Apkaltoje nedalyvauti ketina 11 narių turinti Mišri Seimo narių grupė, teigia jos seniūnė Agnė Širinskienė.

„Mes kaip frakcija dar nesikalbėjome, nes, matyt, šnekėsimės šį antradienį susirinkę. Bet tos bendros nuotaikos kiek jaučiasi, tai greičiausia kolegos tiesiog nedalyvaus balsavime. Bet aš taip pat tikrai nesu tikra dėl valdančiųjų, kad jie taip pat visi dalyvaus“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

Politikė mano, kad daug didesnę perspektyvą turi gruodžio 19 d. numatyta apkaltos procedūra, dėl P. Gražulio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

„Aš matau nuotaikas ir opozicijoje, matau ir kai kurių valdančiųjų nuotaikas. Ir tikrai aš nebūčiau visiškai tikra, kad šimtu procentų valdantieji palaikys tą pirmąją Gražulio apkaltą. Tikėtina, kad didesnis palaikymas bus antrajai apkaltai, kur ir dalis opozicijos, matyt, šiek tiek kitaip elgsis, matydama tą baudžiamąją bylą“, – svarstė ji.

Aš matau nuotaikas ir opozicijoje, matau ir kai kurių valdančiųjų nuotaikas.

Dėl balsavimo už kitą Seimo narį P. Gražuliui rengiamoje apkaltoje tikina nedalyvausianti ir 19 parlamentarų turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija.

„Mes ir iki šiol nuosekliai nedalyvavome tame apkaltos procese. Aišku, galutinį sprendimą priimsime susirinkę, bet preliminariai sprendimas yra, kad nedalyvausime balsavime, kaip ir iki šiol“, – tikino „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Skeptiškai šią apkaltą įvertino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Kadangi slaptas balsavimas, tai (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – ELTA) balsuos laisvai. Bet dėl tos pirmos apkaltos, tai nebūčiau toks tikras, kad jie surinks tuos 85 balsus, nes tai yra dirbtinas dalykas.

„Yra daromas specialus posėdis specialiai Gražuliui skirtas, kad išmesti, jog 10 metų negalėtų kandidatuoti. Tai yra dirbtina, apgailėtina ir nesolidu“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Tai dėl tos pirmos apkaltos, tai nebūčiau toks tikras, kad jie surinks tuos 85 balsus, nes tai yra dirbtinas dalykas“, – pažymėjo 17 Seimo narių turinčios opozicinės frakcijos seniūnas.

Apkaltą ketina palaikyti socialdemokratai ir dalis „darbiečių“

Visgi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, sudaryta iš 13 parlamentarų, Seime turi atskirąją nuomonę ir ketina palaikyti valdančiųjų inicijuotą apkaltą P. Gražuliui

„Poreikis yra ir neturime jokių abejonių – ir viena ir kita. Manau, kad palaikysime ir pirmąją, palaikysime ir antrąją, jeigu pirmajai balsų nebus surinkta. Nors čia yra tokia nuomonė negalutinė, bet kiek esame kalbėję, nė vienas mūsų frakcijos narys nesakė, kad reikėtų nepalaikyti. Tai tiesiog privalu padaryti“, – Eltai akcentavo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltą informavo, kad apkaltą P. Gražuliui ketina palaikyti ir dalis „darbiečių“.

„Skirtingų nuomonių pas mus yra. Tai mes nusprendėme nesukioti rankų pagal savo kažkokios situacijos matymą, nes nuomonės yra kardinaliai skirtingos – nuo nebalsuoti ir nenaikinti, iki balsuoti ir naikinti. Mes nusprendėme tiesiog palikti laisvam balsavimui“, – sakė A. Mazuronis.

J. Razma tikina, kad valdančiųjų atstovai balsavimui mobilizuojami nebus

Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma teigia, kad valdantieji nedės pastangų apkalos balsavimui sumobilizuoti 72 parlamentarus turinčią valdančiąją koaliciją, jog būtų surinkti 85 balsai, reikalingi P. Gražulio mandato panaikinimui.

„Negirdėjau apie jokią mobilizaciją. Manau, kad čia tas atvejis, kai kiekvienas Seimo narys turi jausti asmeninę atsakomybę, kaip elgtis, kaip balsuoti ir turėtų vis dėlto stengtis dalyvauti. Tai žiūrėsime. Mes negalime apkaltos kažkaip atsisakyti, jeigu jau yra žinios, kad opozicinės frakcijos nedalyvaus ir kad gali būti surinkti tuos 85 balsus“, – Eltai sakė J. Razma.

