„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, jog pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė net kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų sausio–kovo rodiklius.

„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios ta sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis metų ketvirtis tikrai išsiskyrė ir lenkia net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą ir tas skaičius siekia 7 proc.“, – pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.

Pasak jo, nuo 2004 metų 5,6 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,8 mlrd. eurų.

Pirmąjį ketvirtį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 9 proc. grąžą, 1989–1995 ir 1982–1988 metais – 8,6 proc., 1975–1981 metais – 8,5 proc.

Anot J. Daujoto, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį ketvirtį siekė 6,7 procento.

„Jei pažiūrėtume į trečiosios pakopos grąžą, tai ji šiek tiek mažesnė, – 6,7 proc. – dėl didesnės mišrių fondų dalies, tačiau akcijų fondai taip pat generavo arti 9 proc., subalansuoti fondai iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei procentą grąžos“, – teigė J. Daujotas.

Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio.

 

„Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio“, – pridūrė jis.

J. Daujoto teigimu, gerus rezultatus lėmė auganti globali ekonomika, sumažėję investuotojų lūkesčiai dėl monetarinės politikos pokyčių ir geopolitinė įtaka žaliavų kainoms.

„Prie istoriškai gero ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ir čia vėlgi mes matėme praėjusių metų tendencijų tąsą, tai yra, jog ekonomikos augimo duomenys atrodė ypatingai gerai, darbo rinka toliau išliko stipri, aukštas produktyvumas. Galbūt viena iš naujesnių tendencijų, jog pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją (plėtrą – BNS), ypač JAV rinkoje“, – pabrėžė J. Daujotas.

„Vienas iš naujesnių faktorių, tai buvo žaliavų kainų augimas, kurį sąlygojo geopolitiniai įvykiai, tai konkrečiai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos. Tikrai rodė kainų augimą, tarp 6–9 proc.“, – pridūrė jis.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc.

Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.

„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.

J. Daujotas teigė, kad šių metų pirmojo ketvirčio akcijų rinkų grąža – viena geriausių istorijoje, todėl galima spėti, jog šie metai pensijų fondams bus geri.

„Spėlioti sunku, nes šis, pirmasis ketvirtis, yra geriausias akcijų rinkoms per paskutinę modernią istoriją (...), 14-as geriausias per paskutinį šimtmetį. Ir jei pažiūrėtume į 15 atvejų, kai per pirmąjį ketvirtį akcijų rinkų grąža viršijo 10 procentų, likę trys ketvirčiai fiksavo vidutiniškai 7,6 proc. grąžą. (...) Solidus pirmasis ketvirtis nulemdavo teigiamą ir likusių metų grąžą, tiesa, kiek mažesnę“, – sakė J. Daujotas.

„Tai tikėtina, kad tęsime tą gražų pasirodymą pirmame metų ketvirtyje“, – prognozavo jis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už buvo 54 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 13.

Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 20 dieną, sulaukęs Vyriausybės išvados, Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadų.

„Valstietės“ Ligitos Girskienės pristatytos pataisos numato, kad nuo 2025 metų liepos žmonėms bet kuriuo metu būtų leista atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose ir atgauti sumokėtas įmokas, jie nebūtų įtraukti į kaupimą, jei „Sodrai“ pateiktų tokį prašymą.

Žmogaus sumokėtos pensijų įmokos ne vėliau kaip per 30 dienų būtų grąžinamos fondo dalyviui, o valstybės biudžeto lėšos – „Sodrai“.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai iki 40 metų amžiaus, dirbantys pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir niekada iki šiol nekaupę pensijai.

Gavusieji „Sodros“ pranešimą gali nieko nedaryti ir nuo liepos 1 dienos tapti pensijų kaupimo dalyviais arba atsisakyti dalyvauti kaupime. Atsisakiusiems kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie kaupimo.

Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti gyventojai, atsisakę tai daryti 2021 metais.

Iš pernai į fondus automatiškai įtrauktų beveik 68 tūkst. žmonių dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei leisti gyventojams prireikus pinigų iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokių iniciatyvų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

„Tai priklauso pagal amžių – kai kurie iš fondų uždirbo 16 proc. ir daugiau, kai kurie ir 10 proc., ir 8 proc., bet vidutiniškai ta grąža yra 14 proc. už praėjusius metus ir žiūrint istoriškai tai viena geriausių grąžų per pensijų kaupimo laikotarpį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė T. Gudaitis.

„Rezultatai yra tikrai labai geri“, – pridūrė LIPFA vadovas.

