Iškart paprašė 30 tūkst. eurų
Netoli Klaipėdos namą norintys įsigyti žmonės dažnai jų žvalgosi uostamiesčio Liepų gatvės tęsiniu pasiekiamuose nuosavų namų rajonuose.
Populiariame portale skelbimas apie parduodamą ekonomišką, ne pernelyg didelį, bet ir ne per mažą, arti Klaipėdos esantį namą su 10 arų sklypu atkreipė tūkstančių žmonių dėmesį. Peržiūrų statistika rodo, kad vienas pirmųjų parduodamų namų skelbimų sraute namas yra vienas trokštamiausių.
Šiuo skelbimu susigundė ir užsienyje kelerius pastaruosius metus gyvenanti, bet apie grįžimą į tėvynę vis pagalvojanti klaipėdietė Vaida (vardas pakeistas, tikrieji asmens duomenys redakcijai žinomi).
Panaršiusi interneto platybėse moteris sustojo ties pasiūlymu įsigyti modernų namą Ginduliuose.
Susisiekusi su pardavėju Vaida išgirdo, kad jis norėtų iškart gauti 30 tūkst. eurų avansą, kuris sudaro vos truputį mažiau nei trečdalį viso sandorio sumos.
Neturėdama patirties įsigyjant nekilnojamąjį turtą emigrantė kreipėsi į advokatę Aidą Urbonavičienę. Vienintelis moters noras buvo įsitikinti, ar sandoris tvarkingas, o pardavėjas – patikimas.
Bet kuriuo atveju pirkėjas turi įsitikinti, ar taikomi kokie nors apribojimai, o jeigu jų yra, turi aiškiai susižinoti, kokie ir kodėl.
Pažino iš adreso
Kadangi būsima namo pirkėja jau pradėjo bendrauti su pardavėju, teisininkė patarė paprašyti kai kurių popierių: žemės nuosavybės dokumentų bei statybos leidimo.
Paprašyta atsiųsti ir preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
Įtarimai, kad reikalas gali būti ne visai švarus, pradėjo kirbėti tada, kai namo statytoju prisistatantis vyras vietoje preliminariosios sutarties atsiuntė kažką panašaus į namo statybos sąmatą, kurioje buvo įvardyti statybos darbai.
Apie pardavimą neužsiminta nė vienu žodžiu.
Advokatė įsitikino, kad pardavėjas nėra kokios nors įmonės atstovas, o veikia savo paties vardu.
„Elektroninio pašto adresas man iškart pasirodė matytas. Prisiminiau, kad juo naudojasi asmuo, su kuriuo turėjo nemalonių reikalų kitas mano klientas. Tada šis asmuo buvo byloje patrauktas trečiuoju asmeniu. Tąkart jis irgi buvo pažadėjęs pastatyti namą, bet veikė ne ant savo, o ant mano kliento žemės. Šis vyras taip pat siuntė panašią darbų sąmatą, žadėjo padaryti projektą, gauti statybos leidimą, bet šių pažadų neįvykdė. Tada mano klientas sutartį su šiuo asmeniu nutraukė ir turėjo daug bėdų. Faktas tas, kad įsiminiau to žmogaus vardą ir pavardę“, – neslėpė A.Urbonavičienė.
Patarimas: advokatė A.Urbonavičienė įsitikinusi, kad nuo apgavikų galima apsisaugoti, tik reikia įjungti visus saugiklius. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Žemė – areštuota
Prisiminimai apie buvusius keblumus privertė teisininkę atidžiau pasidomėti būsimu Vaidos sandoriu.
A.Urbonavičienė pasidomėjo žemės sklypu, ant kurio bus statomas namas, mat pateiktas išrašas iš Registrų centro buvo senas.
Advokatės darbas nebuvo veltui. Paaiškėjo, kad žemė tikrai priklauso pardavėjui, bet bėda kita – sklypas areštuotas antstolio.