„Pirmiausiai mes vykdome pareigą, kuri išplaukia iš Konstitucijos ir Seimo statuto. O jau kiekvienas, kas dalyvaus, nedalyvaus, galės visuomenei atitinkamai aiškintis“, – pridūrė politikas, tikindamas, kad parlamentarai iš suplanuotų komandiruočių nėra atšaukinėjami.

Seimas dėl priesaikos sulaužusio parlamentaro P. Gražulio mandato apsispręs gruodžio 18 d. – šiam klausimui nutarta šaukti neeilinį posėdį. Jei mandatas parlamentarui būtų panaikintas šiuo pagrindu – P. Gražuliui 10 metų būtų uždrausta kandidatuoti į Seimą.

Tiesa, Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Visgi parlamentarą pašalinus iš Seimo šiuo pagrindu, politikas kitais metais vykstančiuose rinkimuose ir vėl galėtų į jį kandidatuoti.

ELTA primena, kad nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – kitaip tariant, P. Gražulis neteks mandato tik tuo atveju, jeigu už pasisakys bent 85 parlamentarai. Jei nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.

Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

„Išvada byloje bus skelbiama gruodžio 5 dieną, 15 valandą“, – Eltai sakė KT atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė.

Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT išvados kreipėsi šių metų birželio mėnesį. Parlamentas prašo KT atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socdemą Liną Jonauską, taip esą pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.

Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.

Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.

ELTA primena, kad 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas Seimo narys P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat atmetė politiko skundą, LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus.

Toks sprendimas antradienį priimtas „už“ balsavus 87 Seimo nariams, po vieną buvus „prieš“ ir susilaikius.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytė-Nielsen pateikus siūlymą apkaltą rengti gruodžio 19 dieną, pats parlamentaras įžvelgia planą procesą nukelti, kad būtų sulaukta išvados iš Konstitucinio Teismo (KT).

KT turi pateikti išvadą pagal pirmą P. Gražuliui pradėtą apkaltos procesą dėl priesaikos sulaužymo, kai balsavo už kolegą. Šiuo pagrindu P. Gražulį pašalinus iš Seimo jam įsigaliotų ir draudimas dešimčiai metų kandidatuoti į parlamentą.

Pašalinus mandatą pagal teismo nuosprendį jis galėtų kandidatuoti jau artimiausiuose rinkimuose.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7-osios nutartimi paliko galioti nuosprendį, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas, nuosprendis įsiteisėjo“, –  pateikusi nutarimo projektą informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Nutarimu patvirtinta apkaltos data – gruodžio 19-oji, procesas prasidėtų 10 val. rytiniame Seimo posėdyje.

P. Gražulis parlamento vadovės klausė, kodėl apkalta rengiama gruodžio antroje pusėje, kai Seimo statute nurodyta, kad procesas gali būti surengtas po septynių dienų.

„Septynios dienos – gruodžio 19-ta daug anksčiau, tai kodėl tik 19-ta? Ar čia nėra tas, kad bandysit išsukinėti per S. Šedbarą (buvusį konservatorių KT teisėją – BNS) Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes per šitą apkaltą galite mane pašalinti tik iš šios kadencijos, o jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas“, – kalbėjo P. Gražulis.

Parlamento vadovė pastebėjo, kad Seimo statutas reikalauja, jog apkaltos procesas būtų surengtas ne anksčiau kaip per septynias dienas, ir gruodžio 19-oji yra siūloma data, kad parlamentaras jam galėtų pasiruošti.

Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją.

Komentuodamas LAT nuosprendį P. Gražulis taip pat stebėjosi Lietuvos dėmesiu pažeidimais Rusijoje. LAT lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

„Jeigu išvežta į Rusiją produkcija neatitiktų reikalavimų, (ar būtų tokia šalis kaip – BNS) Lietuva, kad persekiotų ir gintų Rusijos interesus? Ne Rusijos prokuratūra kelia bylą, kad iš Lietuvos užvežta kažkokių produktų, kurie nesaugūs, ir dėl to gali apsinuodyti ar nusividuriuoti Rusijos piliečiai, bet gina Rusijos piliečius kas? Konservatoriai“, – kalbėjo P. Gražulis.

„Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją“, – juokavo P. Gražulis ir taip pat dėkojo valdantiesiems už kylančius reitingus.

„Ačiū už persekiojimą, kuo labiau jūs mane persekiojat, tuo labiau mano reitingai kyla“, – sakė P. Gražulis.

P. Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.

P. Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.

„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – sakė P. Gražulis.

Antra apkalta P. Gražuliui rengiama įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Ši apkalta bus vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.

Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną ir išvadą, ar P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, teismas žada pateikti per mėnesį.

Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas ir politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.

Be to, Seimas praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.

„Siūlau apkaltos datą nustatyti gruodžio 19 dieną, tikėtina, kad iki to laiko iš Konstitucinio Teismo bus atsakymas. Koks jis bus, mes negalime žinoti, bet galime numatyti, kad laiko pakaks iš Konstitucinio Teismo sulaukti atsakymo“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

„Tai būtų logiška (balsuoti pagal KT išvadą – BNS), kadangi šis Seimas pirmiausia kreipėsi būtent dėl tos pirmosios apkaltos, tai pagal žingsnius būtų logiškiau, kad pirmiausia pabalsuotume dėl pirmosios, bet mes net nežinome, ar ji bus“, – pažymėjo parlamento vadovė.

P. Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.

P. Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.

„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl antros apkaltos pradėjimo P. Gražuliui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Projekte numatoma, kad gruodžio 19 dieną parlamento plenariniame posėdyje bus svarstoma dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.

Ši apkalta būtų vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į KT.

Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į KT Seimas nesikreipia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną ir išvadą, ar P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, teismas žada pateikti per mėnesį.

Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas ir politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.

Be to, Seimas praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.

Projekte numatoma, kad gruodžio 19 dieną parlamento plenariniame posėdyje bus svarstoma, ar panaikinti P. Gražulio mandatą.

Ši apkalta būtų vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).

Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į KT Seimas nesikreipia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant.

Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas, politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.

Be to, praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateiktų įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.

Suinteresuotos pusės pranešė gavusios KT šaukimą atvykti į posėdį lapkričio 8 dieną.

Apkaltos byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Į KT posėdį kviečiamas pats P. Gražulis, jo atstovai, pareiškėjai ir kt.

Birželio 1 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriame KT klausiama, ar parlamentaro P. Gražulio veiksmai, kai jis balsavo už greta sėdintį Seimo narį šiam nematant, neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas taip pat yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, jog esama pagrindo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad šis politikas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Lapkričio 7 dieną šioje byloje sprendimą planuoja skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, prokurorai nori šiam Seimo nariui pateikti įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.

KT teigimu, ši byla bus nagrinėjama skubos tvarka.

„Tačiau ir skubos tvarka nagrinėjamos bylos turi būti parengtos posėdžiui – šiuo metu tiriama turima medžiaga, jei reikalinga, bus apklausti atitinkami asmenys. Paruošus konstitucinės justicijos bylą, ji bus pradedama nagrinėti. Tikėtina, kad Konstitucinis Teismas šios bylos nagrinėjimą pradės rudenį“, – teigiama teismo BNS perduotame komentare.

Apkaltos byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Į KT posėdį bus kviečiamas pats P. Gražulis ir jo atstovai, jei tokių bus, taip pat Seimo atstovas, esant reikalui gali būti kviečiami liudytojai, turintys bylai svarbios informacijos.

„Išnagrinėjus apkaltos bylą, Konstitucinis Teismas per 30 dienų privalo surašyti išvadą apkaltos byloje“, – nurodė teismas.

Birželio 1 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriame KT klausiama, ar parlamentaro P. Gražulio veiksmai, kai jis balsavo už greta sėdintį Seimo narį šiam nematant, neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas taip pat yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, jog esama pagrindo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad šis politikas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei, bet balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Už tokį sprendimą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 13 politikų.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant“, – pristatydamas iniciatyvą sakė Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

„Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kaip Seimo narys P. Gražulis balsavimo metu ištiesia ranką per stalą ir paliečia objektą, esantį ant stalo ties kito Seimo nario darbo vietoje esančiu informaciniu pultu“, – tvirtino jis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 metų gruodžio 21 dieną konstatavo, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys Petras Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant.

Parlamentarams buvo parodytas su šiuo įvykiu susijęs vaizdo įrašas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė tvirtino, kad įraše nematyti, ar P. Gražulis paspaudė mygtuką, ar nepaspaudė.

P. Gražulis savo ruožtu tvirtino nepamenantis, ar balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, ar ne.

„Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau. Po trijų mėnesių, kai ateina ir pasako: ar tu balsavai? Jūs man pasakykite, ką prieš pusę metų valgėte, ar prieš tris dienas. Jūs pasakysite, ką valgėte? Jūs nežinosite, ką valgėte. Kada mes daug kartų balsuojame, kaip man prisiminti?“ – tvirtino parlamentaras.