Anot jo, šiuo metu bendras fondų turtas siekia 7,1 mlrd. eurų, o gyventojų gauta nauda per uždirbtą grąžą siekia daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Bendras turtas siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų, suskaičiavome, kad toje sumoje 2,2 mlrd. eurų yra ta nauda, kurią yra sukūrusi sistema per uždirbtą grąžą gyventojams“, – teigė T. Gudaitis.

Pernai didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai.

22–28 metų amžiaus kaupiančiųjų grupė uždirbo 16,3 proc. grąžą, 29–35 metų – 16,1 proc., 36– 42 metų ir 43–49 metų – 15,9 proc.

 

Tuo metu 50–56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė 14,1 proc., o 57–63 metų – 10,6 proc. 64–70 metų – 7,6 proc. Turto išsaugojimo fondai fiksavo 7,4 proc. svertinę grąžą. 

Nuo antros pakopos fondų veiklos pradžios 2004 metais kaupiančiųjų skaičius augo 3,5 karto iki 1,4 mln.

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. grąžą

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. svertinę grąžą., o mišraus investavimo fondai – 10,6 proc.  Mažesnės rizikos trečios pakopos fondų vidutinė svertinė grąža buvo 6,9 proc.

T. Gudaitis atkreipė dėmesį, kad po 40 metų prognozuojama gyventojų pensija sieks vos 28 proc. dabartinio atlyginimo.

„Tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narių atrodome nelabai gerai (...) Lietuvoje tas procentas, drįsčiau teigti, yra tragiškai žemas“, – sakė jis.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pažymėjo, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Deja, lūkesčiai ir realybė šiuo metu nesutampa. (...) 2018 metais įvedus pensijų indeksavimą pensijų didėjimas susietas su darbo užmokesčio fondo augimu, taigi, sistema tapo finansiškai tvaresnė, tačiau pensijų adekvatumas kelia klausimų“, – spaudos konferencijoje sakė V. Cibas.

Anot jo, problema yra per mažas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą (2022 metais jis siekė 0,01 proc.), nepakankamas pasitikėjimas sistema (kaupime lieka apie 50 proc. įtrauktųjų) bei per mažos pensijų įmokos, kurios sąlygoja mažas išmokas.   

Pensijų anuitetų turtas pernai augo 58 proc. 

„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša teigė, kad Pensijų anuitetų fondo (PAF) turtas 2023 metais augo 58 proc. iki 39,7 mln. eurų (2022 metais – 25,2 mln. eurų).

Pensijų anuitetų (stabilių pensijų išmokų) gavėjų skaičius pernai augo 45 proc. iki 2,8 tūkst. Anot jo, jiems išmokėta 1,7 mln. eurų – 70 proc. daugiau nei 2022 metais (1 mln. eurų).

„Didžiausia mėnesinė išmoka buvo 350 eurų per mėnesį, mažiausia – apie 8 eurai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė E. Valeiša.

„2023 metais beveik 2 mln. eurų išmokėjome ir numanome kad toliau augs taip pat eksponentiškai, kaip ir iki šiol“, – pridūrė aktuaras.

„Kritimas pasiekė žemesnį lygį negu buvo 2008 metų finansų krizės laikotarpiu ir jokių garantijų nėra, kad toliau nekris ta vertė“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. 

„Buvo sukaupta, pavyzdžiui, 28 tūkst. eurų. Per praėjusius metus ir šiuos metus 3 tūkst. eurų nukrito vertė“, – pridūrė jis.  

Komiteto vadovas Mykolas Majauskas žadėjo, kad problema bus aptariama tam skirtame posėdyje: „Pasižiūrėsime, kaip sekasi kaupti ir kokios perspektyvos čia yra.“

Vėliau A. Butkevičius BNS teigė, kad bus siekiama išsiaiškinti, kaip investuojamo žmonių sukauptos lėšos pensijai.

„Pirmiausiai žiūrėsime, kaip pasirenkami investiciniai fondai, nes pernai akcijų vertė dar daug kur augo, o pensijiniuose fonduose vertė pradėjo kristi. Suprantu, kada rudenį, kai pradėjo dujų kainos didėti, finansų rinkose tam tikti požymiai jautėsi, kad reikia atsargiau su investicijomis“, – tvirtino  A. Butkevičius.

Be to, jo teigimu, bus analizuojama situacija trečios pakopos pensijų fonduose.

Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.

Sausio-rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc., trečios pensijų pakopos grąža – minus 13,37 procento.

„Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas yra sakęs, kad konservatyviųjų turto išsaugojimo pensijų fondų grąža Lietuvoje šiemet galėjo reikšmingai mažėti dėl to, kad gyventojų santaupos buvo investuotos pernelyg rizikingai.