„Keista situacija – pardavėjas siūlo pastatyti namą ant žemės, kurios negali perleisti pirkėjui. Žinodamas, kad negali disponuoti savo sklypu, jis iš pirkėjo nori gauti nemenką avansą. Tai yra jis nori gauti pinigus už tai, ko nėra ir negali būti. Kaip tai galima pavadinti? Žmonės paprasta, ne teisine kalba tai vadina afera. Šį kartą Vaidai viskas baigėsi laimingai, nes ji nesumokėjo prašomų pinigų ir ėmėsi priemonių įsitikinti sandorio teisėtumu. Tokia situacija turėtų tapti pamoka kiekvienam, kas nori įsigyti nekilnojamojo turto“, – kalbėjo advokatė.
Paaiškėjo, kad pardavėjas neturėjo nei statybos leidimo, nei projekto, nežinia, ar į sklypą nuvestos komunikacijos, ar yra įvaža.
Paklaustas apie šiuos dalykus, jis kalbėjo nekonkrečiai, tikino, kad viską gaus, suderins, pateiks. Grėsmingos žinios privertė Vaidą nutraukti bendravimą su abejonių sukėlusiu pardavėju.
Duomenys – neprieinami
Advokatė A.Urbonavičienė neslėpė, kad teisininkai, talkinantys nekilnojamojo turto įsigyti norintiems žmonėms, negali įsitikinti, ar pardavėjas nebuvo teistas už kriminalinius nusikaltimus, ar anksčiau jis buvo įtartas panašia veika.
Viena pagrindinių advokatės minimų taisyklių imantis tokių daug kainuojančių sandorių – aklai nepasitikėti gundančiais pasiūlymais nebrangiai įsigyti būstą. Ypač, jei tai yra namas su žeme.
Konkretus Vaidos atvejis parodė, kad nemažą žemės sklypą turintis vyras skelbime nurodė su namu parduodantis 10 arų žemės, bet realiai jis nėra atskirtas nuo bendro jo turimo ploto.
Sklypas, ant kurio bus statomas namas, turi būti atidalytas, bet to padaryti neįmanoma, nes toje vietoje visa žemė yra areštuota.
Jei Vaida būtų patikėjusi patyrusiu statytoju prisistatančiu asmeniu ir sumokėjusi reikalaujamą užstatą, veikiausiai kreiptis į prokurorus dėl apgavystės būtų buvę beprasmiška.
Prokurorai konstatuotų, kad tai – civiliniai santykiai, ir patartų bylinėtis.
Paprastai kiekvienas toks atvejis vertinamas kaip atskiras, net jei tas pats asmuo būtų panašiai pasielgęs su daugybe klientų.
Areštas gali išnykti
Formaliai žiūrint, užsienyje gyvenančiai Vaidai žala nebuvo padaryta, todėl ir pareiškimą dėl pasikėsinimo sukčiauti vargu, ar pareigūnai priimtų.
Kodėl antstolis areštavo minimo vyro žemę, klientai neturi galimybės sužinoti. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia pateikti šios informacijos.
Turtas gali būti areštuotas, kaip laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjant civilinę bylą ar išieškant priteistą žalos atlyginimą.
Gali būti, kad ši žemė areštuota, kai vyras panašiu būdu gavo avansą, bet pažadėto namo klientams taip ir nepastatė. Įmanomi ir kiti atvejai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Blinstrubis patikino, kad apribojimai žemės sklypui gali būti taikomi dėl įvairių priežasčių.
Donatas Blinstrubis / Redakcijos archyvo nuotr.
Galbūt jokio sukčiavimo čia ir nėra, nes, išpildęs tam tikras sąlygas žemės savininkas gali pasiekti, kad sklypo areštas būtų panaikintas. Esą turtas gali būti areštuotas dėl kokios net nedidelės skolos.
