„Manau, kad neišvengiamai pats V. Gapšys turėtų dalyvauti gyvai procese. Tai yra neįprasta ir nekasdienė situacija. Net ir pirmasis atsakymas iš (kalėjimo – ELTA) administracijos galbūt buvo iš tam tikro nežinojimo“, – LRT radijui komentavo V. Gapšio advokatas Vaidotas Sviderskis.

„Jokių kliūčių, kalbant apie apkaltos procesą, Vytautui Gapšiui dalyvauti Seime nėra. Dar būtų atskira tema apie apkaltos proceso laikiškumą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto dar neturime“, – pridūrė jis.

Su V. Sviderskio nuomone dėl parlamentaro teisės dalyvauti Seimo posėdyje apkaltos metu, sutiko ir advokatas Petras Ragauskas.

„Teisės dalyvauti ir pasisakyti negalima atimti iš Seimo nario. Tiek dalyvavimas tiesioginis, tiek per kažkokias technines priemones turėtų būti sudarytas“, – dėstė advokatas.

Savo ruožtu, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma tikino, kad nuteistam parlamentarui Seimas sudarytų galimybes dalyvauti posėdyje apkaltos proceso metu.

Manau, kad neišvengiamai pats V. Gapšys turėtų dalyvauti gyvai procese.

„Jeigu priimsime Seimo nutarimą šiandien, į įkalinimo įstaigą išsiųsime Seimo sekretoriato darbuotoją, kuris nuveš mūsų priimtą nutartį ir tam tikrą dokumentą, kuriame bus nurodyta Seimo nario teisė dalyvauti šiame Seimo posėdyje. Manau, kad paminėsime ir tiesioginio, ir nuotolinio dalyvavimo galimybę. Būtų sudarytos abi galimybės“, – tikino J. Razma.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu V. Gapšiui Seimo nario atlyginimas nėra skaičiuojamas, lėšos parlamentinei veiklai taip pat neskiriamos.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pastarasis netenkino nuteistųjų prašymų stabdyti bausmės vykdymą.

Pagal projektą, Seimo komisija iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

Tai siūlančias Statuto pataisas įregistravęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras mano, kad toks reguliavimas užtikrintų didesnę apkaltos instituto taikymo pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą ir neleistų asmeniniu sprendimu išvengti konstitucinės teisinės atsakomybės.

Pagal S. Šedbaro siūlomą projektą, „asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki Konstitucinio Teismo išvados dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, įsigaliojimo momento, atsistatydinti iš pareigų, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.”

„Statuto pakeitimo projekto rengimą paskatino susidariusi neigiama praktika, kai pradėjus apkaltos procesą ir jau įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kuri nustato, kad asmens, kuriam pradėta apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, asmuo gali atsistatydinti iki balsavimo ir tokiu būdu išvengti konstitucinės teisinės atsakomybės“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys S. Šedbaras.

Šiuo metu Seimo statutas numato, jog pradėjus Seimo nario apkaltos procesą dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo, Seimo narys gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atsistatydinimo pareiškimą bet kuriuo metu iki balsavimo ir tuo pagrindu yra atleidžiamas iš užimamų pareigų.

Tokiu atveju apkaltos procesas yra nutraukiamas, nors ir yra įsigaliojusi Konstitucinio Teismo išvada, kuria nustatoma, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ir tokiu būdu yra išvengiama apkaltos keliamų konstitucinių teisinių pasekmių.

„Formaliai sudaroma situacija, kai procesiškai tampa neįmanoma patraukti asmenį konstitucinėn atsakomybėn, nors yra nustatomos visos atsakomybės kilimo sąlygos. Toks asmuo, nepaisant Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo ir priesaikos sulaužymo, vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose be jokių įstatymuose numatytų apribojimų“, – sako S. Šedbaras.

Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

„Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – BNS sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Pasirašė ir R. Karbauskis

Teikimą pradėti apkaltos procesą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir kiti komiteto nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kiti Seimo nariai, daugiausiai iš mažumos frakcijų.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.

Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais.

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.

I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Apkaltos teikime nurodoma, kad parlamentarė „siekė suklaidinti VSD pareigūnus ir elgdamasi nesąžiningai siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijusi dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui“.

Apkaltos iniciatoriai pažymi, kad „toks Seimo narės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad I. Rozova savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Teikime sakoma, kad I. Rozova nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su rusų diplomatais, „nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus“.

Seime jau atliekamas tyrimas dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.

Tyrimas dėl I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Seimas komitetui taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.

I. Rozova: negaliu suprasti to skubėjimo

I. Rozova sako nesuprantanti apkaltos iniciatyvos skubos, kol tyrimo dėl jos ryšių su rusų diplomatais neištyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

„Aš negaliu suprasti to skubėjimo dėl apkaltos, čia Šakalienės iniciatyva, gal ji nori gauti ordiną prieš rinkimus, aš nežinau“, – BNS sakė I. Rozova.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė buvo viena iš NSGK atstovų, iškėlusių apkaltos iniciatyvą. Seimo komitetas šiuo metu atlieka tyrimą dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir turi iki balandžio 30 dienos pateikti išvadą.

