Pastaruoju atveju jiems būtų atstatyta dėl privataus kaupimo sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turi paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

„Priskirtiems automatiškai reikėtų prisijungti prie jų asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo. Jei prisijungti prie „Sodros“ paskyros galimybių nėra, reikėtų kreiptis į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių, kur taip pat bus galima pateikti tokį prašymą“, – BNS sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Kaupimo antros pakopos fonduose iki gegužės pabaigos atsisakė 103 tūkst. gyventojų. Jie nusprendė sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde arba nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.

Gegužės pabaigoje antros pakopos fonduose papildomai pensijai kaupė 1,308 mln. kaupiančiųjų, iš jų daugiau kaip 627 tūkst. kaupimui skiria 3 proc. ir daugiau  atlyginimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, nuo 2019 metų pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19,3 tūkst. žmonių, tarp kurių vyrauja jaunimas.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 8,9 proc. ir gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.

Skaičiuojama, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius nebekaupti II pakopos pensijų fonduose nusprendė vos 1,7 proc. asmenų, o net 77 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų nuo metų pradžios įmokas į pensijų fondus nusprendė pasididinti.

LIPFA duomenimis, per pastaruosius metus II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius išaugo 11 tūkst. 2019 m. gegužės pabaigoje papildomai pensijai kaupė daugiau nei 1,308 mln. asmenų. Lygiai prieš metus kaupiančiųjų skaičius šalyje siekė apie 1,297 mln.

Pasak asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, tai rodo, kad metų pradžioje įsigaliojusi pensijų reforma ir mokesčių pertvarka didelės įtakos papildomam pensijų kaupimui neturėjo. Tiesa, nuogąstavimų būta.

„Spėliota, kad, dėl mokesčių pakeitimų išaugus dalies darbuotojų gaunamam atlyginimui „į rankas“, papildomi pinigai tik padidins gyventojų vartojimą. Tačiau taip neatsitiko, atvirkščiai, nuo sausio įmokas į antros pakopos pensijų fondus nuo 1,8 iki 3 proc. darbo užmokesčio pasididino daugiau nei 77 tūkst. kaupiančiųjų. Be to, asmenų, nuo savo algos kaupiančių 3 proc. ir daugiau, šiandien yra šešis kartus daugiau nei nusprendusiųjų privatų kaupimą stabdyti“, – pažymi Š. Ruzgys.

Be to, asmenų, nuo savo algos kaupiančių 3 proc. ir daugiau, šiandien yra šešis kartus daugiau nei nusprendusiųjų privatų kaupimą stabdyti.

Gegužės pabaigos duomenimis, daugiau nei 627 tūkst. pensijų fondų dalyvių kaupia 3 proc. ir daugiau nuo savo atlyginimo, o bendras asmenų, sustabdžiusių kaupimą pensijų fonduose arba grįžusių su juose sukauptomis sumomis į „Sodrą“, skaičius yra apie 103 tūkst.

LIPFA skaičiavimais, nuo 2019 m. pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19 325 šalies dirbantieji, tarp kurių vyrauja jaunimas. Į darbo rinką įsiliejusių asmenų sprendimą pensijai kaupti papildomai Š. Ruzgys vadina atsakingu žingsniu.

„Viena pagrindinių taisyklių kalbant apie kaupimą pensijų fonduose yra paprasta: kuo anksčiau pradėsi taupyti, tuo didesnę sumą turėsi ateityje. Tai, kad apie savo tolimą ateitį ir pensiją vis dažniau pradeda galvoti jauni žmonės, nuteikia optimistiškai“, – sako LIPFA prezidentas.

Nors sprendimą taupyti papildomai, siekiant didesnės senatvės pensijos, priima vis daugiau lietuvių, pastebima, kad didelė jų dalis pamiršta, jog kaupiamos lėšos yra nuolat investuojamos.

„Kasmėnesinės įmokos į pensijų fondus yra įdarbinamos, siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo ir atnešti kuo didesnę grąžą kaupiantiesiems. Galima pasidžiaugti, kad per pirmą šių metų ketvirtį visų II pakopos pensijų fondų grąža buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 6,66 proc.“, – pažymėjo Š. Ruzgys,

LIPFA duomenimis, II pakopos pensijų fonduose sukauptas gyventojų turtas 2019 m. gegužės pabaigoje ūgtelėjo iki 3,396 mlrd. eurų. Lygiai prieš metus, 2018 m. gegužę, sukaupto turto vertė siekė kiek daugiau nei 3,066 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-kovą savo pensijai maksimaliai kaupė 634 tūkst. gyventojų, o minimaliu režimu – 605 tūkst. gyventojų. Bendras II pakopos klientų skaičius siekia 1,313 mln., o jų turtas – 3,35 mlrd. eurų.

