„Tikrai galima tvirčiau sakyti, kad tas antros bandos pikas yra praėjęs, situacija gerėjanti, bet jei mes žiūrėtume, kiek žmonių serga šiuo metu, ta situacija nėra tokia, kokia buvo rugsėjo ar rugpjūčio mėnesį, (...) reikia labai atidžiai vertinti apribojimų švelninimą, tą daryti labai palengva, nes tikrai nesinori matyti blogėjančios situacijos, o tokių pavyzdžių matėme ne vieną“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui sakė S. Krėpšta.

Tikrai galima tvirčiau sakyti, kad tas antros bandos pikas yra praėjęs, situacija gerėjanti.

„Jau matėme prieš keletą savaičių pirmuosius ženklus, kad tas didžiausias pandemijos pikas, kai mes mėme daugiausiai užsikrėtimų, buvo metų sandūroje, ir kiekvieną sausio savaitę mes turime atvejų mažėjimą. Iš esmės turime keturias savaites, kai atvejų skaičius mažėja, palyginti su praėjusia savaite, ir, panašu, ši savaitė kol kas tų gerų tendencijų nekeičia“, – situaciją komentavo patarėjas.

Trečiadienį skelbta, kad per praėjusią parą šalyje buvo nustatyti 1232 nauji COVID-19 atvejai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad infekcinė liga plinta globos namuose, įmonėse, darželiuose.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 168 tūkst. 708 žmonės. Trečiadienį skelbtais duomenimis, nuo koronaviruso šalyje mirė 2494 žmonės.

„Kol kas pacientų skaičiaus mažėjimo dinamika suteikia vilties, kad kažkokių ūmių protrūkių ateityje pavyks išvengti“, – televizijos kanalo „Rossija 1“ laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“ sakė Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, ar Rusija išvengs antrosios COVID-19 bangos.

Pasak jo, COVID-19 pavojų neigiantys žmonės „mažų mažiausia yra neišmanėliai, o blogiausiu atveju – bepročiai“.

„Ši liga egzistuoja. Ši liga yra ypatinga“, – sakė Kremliaus atstovas, pats persirgęs koronavirusu.

„Kartais būna baisu“,  – pridūrė jis ir paaiškino: „Kažkokie iki tol nepatirti pojūčiai“.

D. Peskovas kartu su žmona Tatjana Navka dėl koronaviruso infekcijos buvo paguldyti į ligoninę gegužės 12 dieną, o po dviejų savaičių iš jos išrašyti.

„Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti kita COVID-19 banga, rekomenduojama neatidėliojant vykdyti skelbiamus viešuosius pirkimus, pildyti rezervus, o esant poreikiui, sudaryti preliminariąsias sutartis, kurios leistų greičiau įsigyti būtinas priemones, jei jų trūktų“, – rašoma antradienį paskelbtose rekomendacijose.

Taip pat raginama centralizuoti pirkimų vykdymą, konsoliduojant organizacijų poreikius bei sutelkiant pirkimų vykdytojų kompetencijas, pagal galimybes kaupti galinčių prireikti priemonių rezervą valstybės, savivaldybių lygmeniu.

„Nors rezervo kaupimas, priežiūra bei apsauga turi savo kainą, tačiau pirkimai, vykdomi skubos tvarka, įsigyjamų prekių kainą išaugina ne ką mažiau, o gaunamų priemonių kokybę tokiu atveju užtikrinti būna itin sunku“, – pabrėžia tarnyba.

Tarnyba taip pat rekomenduoja net ir tuo atveju, kai pirkimus reikia vykdyti skubiai, juos organizuoti konsoliduotai, taip apjungiant kelių institucijų kompetencijas, viešai skelbti apie ketinamų įsigyti prekių poreikį, kad jų turintys tiekėjai galėtų kreiptis į savivaldybę ir jas pasiūlyti.

„Aš manau, kad daug kas elgtųsi šiek tiek kitaip, nes mes turėjome skaudžias pamokas, visa Europa ir pasaulis, dėl valdymo, dėl nustatymo, dėl pačios elgsenos tiek visuomenės, tiek mūsų prevenciškai valdant pandemiją. (...) Būtų kalbama apie atskirus lokalizuotus židinius – miestus, rajonus, galbūt apskritis. Dirbtume su taikiniais, jeigu ten tikrai būtų židinys ir jis plistų, tektų vėl panaudoti maksimalias uždarymo priemones“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Mes turėjome skaudžias pamokas, visa Europa ir pasaulis, dėl valdymo, dėl nustatymo, dėl pačios elgsenos tiek visuomenės, tiek mūsų prevenciškai valdant pandemiją.

Jis pabrėžė, kad pati taikliausia koronaviruso prevencinė priemonė išlieka socialinio „kontakto nebuvimas ir tam tikrų asmens higienos taisyklių laikymasis“.

„Reikėtų tą daryti ir ateityje, bet aš manau, kad mes dabar tikrai kalbame apie lokalizuotus židinius, kas ir dabar beje vyksta (...) Toks planas yra parengtas, tikiuosi, kad net ir jo nereikės naudoti, bet turime būti pasiruošę“, – tvirtino S. Skvernelis.

Lietuvoje kovo 16 dieną įvedus karantiną, buvo uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių parduotuves ir  vaistines, uždrausti vieši renginiai, apribotas paslaugų teikimas. Lietuvos piliečiams, su nedidelėmis išimtimis, uždrausta išvykti iš šalies, į Lietuvą uždrausta atvykti daugeliui užsieniečių.

Saulius Skvernelis

Nuo balandžio 4 dienos buvo buvo uždaryta Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams, taip pat uždrausta keleiviams vykti keltais, išskyrus keltą iš Kylio į Klaipėdą.

Nuo balandžio vidurio karantino sąlygos Lietuvoje yra švelninamos, atnaujinta dalis skrydžių, tačiau pats karantinas šiuo metu yra pratęstas iki birželio 16 dienos.