gerokai praplėtė smuiko technikos galimybių ribas, sukūręs daugybę koncertų smuikui ir orkestrui, tarp jų – populiarųjį keturių dalių „Metų laikų“ ciklą. Jame muzikiniais štrichais ir faktūromis kompozitorius piešė gamtos vaizdus ir reiškinius, perteikė jų sukeliamus įspūdžius. Tai dažniausiai atliekama A.Vivaldi kompozicija. Pirmoji jos dalis – „Pavasaris“ –skambės ir šiame koncerte. „Musica humana“ ansamblio narė smuikininkė Inga Aleksienė grieš solo partiją, diriguos R.Beinaris.

A.Vivaldi taip pat rašė koncertus kitiems soliniams instrumentams, dviem ar net trims solistams su orkestru. Kai kurie iš jų net šiandien tebelaikomi vienais pačių sudėtingiausių koncertų.

Atvelykio koncertinėje programoje A.Vivaldi Koncerto obojui F-dur solo partiją gros R.Beinaris – aukščiausio lygio atlikėjas ir ypatingas savo instrumento entuziastas. R.Beinario meninė veikla dar apima dirigavimą, festivalių ir konkursų organizavimą, be to, jis rašo kūrinių aranžuotes.

Sakralinės kūrybos viršūnė

Meninių interesų platumu pasižymėjęs A.Vivaldi kūrė ir vokalinę muziką. Kadangi jis buvo šventikas, tai suprantama, jog didžioji vokalinės kūrybos dalis buvo skirta katalikų bažnyčiai. Pats ištaigingiausias A.Vivaldi sakralinis kūrinys – „Gloria“, pasaulyje vertinamas kaip vienas šio žanro šedevrų. Jame autorius visapusiškai atskleidė savo kompozicinį meistriškumą: čia darniai susijungė soliniai fragmentai ir formos visuma. Kūrinys klausytojus žavi baroko muzikai būdinga kontrastų kaita.

A.Vivaldi šlovinamasis himnas „Gloria“ didingai užbaigs programą „Atvelykio Gloria“. Jungtiniam ansamblio „Musica humana“ ir Klaipėdos choro „Aukuras“ atlikėjų būriui diriguos A.Vildžiūnas. Viltingose „Gloria“ giesmėse publika išgirs ir solisčių Dovilės Kazonaitės (sopranas) ir Ievos Prudnikovaitės (mecosopranas) balsus.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais balandžio 11 d. transliuojamo koncerto pradžia – 17 val.

Per vieną valandą išgyventi nuostabiausias keturių sezonų akimirkas kviečia smuikininkė Viktorija Čepinskienė ir pianistė Giedrė Špečkauskaitė, perteiksiančios paties kompozitoriaus parašytų sonetų nuotaikas.

V.Čepinskienė – tarptautinių konkursų laureatė, koncertavo su Lietuvos valstybiniu, Novosibirsko simfoniniais, Šiaulių, Klaipėdos kameriniais, "Camerata Palatina Vilnensis" ir kt. orkestrais. Smuikininkė koncertuoja kaip solistė, taip pat kartu su trio "14 stygų" bei kitais atlikėjais.

G.Špečkauskaitė dalyvavo ir pelnė prizines vietas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Šiuo metu pianistė dirba maestro Vladimiro Prudnikovo vokalo klasėje, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Mintis groti duetu muzikantėms kilo, pačių teigimu, vaikštinėjant Laisvės alėjoje su savo atžalomis. "Sutapo supratimas apie muziką, požiūris, užsimezgė ir artimas asmeninis ryšys, tad pradėjome sėkmingai muzikuoti kartu. Jau rengiame ir kitą programą, su kuria taip pat ketiname apkeliauti Lietuvą", – bičiuliškų ir profesinių santykių darna džiaugėsi V.Čepinskienė.

Neseniai duetas grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Koncertinis turas, prasidėjęs Čikagoje, nusidriekė iki Niujorko. Atlikėjos džiugino Amerikos lietuvių bendruomenių klausytojus A.Vivaldi "Metų laikų" programa Klyvlende, Indianapolyje, Filadelfijoje, Harforde ir kitur. Čikagoje, Niujorke skambėjo ir smuikininko Vilhelmo Čepinskio sukurta, žmonai dedikuota Arija smuikui ir orkestrui.

Kas? Kamerinės muzikos koncertas "Metų laikai".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Sausio 26 d. 17 val

Gimęs skurdžioje šeimoje A. Vivaldi kunigo karjerą rinkosi tiek pat, kiek plaukų spalvą. Jį visada domino tik muzika. Tačiau tais laikais smuikininko karjera suteikė dar mažiau finansinio saugumo nei šiandien, todėl varginga šeima nusprendė, kad sūnus turėtų tapti kunigu.

Laimei, A. Vivaldi neilgai ėjo kunigo pareigas, o pradėjęs trečią dešimtį jau buvo žinomas kaip puikus atlikėjas ir kompozitorius. 1703 m. tapo „Ospedale della Pietà“ mokytoju. Pieta buvo mergaičių, kurių daugumą sudarė nesantuokinės turtingų ir galingų miesto vyrų dukterys, prieglauda.

Dėl didelės paramos, skiriamos sąžinės graužiamų tėvų, Pieta turėjo puikų chorą ir orkestrą. Turistai iš visos Europos plūdo paspoksoti į merginas, kurios grojo ne tik tokiais moteriškais instrumentais, kaip fleitos, bet ir mušė vyriškuosius litaurus.

A. Vivaldi ne tik dirbo muzikiniu Pietos vadovu, bet per 35 metus šiam orkestrui parašė 400 koncertų, nors XX a. Igoris Stravinskis aiškino, kad A. Vivaldi tiesiog tą patį koncertą perrašė 400 kartų. Tarp jų – ir garsiausias A. Vivaldi darbas „Keturi metų laikai“.