Aš nežinau, ar balsavau, aš nežinau, ar nebalsavau.

„Jeigu balsavau, aš atsiprašiau ir dabar atsiprašau, suklydau. Tai nebuvo mano piktybinis veiksmas“, – pabrėžė jis.

P. Gražulis teigė apkaltos nebijąs ir lygino save su sovietų valdžios persekiotu kunigu Alfonsu Svarinsku.

Anot P. Gražulio, šis sakydavęs, kad jeigu sovietų valdžia jį persekioja, vadinasi, jis tarnauju Dievui, o jeigu sovietų valdžia imtų jį girti, tai reikštų, jog tarnauja velniui.

„Perfrazuoju šituos žodžius dabartinei situacijai: jeigu konservatorių valdančioji dauguma kartu su profesionalu T. V. Raskevičiumi mane persekioja, tarnauju tautai. Jeigu mane jie girtų, tarnaučiau šitam klanui, šitai sistemai, kuri užvaldžiusi yra Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys.

„Per 50 metų okupacijos metų mes mažiau sukomunistėjome, negu per 30 nepriklausomybės metų suhomoseksualėjome“, – pareiškė jis.

Pagal priimtą Seimo nutarimą, laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turės atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar pagrindas apkaltai, ar ne.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

„Reikalingi Seimo narių parašai Petro Gražulio apkaltai Seime pradėti surinkti!“ – sekmadienį feisbuke paskelbė apkaltą iniciavęs politikas.

Tokių veiksmų jis ėmėsi po nepalankaus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Komisija trečiadienį priėmė sprendimą apkaltos neinicijuoti.

T. V. Raskevičius penktadienį dokumentų bazėje registravo siūlymą kolegoms pasirašyti teikimą dėl apkaltos P. Gražuliui už tai, kad per plenarinį posėdį balsavo už opozicinį socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant.

Kartu pridėtas posėdžio vaizdo įrašas ir Etikos komisijos sprendimas, kuriuo P. Gražulis pripažintas padaręs šį pažeidimą.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių parašų.

Pasak teikimo, yra pagrindas manyti, kad Seimo narys P. Gražulis pernai rugsėjo 15 dieną balsuodamas už kitą Seimo narį L. Jonauską „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Teikime nurodoma, jog Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad sąmoningas Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį plenarinio posėdžio metu prieštarauja Konstitucijai, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija ir sulaužoma priesaika.

Gruodį Etikos ir procedūrų komisija pripažino opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovą P. Gražulį rugsėjo viduryje svarstant sesijos darbų programą balsavus už kitą opozicijos atstovą L. Jonauską.

Nustatyta, kad P. Gražulis paspaudė L. Jonausko balsavimo mygtuką, kai šis nusisukęs kalbėjo su kitu parlamentaru.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

T. V. Raskevičius penktadienį dokumentų bazėje registravo siūlymą kolegoms pasirašyti teikimą dėl apkaltos P. Gražuliui už tai, kad per plenarinį posėdį balsavo už opozicinį socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant.

Kartu pridėtas posėdžio vaizdo įrašas ir Etikos komisijos sprendimas, kuriuo P. Gražulis pripažintas padaręs šį pažeidimą.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių parašų.

Pasak teikimo, yra pagrindas manyti, kad Seimo narys P. Gražulis pernai rugsėjo 15 dieną balsuodamas už kitą Seimo narį L. Jonauską „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Teikime nurodoma, jog Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad sąmoningas Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį plenarinio posėdžio metu prieštarauja Konstitucijai, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija ir sulaužoma priesaika.

T. V. Raskevičius dėl apkaltos P. Gražuliui anksčiau kreipėsi Į Seimo etikos sargus, tačiau komisija trečiadienį priėmė sprendimą apkaltos neinicijuoti.

Gruodį Etikos ir procedūrų komisija pripažino opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovą P. Gražulį rugsėjo viduryje svarstant sesijos darbų programą balsavus už kitą opozicijos atstovą L. Jonauską.

Nustatyta, kad P. Gražulis paspaudė L. Jonausko balsavimo mygtuką, kai šis nusisukęs kalbėjo su kitu parlamentaru.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

Tuomet KT pripažino, kad šie parlamentarai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Ano teismo, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L. Karalių, A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo jo teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. L. Karalius nusižengė išvykdamas atostogauti tuo metu, kai vyko Seimo posėdžiai.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad Apeliacinis teismas yra pripažinęs jį kaltu korupcijos byloje. Procedūra dėl to nepradėta, nes laukiama galutinės instancijos – Aukščiausiojo Teismo – sprendimo.