Galima ir apskųsti
„Klausimas, ar asmuo nutylėjo ir nepasakė klientui tų aplinkybių. Tai yra labai svarbus momentas. Bet kuriuo atveju pirkėjas turi įsitikinti, ar taikomi kokie nors apribojimai, o jeigu jų yra, turi aiškiai susižinoti, kokie ir kodėl. Be abejo, bet kuris fizinis asmuo negali sužinoti, kodėl areštuotas kito asmens turtas. Bet pasirašant preliminariąją sutartį būna numatytos sąlygos, kuriose parduodantis asmuo nurodo, ar taikomi kokie nors jam žinomi apribojimai, ar yra kitų kliūčių sudaryti sandorį. Jei tokia sutartis sudaroma pas notarą, šis tikrina šiuos dalykus. Nors sudarant preliminariąją sutartį, notarinė forma nėra būtina. Kol neįsitikinta, ar viskas gerai, aš asmeniškai avanso nemokėčiau“, – tikino prokuroras.
Paklaustas, ar nenukentėjęs, bet pagrįstai įtariantis, kad jį norėta apgauti, žmogus gali kreiptis į teisėsaugą dėl bandymo sukčiauti, D.Blinstrubis patikino, kad kiekvienas asmuo visada gali kreiptis. Pareigūnai įsigilins į aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą.
Panašiai elgėsi ir anksčiau
Minėtas vyras, besiskelbiantis parduodantis namą su žemės sklypu, iki šiol linksniuojamas „Klaipėdos“ skaitytojų. Komentarai dienraščio interneto svetainėje vis dar atsiranda po 2017 m. dienos šviesą išvydusiu straipsniu.
Komentatoriai iki šiol mini šio vyro pavardę ir koneveikia jį į šuns dienas, tikindami, esą šis asmuo iki šiol ieško žmonių, kurių naivumu gali pasinaudoti.
Tąsyk straipsnyje rašyta apie tai, kad minėtas statytojas preliminarias pirkimo sutartis buvo sudaręs su keliais vieno statomo namo pirkėjais, tačiau galiausiai namą su sklypu pardavė dar kitiems žmonėms. Avansą už parduodamą būstą jis buvo paėmęs iš kelių klientų.
Po to pardavėjas išjungė visus savo telefonus, nebeatsakė ir į elektroninius laiškus. Padedant advokatui vienas nukentėjusysis vis dėlto pasiekė, kad antstolis užblokuotų visas to asmens banko sąskaitas ir areštuotų turtą.
Žmonės atskleidė tiesą
Nors nuo tų įvykių praėjo ne vieneri metai, šių metų sausį interneto svetainės komentarų skiltyje pasirodė įrašas, kuriuo vienas žmogus kvietė burtis visus nukentėjusius nuo minėto asmens.
„Ne veltui tiek žmonių kreipėsi į teismą dėl jo statybų, ne veltui FNTT pagavo jį slepiant mokesčius“, – teigė kitas skaitytojas.
Dar viena moteris rašė: „Mes vargstame su juo dabar, esame užsienyje, gruodį grįžtame, mums reikalinga pagalba.“
„Toks malonus pasirodė ir taip moka gražiai kalbėti, net neįtariau, kad toks melagis, pačiu laiku paaiškėjo tiesa, vos neužkibome ir mes. Labai gaila, kad yra tokių nesąžiningų žmonių“, – rašė dar vienas žmogus.
Dar vienas skaitytojas patikino turintis daug informacijos apie minimą asmenį ir pažadėjo padėsiantis nukentėjusiesiems.
Iš pusšimčio panašių komentarų atsirado tik vienas, kuriame teigiama, kad sandoris įvyko ir jis buvo sąžiningas.
Advokatė A.Urbonavičienė nustebo, kad tiek daug žmonių prisipažino nukentėję nuo taip veikiančio nekilnojamojo turto vystytojo.
„Įsitikinau, kad daugelis žmonių neskaito visos sutarties iki galo ir į ją nesigilina, taip įklimpsta į problemų liūną. Nuo apgavikų galima apsisaugoti, tik reikia įjungti visus saugiklius. Jeigu žmonės mažiau pasitikėtų žodžiais ir tikrintų kiekvieną sandorio dokumentą, apgavikams neliktų galimybės nesąžiningai pelnytis“, – pabrėžė advokatė.
