Ekspertai tvirtina, kad jei tai būtų orlaivis su įgula, pasekmės rusams būtų daug rimtesnės – Amerika tai galėtų palaikyti karo veiksmu. Amerikiečiai išsikvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti.
„Du Rusijos lėktuvai išpylė degalų ant nepilotuojamo JAV drono, vykdančio įprastines operacijas tarptautinėje oro erdvėje. Vienas Rusijos reaktyvinis lėktuvas perėmė ir atsitrenkė į mūsų orlaivį. Dėl to įvyko katastrofa. Šis pavojingas epizodas yra Rusijos pilotų agresyvių, rizikingų ir nesaugių veiksmų tarptautinėje oro erdvėje dalis. Noriu pasakyti aiškiai – Jungtinės Valstijos ir toliau skraidys ir veiks visur, kur leidžia tarptautinė teisė. Ir Rusija privalo saugiai ir profesionaliai valdyti savo karinius lėktuvus“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloyd Austin.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Maskva ciniškai aiškina, kad amerikiečių dronas pats staigiai manevravo ir nukrito į vandenį priartėjus Rusijos naikintuvams, pakeltiems perimti jo netoli Krymo. Negana to, Rusija paragino Ameriką nutraukti tariamai priešiškus skrydžius prie Rusijos sienų.
„Yra tam tikrų problemų, susijusių su tarptautiniais vandenimis. Pavyzdžiui, matome, kad Krymas yra Rusijos Federacijos dalis. Jungtinės Valstijos šio statuso nepripažįsta. Ir, žinoma, tai – prieštaravimas, bet ar tai reiškia, kad reikia provokuoti Rusijos karinį jūrų laivyną arba Rusijos oro pajėgas?“ – teigė Rusijos ambasadorius JAV Anatolij Antonov.
Lietuvos krašto apsaugos ministras tikina, kad Rusijos lėktuvai panašiai elgėsi ir su Baltijos šalyse dislokuotais NATO naikintuvais. „Incidentas – rimtas. Tai yra tarptautinėje erdvėje, kuomet sugadinamas ir nukrenta kitos šalies orlaivis... Be abejo, – tikslingas ir, tiesą sakant, ir mes žinojome, kaip elgiasi Rusijos koviniai lėktuvai, skrisdami virš Baltijos jūros, kuomet mūsų oro policijos misiją atliekantys lėktuvai priartėja. Pavyzdžiui, kuro išpylimo atvejų buvo ir čia. Stengiantis ir apgadinti lėktuvus, o galbūt jie ir nukristų dėl to...“ – svarstė Arvydas Anušauskas.
Rusų karių įžūlumas ne ką mažesnis ir fronte – jie vėl naudoja draudžiamus ginklus. Pranešama, kad okupantai negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje apšaudė baltuoju fosforu. Ginklus, kuriuose yra fosforo, draudžiama naudoti prieš civilius ir jų objektus, tačiau tokius šiame kare Rusija prieš civilius naudoja nebe pirmą kartą. Esą du sviediniai su baltuoju fosforu paleisti penkių minučių intervalu į kelią, kuris veda į netoliese esantį Bachmutą, kur verda ilgiausias ir kruviniausias per Rusijos invaziją mūšis.
Neramu ir rusų karių okupuotose teritorijose. Štai, Krymo rytuose esančiame Kerčės mieste kilo didelis gaisras. Ugnis įsiplieskė buvusio geležies rūdos kombinato teritorijoje. Kadangi kombinatas nebedirba, spėliojama, kad jis galėjo būti naudojamas kaip sandėlis.
Rusų karių okupuoto Melitopolio centre nugriaudėjo galingas sprogimas. Susprogdintas kolaboranto automobilis. Jis suorganizavo Rusijos karių ir „Wagner“ samdinių pervežimą į frontą Zaporižios srityje.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos gynybos ministerija nuo balandžio planuoja į šalies ginkluotąsias pajėgas priimti 400 tūkstančių kontratakininkų. Teigiama, kad jau išsiųsti įsakymai, kuriuose nurodoma, kiek žmonių turėtų pasirašyti sutartis su kariuomene.
Kremliaus atstovas tikina, kad kol kas apie naują mobilizacijos bangą nediskutuojama. Tačiau, regis, Rusijai net ir sutelkus daugiau karių nebus kuo jų apginkluoti. Mat, gynybos pramonėje jau trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
„Suprantame ir žinome, o jūs tikriausiai irgi žinote, kad dabar daugelis įmonių dirba praktiškai trimis pamainomis ir specialistų – ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, neužtenka. Čia reikia įgyvendinti pokyčius. Visų pirma, darbo užmokesčio lygis turi būti patrauklus darbui tokio tipo įmonėse“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
O kol rusai suka galvas, kaip pritraukti specialistų į karo pramonę, ukrainiečiai toliau sėkmingai naikina jų techniką. Netoli Bachmuto jie numušė Rusijos karo lėktuvą. Nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 304 okupantų orlaivius.