„Galime fiksuoti teigiamą pirmojo ketvirčio balansą. II-oji pakopa toliau išlieka reikalinga net 90 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, net beveik 59 tūkst. jų pirmąjį šių metų ketvirtį nutarė padidinti kaupimo greitį ir kaupti maksimaliu režimu – ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo, atitinkamai pasinaudojant ir didesne valstybės teikiama paskata“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, vietoje momentinio vartojimo spartesnio kaupimo alternatyvą besirenkantys gyventojai gerai supranta demografinius iššūkius valstybei bei elgiasi socialiai atsakingai, stengdamiesi patys pasirūpinti savo ateitimi.

Nuo metų pradžios 59 tūkst. II pakopos dalyvių nutarė stabdyti įmokas į savo asmenines pensijų sąskaitas ir perėjo į savotišką pasyvųjį režimą, kuomet jų lėšos liko pensijų fonduose ir yra toliau investuojamos.

„Pastebime, kad dalis susistabdančių įmokas pereina kaupti į III pakopą, yra linkę migruoti sistemos viduje. Tačiau kaupimas III pakopoje reikalauja didesnės disciplinos iš paties kaupiančiojo“, – teigia Š. Ruzgys.

Tuo tarpu 15,9 tūkst. gyventojų sausį-kovą nutarė grįžti į „Sodrą“ ir ten persivesti savo santaupas mainais už atstatytas teises į „Sodros“ mokamą pensiją. LIPFA skaičiuoja, kad į „Sodrą“ daugiausiai grįžo kaupusieji minimaliai ir savo sąskaitose turėję sąlyginai nedideles santaupas, vidutiniškai apie 2,5 tūkst. eurų.

Anot Š. Ruzgio, intensyviausias buvo sausis, kuomet startavo pensijų reforma ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė.

„Pasibaigus sausiui susidomėjimo banga akivaizdžiai nuslopo. Vasario ir kovo mėnesiais judėjimo apimtys daugiau-mažiau nusistovėjo. Dabar per mėnesį sudaroma apie 4 tūkst. naujų sutarčių, o lyginant su sausio rezultatais, į „Sodrą“ grįžtančiųjų kovo mėnesį turime 30 proc. mažiau, taip pat šį mėnesį sumažėjęs ir stabdančiųjų įmokas klientų skaičius. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų toliau nuosekliai atsideda savo pensijai”, – atkreipia dėmesį jis.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29,9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34,1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

LIPFA nuotr.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pirmiausia valstybė į kiekvieno 3 proc. pensijai atidedančio asmens „kaupimo sąskaitą“ šįmet skiria 196 eurus per metus. Be to,  nuo šių metų 1,55 proc. punkto buvo sumažinti mokesčiai kiekvienam dirbančiajam, nuosekliai mažinami privačių pensijų fondų atskaitymai, o kaupiantieji daugiau nei 3 proc. galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata nustatytą kaupimo ribą viršijančiai sumai.

Antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, nes kaupiančiam žmogui gali užtikrinti priedą prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Ši sistema buvo atnaujinta nuo 2019 metų tam, kad kaupimas taptų tvirta „pagalve“, jeigu išsipildytų juodžiausias Eurostato scenarijus, pagal kurį jau 2050 metais 5 darbingo amžiaus žmonėms teks 3 senatvės pensininkai. 

Pirma nauda: 196 Eur per metus – į kiekvieną „pensijų kaupimo sąskaitą“

Kiekvienas 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pensijų kaupimui skiriantis žmogus, iš valstybės į savo „pensijos kaupimo sąskaitą“ gauna po 16,4 eurų kiekvieną mėnesį kaip paskatinimą. Per metus susidaro 196,8 eurų valstybės skiriama suma, kurios tampa kaupiančio žmogaus nuosavybe.

Ši suma kiekvienais metais keisis, priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio pokyčių, nes valstybė kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. skiria po 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo. Vadinasi, augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje, augs ir valstybės paskatos kaupimui vertė.

Žmonės, kurie kaupia po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto taip pat gauna paskatinamąją įmoką, bet ji yra mažesnė ir siekia po 0,3 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo. Valstybės parama auga kartu su asmens įmoka – kai įmoka pasieks 3 proc., valstybės dalis bus 1,5 proc.