„Puikiai žinot, kad iki balandžio 30 dienos turi būti atliktas tyrimas, dar du mėnesiai yra, bet jiems (NSGK nariams – BNS) arba jai (S. Šakalienei – BNS) atrodo, kad vieno pokalbio su manimi jau užtenka, kad galima pareikšti apkaltą“, – teigė parlamentarė.

Daugiau iniciatyvos parlamentarė sakė nekomentuosianti, nes nėra susipažinusi su apkaltos teikimo tekstu: „Man džiugu, kad opozicija taip aktyviai dirba, iš vienos pusės, iš kitos pusės, vis dėl to labai sunku komentuoti, kadangi apkaltos teksto aš nemačiau“.

D. Gaižauskas: opozicija pagavo save į spąstus

D. Gaižauskas, vertindamas parlamentarei I. Rozovai inicijuojamą apkaltą, sako, kad opozicija pagavo save į spąstus.

„Negaliu patikėti dar, kad opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus.(...) Viena iš NSGK tiriamų aplinkybių yra tai, kodėl tam tikri Seimo nariai, turėję tam tikros informacijos, nesiėmė tam tikrų veiksmų? I. Rozova yra šalia, tai visiškai kitas dalykas, tai yra, kad galimai sulaužė priesaiką, nes gauta duomenų, kad nuslėpė galimai tam tikras aplinkybes. Man atrodo, kad L. Kasčiūnas ir kiti Seimo nariai save pagavo į spąstus, nes per tyrimą, kurį atliekame, aiškinamės, kodėl jie nedarė to prieš 1, 5 metus? Apkaltos tekste jie naudoja tą patį raštą, kurį prieš 1,5 metų turėjo. Tai kas čia? Tai ne manipuliavimas?“ – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas D. Gaižauskas.

Jis neatmeta, kad apkaltos iniciatyva gali būti susijusi ir su tuo, kad tyrimą atliekančiame NSGK artėja Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Virgilijaus Aleknos, Vytauto Bako apklausos.

„Taip, mes pasirašėme po apkaltos iniciatyva, bet mes sakome, kad tai turėjo būti prieš 1,5 metų. Mes ir tiriame, kodėl jūs neveikėte? (...) Kodėl tik dabar inicijuojate apkaltą, gal praregėjote?“ – stebisi D. Gaižauskas.

L. Kasčiūnas: spąstus bandė sukurti D. Gaižauskas

L. Kasčiūnas nesutinka su NSGK pirmininko D. Gaižausko išsakyta mintimi, kad esą „opozicija, gaudydama ponią I. Rozovą, pati pagavo save į spąstus“.

L. Kasčiūnas tvirtina, kad esą spąstus visiems bandė sukurti D. Gaižauskas, kai I. Rozovos klausimas buvo suveltas su visiškai, jo nuomone, nereikalingais papildomais klausimais.

Tada tas tyrimas išvis nebetenka savo prasmės ir yra diskredituotas, ir būsimos išvados jau bus diskredituotos.

„Spąstus mums bandė sukurti D. Gaižauskas, kai pradėtas parlamentinis tyrimas, kuris iki šiol vyksta, ir kai buvo Rusijos įtakos klausimai suvelti su visiškai nereikalingais papildomais klausimais: kažkas kažką žinojo ar nežinojo? Panašiai buvo daroma nukeliant tyrimą. Iki balandžio pabaigos nukeliant tyrimą buvo bandoma nuvilkinti pačią I. Rozovos apkaltą. Mes šioje vietoje padarėme labai svarbų dalyką, matydami, kad faktų po pirmos tyrimo dalies užtenka, pasiūlėme, kad reikėtų tuos dalykus atskirti ir inicijuoti specialią komisiją, kitaip tariant, kad pačios I. Rozovos klausimas nebūtų visiškai nuvilkintas. Tai čia yra esminis dalykas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Jo nuomone, buvo bandoma paskandinti apkaltos klausimą, kad jis neįvyktų iki šio Seimo kadencijos pabaigos. „Mes dabar bandome šitą dalyką išsaugoti ir esame šia prasme sąžiningi prieš visuomenę, nes negalima, tiriant šalutinius ir niekam neįdomius dalykus, paskandinti patį I. Rozovos klausimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

A. Mazuronis: NSGK tyrimas nebeturi prasmės

Mišrios Seimo narių grupės seniūną Andrių Mazuronį stebina ketinimai, nepasibaigus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamam tyrimui, inicijuoti apkaltą Seimo narei Irinai Rozovai.

