Šiukšlės patenka į jūrą
Memorandumą penktadienį pasirašė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas, uosta-miesčio vicemerė Lina Šukytė-Korsakė ir „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.
Šią dieną pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengta masinė paplūdimių švarinimo akcija „Žuvys nerūko. Neteršk!“, kurioje dalyvavo apie 400 savanorių iš socialiai atsakingų Klaipėdos įmonių, organizacijų.
Akcijos organizatoriai – bendrovė „Klaipėdos vanduo“, globėjai – Klaipėdos savivaldybė, partneriai – „Klaipėdos paplūdimiai“ ir visame pasaulyje vykstančios upių valymo akcijos „River Cleanup“ organizatorė Lietuvoje viešoji įstaiga „Žaliosios politikos institutas“.
Akcijos „Žuvys nerūko. Neteršk!“ dalyviai penktadienį prieš vidurdienį rinkosi Pirmojoje Melnragėje, Neįgaliųjų ir Girulių paplūdimiuose ir rinkdami šiukšles susitiko Antrojoje Melnragėje.
Pasveikino: pasibaigus akcijai, dalyviai buvo vaišinami karšta arbata ir užkandžiais. Už dalyvavimą taip pat kiekvienas gavo elektroninį sertifikatą, pažymintį, kad tapo tvarios Klaipėdos ambasadoriais. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kiekvienas akcijos dalyvis gavo elektroninį sertifikatą, pažymintį, kad nuo šiol jis tampa tvarios Klaipėdos ambasadoriumi.
„Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kad visos šiukšlės, kurios patenka ne tik į gyvąją gamtą, bet ir ant šaligatvio, asfalto, netgi ant žolės, esant gausiam lietui, patenka į lietaus nuotekų tinklus. Dalį jų mes išvalome, bet ypač plastiko dalelės ar nuorūkos su lietumi patenka į upes – Dangės upę, Kuršių marias ir galiausiai – į jūrą“, – apie šiukšlinimo padarinius kalbėjo B. Jonikas, kuris teigė besiviliantis, kad ši akcija gyvuos dar ne vienerius metus.
Žmonės – vis sąmoningesni
L. Šukytė-Korsakė pažymėjo, kad žmonės tampa sąmoningesni, o tai džiugina.
„Pakelta nuo žemės šiukšlė ar paimtas plastiko butelis, nuorūka gal šiandien pasaulio neišgelbės, bet turime nuo mažų darbų pradėti daryti didžiulius pokyčius gamtoje. Norėdami padaryti švarią, gražią, tvarią Klaipėdą, visus kviečiu šią tradiciją palaikyti kiekvienais metais“, – skatino vicemerė.
Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ atsakinga už švarą ir tinkamos infrastruktūros paruošimą poilsiauto-jams prieš vasaros sezoną, tad tokios iniciatyvos – itin prasmingos ir prisideda prie didelių pokyčių.
A. Girdvainis palinkėjo pirmiausia keisti požiūrį į rūšiavimą, gamtos saugojimą. Atsinešus maišą, pilną maisto, ne-patingėti jo išsinešti ir po savęs gamtą palikti švarią.
„Linkiu visiems skleisti šią mintį, vadovautis šituo principu ir manau, kad vieną kartą akcijos jau nebereikės. Visi būsime laimingi, džiaugsimės gražiais paplūdimiais, paežerėmis, paupiais ir miestu“, – sakė A. Girdvainis.
Džiaugėsi: „Tvariausio miesto“ memorandumą pasirašė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas A. Girdvainis (kairėje), vicemerė L. Šukytė-Korsakė ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Nepratinkite žuvų rūkyti“
Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ekologė Vaida Griškevičienė trumpai papasakojo apie atsakingą vartojimą, at-liekų prevenciją ir paneigė klaidžiojančius mitus apie rūšiavimą.
Žmogui gamtos reikia, gamtai žmogaus – ne. Turėkime omenyje, kad mes čia esame svečiai.
„Žmogui gamtos reikia, gamtai žmogaus – ne. Turėkime omenyje, kad mes čia esame svečiai“, – sakė ekologė.
Ji taip pat priminė, kaip žmonių veiksmai atsiliepia ne tik gamtai, bet ir jos gyventojams.
„Neretai gyvūnai palaiko mūsų šiukšles maistu. Man sakė, kad čia žuvys nerūko. Aš esu iš Vilniaus, mūsų an-tys jau meta rūkyti. Nepratinkime žuvų rūkyti, kad nereikėtų atpratinti“, – šmaikštavo V. Griškevičienė.
Remiantis „Eurostato“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sukuria apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja mažiausiai 14 dienų, keturių asmenų šeima vien per atostogas gali sukaupti net apie 80 kg atliekų.