Antra nauda: 244 mln. Eur – gyventojų pensijų kaupimui iš valstybės per mokesčius

Kadangi pensijų kaupimas yra ypatingai svarbi pensijų sistemos dalis, pertvarkant mokesčių sistemą buvo sutarta sumažinti mokestinę naštą dirbantiesiems 1,55 proc. punkto –  1 proc. punktu nustatytas mažesnis gyventojų pajamų mokestis ir 0,55 proc. punkto mažesnės įmokos „Sodrai“, kad kaupimas pensijai gyventojams nebūtų našta.

Finansų ministerijos duomenimis, sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas sudaro 145 mln. eurų, mažesnės įmokos „Sodrai“ – 99 mln. eurų.

Tai reiškia, kad 244 mln. eurų lieka Lietuvos gyventojų piniginėse ir sudaro sąlygas pasirūpinti savo senatve.

Padalinus iš 1,39 mln. dirbančiųjų, galėtume sakyti, jog vidutinis Lietuvos dirbantysis nemažindamas savo įprastų išlaidų kaupimui papildomai įgijo po 175 eurus per metus.

Trečia nauda: sumažinti pensijų fondų administravimo mokesčiai

Reformuojant pensijų kaupimo sistemą buvo nuspręsta sumažinti pensijų fondų atskaitymus arba, paprastai tariant, administravimo mokesčius.

Jeigu iki šiol pensijų fondų valdymo atskaitymai galėjo siekti iki 1 proc. nuo pensijų fonde esančių lėšų vidutinės metinės vertės, tai nuo 2019 m. administravimo mokesčiai negali būti didesni nei 0,8 proc., nuo 2020 m. – ne didesni nei 0,65 proc., nuo 2021 m. – 0,5 proc.

Kai pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė siekia 2,5 mlrd. eurų, atskaitymų viršutinė riba mažinama iki 0,4 proc.

Tai reiškia, kad mažėjant administravimo mokesčiams, gyventojų kaupimas taps pigesnis.

Ketvirta nauda: realus paskatinimas kaupti daugiau

Pensijų kaupimo standartas yra 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Pradedantys kaupti arba anksčiau kaupę tik „Sodros“ lėšomis, gali atidėti po 1,8 proc., bet jų įmoka per penkerius metus užaugs iki standartinių 3 proc. Jeigu gyventojas nori kaupti daugiau nei numato standartinė formulė – jis turėtų apie tai pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei.

Žmonės, kurie kaups daugiau nei numatytieji 3 proc., galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata – šių įmokų dydžiu bus mažinamos apmokestinamosios pajamos, vadinasi, deklaravus pajamas bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Jeigu prie darbuotojo kaupimo pensijų fonde papildomai  norės prisidėti darbdavys, jam irgi bus taikoma pajamų mokesčio lengvata.

Lietuvoje šių metų sausio mėnesį buvo 1,29 mln. antroje pakopoje pensijas kaupiančių asmenų, tačiau iš jų valstybės paskatas už sausį gavo 839 tūkst. žmonių, kurie mokėjo įmokas. Likusieji yra arba išvykę, arba tą mėnesį neturėjo darbo pajamų, arba yra savarankiškai dirbantys asmenys ir įmokas pensijų kaupimui sumokės bei paskatą gaus deklaruodami šios veiklos pajamas.

Pasak jų, numatoma reforma iš esmės sugriaus II pensijų pakopą ir pažeis teisėtus jos dalyvių lūkesčius. Be to, ekspertų teigimu, įstatymų leidėjai netinkamai interpretuoja solidarumą tarp kartų ir jį pažeidžia, pamiršdami trečiąjį subjektą - ateities dirbančiuosius.

Konferencijoje ketina dalyvauti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris dr. Tomas Kontautas, „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Dalia Augaitė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos nariai Tadas Gudautis ir Dalia Kolmatsui.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė pensijų reformos įstatymų projektų paketui. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose.

Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad diskusijos gali nusikelti į rudenį.

Pensijų kaupimo pertvarką privatūs pensijų fondai kritikuoja nuo jos pristatymo pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, taip būtų sumažinta rizika. Be to, „Sodra“ nesiektų pelno, todėl didesnę grąžą teiktų gyventojams.

„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes ir dabar anuitetų rinka yra maža, kai ji maža, visa rizika tenka dalyviams. (...) Tai būtų valstybinis tiekėjas, užtikrintų kaip įmanoma didesnę grąžą gyventojams“, - Seimo posėdyje teigė ministras.

Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija.

Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus - iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.

Laisvosios rinkos atstovai teigia, kad gyventojų fonduose sukauptų lėšų pervedimas vėl į „Sodrą“ būtų jų nacionalizavimas.

Apie 50 000 žmonių, kaupę privačiuose pensijų fonduose gavo vienkartines išmokas, jos vidutinis dydis apie 1000 eurų. Dabar yra apie 400 000 pervedančių 2 procentus „Sodros“ įmokų į privačius kaupiamuosius fondus. Antra tiek žmonių dalyvauja kaupimo sistemoje 2+2+2, kai prie pervedamų dviejų procentų „Sodros“ įmokų gyventojai prisideda dviem procentais nuo savo atlyginimo, o dar du procentus, skaičiuojamus nuo vidutinio atlyginimo, perveda valstybė.

Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, trylika metų veikiančiuose fonduose vidutiniškai žmonės yra sukaupę apie 2000 eurų. „Sodroje“ likusi pensijos dalis būtų sumažėjusi. Todėl kaupimas fonduose, esą, menka paspirtis senatvėje.

„Dėl tokio didelio žmonių skaičiaus reikia apsispręsti, ką su jais daryti. Ko gero, dabar logiška išvada būtų tikrai jiems pasiūlyti grįžti į „Sodrą“ su savo pinigais ir tada būtų galima anuliuoti  jų dalyvavimą antroj pakopoj ir jie bent jau gautų iš „Sodros“ nesumažintas pensijas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.

Laisvosios rinkos instituto vadovas sako, kad antrosios kaupimo pakopos tokia pertvarka nelogiška.

„Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime. Būtent tą ir reiškia, tarkime, jeigu tu kaupei antroje pakopoje ir tavo pinigus grąžina į „Sodrą“, tai yra tas pats, kas nacionalizavimas. „Sodros“ sistema, nepamirškim, ir šitoj vietoj siūlytojams reikėtų atsiminti, kad yra ne kaupimo institucija, o dalinimo institucija. Ji iš žmonių paima pinigus ir juos padalija. „Sodra“ netgi neturi tokios kaupimo ir investavimo funkcijos“, – pabrėžė Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.

Pasak R. Lazutkos, gyventojai, esą, galės savanoriškai apsispręsti, ar grįžti į „Sodrą“, o kam naudinga, tai yra gaunantiems didesnius atlyginimus, – ir toliau galės kaupti lėšas fonduose. Pasak jo, turėtų būti peržiūrimas ir kaupimo fonduose modelis 2+2+2. Esą patys gyventojai savo lėšomis galėtų daugiau prisidėti prie kaupimo, be to, įmokas galėtų pervesti ir darbdaviai. Gali būti peržiūrėta ir valstybės parama 2 procentais nuo vidutinio atlyginimo.  

„Svarstant, kiek valstybė turėtų subsidijuoti fondus, ką turėtų remti, koks yra to rėmimo tikslas, turiu dabar galvoj tuos du procentus nuo vidutinės algos, kuriuos valstybės biudžetas skiria pensijų fondų dalyviams, irgi reikia permąstyti, kokius gyventojus remia, kokios yra to pasekmės“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.

Laisvosios rinkos instituto vadovas mato kitokią šio modelio tobulinimo galimybę.

„Jeigu leistų pasirinkti, kokią dalį pinigų galėtum nukreipti ne į „Sodrą“, o į antrą pensijų pakopą, tai būtų nuostabus siūlymas. Politikai sako, kiek iš savo kišenės dar gali prisidėti. Šitoje vietoje netgi nebūtina dėti pinigų į pensijų fondą, nes yra trečia pakopa, kur gali kaupti ar šiaip gali prisipirkti nekilnojamojo turto, akcijų, brangenybių ar dar kažko. Tai toksai visiškai neaktualus, sakyčiau, pasiūlymas“, – mano Laisvosios rinkos instituto vadovas Ž. Šilėnas.

Politikai neslepia, kad dėl pervedamų lėšų į privačius fondus, antroji pensijų kaupimo pakopa yra našta „Sodrai“. O dabar mokamos pensijos žemiau skurdo ribos, todėl turi būti didinamos.

Planuojama, kad pertvarkyta pensijų sistema pradėtų veikti po dvejų metų.