„Mano nuomone, jeigu jau pradėjo tyrimą dėl parlamentaro elgesio, koks jis bebūtų, ar tai gerai, ar tai blogai, tai tam, kad būtų atsakyta į visus klausimus, yra logiška tyrimą užbaigti, suformuluoti kažkokias išvadas ir tada tų išvadų pagrindu imtis vienokių ar kitokių veiksmų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

Jo nuomone, šiuo metu inicijuojant apkaltą gali būti diskredituotas pats NSGK tyrimas ir jo būsimos išvados.

„Dabar vyksta tyrimas. Iki pusės kažką ištyrė, dalį medžiagos pamatė, dalies medžiagos dar nematė, apklausė dalį liudytojų, dalies liudytojų dar neapklausė ir jau formuluoja išvadas, nes apkaltos inicijavimas tai jau yra išvadų formulavimas. Tada tas tyrimas išvis nebetenka savo prasmės ir yra diskredituotas, ir būsimos išvados jau bus diskredituotos. Civilizuotai visi daro taip: pabaigia tyrimą, suformuluoja išvadas ir tada priiminėja kažkokius sprendimus. O kas dabar vyksta – tai toks skubėjimas, gal jis ir yra su pagrindu, aš nežinau, bet, mano nuomone, neatlaiko būtinų tokiais atvejais procedūrinių dalykų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

D. Šakalienė: apkalta yra pavėluota

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė mano, kad apkalta parlamentarei Irinai Rozovai yra pavėluota, bet geriau ją inicijuoti dabar negu niekada.

„Situacija yra tokia, kad yra žinomi duomenys, kad galima pagrįstai įtarti konkrečią Seimo narę galimai sulaužius Seimo nario priesaiką. Tie duomenys yra jau kuris laikas, kone dveji metai. Todėl manau, kad apkalta yra pavėluota, bet šiuo atveju geriau yra dabar, negu iš viso jos nedaryti. Šiuo atveju turime situaciją, kai reikėjo vakar, bet geriau padaryti šiandien, negu nedaryti visai“, – Eltai sakė D. Šakalienė.

Surinkus parlamentarų parašus dėl apkaltos Seimo narei Irinai Rozovai, pati parlamentarė sako esanti nustebinta dėl tokios skubos, dėl išankstinės nuomonės pareiškimo nepasibaigus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamam tyrimui.

„Man buvo labai netikėta, nes komitetas turi svarstyti, tirti tą klausimą iki balandžio 30 d., o ponia Dovilė Šakalienė kažkaip labai skuba, paskubėjo pareikšti nuomonę, kad reikia pradėti apkaltos procesą, rinkti parašus. Netikėta, per anksti, labai įdomu...“, – Eltai sakė I. Rozova.

D. Šakalienė mano, kad tai puikus parlamentarės noras, kad apkalta būtų inicijuojama po balandžio 30 d., bet tokiu atveju gali pasibaigti kadencija, ir I. Rozova neatsakytų į rūpimus klusimus.

„Sakyčiau, puikus noras. Jeigu inicijuojame specialią komisiją po balandžio 30 d. ir, tarkime, ji labai greitai atliktų savo darbą, tada apie 3 mėnesius tai užtruks Konstituciniame Teisme, tuomet I. Rozova sėkmingai pabaigs savo kadenciją, taip ir neatsakius į klausimus“, – apie galimą scenarijų kalba D. Šakalienė.

44 parlamentarai savo parašais patvirtino, kad inicijuoja apkaltą parlamentarei I. Rozovai.

Apkaltos iniciatoriai sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.

Atstovų Rūmų demokratai, savo argumentams išdėstyti gavę iš viso 24 valandas, sakė prisiekusiųjų vaidmenį atliekantiems 100 vietų turinčio Senato nariams, kad D. Trumpas piktnaudžiavo prezidento įgaliojimais, spausdamas Ukrainą pradėti tyrimus, galėjusius suteikti jam politinę paspirtį, o vėliau stengėsi blokuoti Kongreso pastangas ištirti šiuos veiksmus.

Pasak demokratų, jie yra surinkę pakankamai įrodymų, o apkaltos proceso Atstovų Rūmuose vadovas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) perspėjo, kad D. Trumpas toliau keltų „betarpišką grėsmę“ Amerikos demokratijai, jeigu pasiliktų valdžioje.

„Visa tai yra „pirmiausiai – Trumpas“, o ne „pirmiausiai – Amerika“, – Senatui sakė A. Schiffas, perfrazuodamas D. Trumpo rinkimų kampanijos šūkį.

„Prašau jūsų, maldauju – suteikite Amerikai sąžiningą teismą. Ji to nusipelnė“, – pridūrė jis, kreipdamasis į respublikonus, nuo kurių priklauso, ar bus leista duoti parodymus liudytojams, kurių D. Trumpas nepageidauja.

Vis tik daugelis Senato respublikonų viešai reiškė palaikymą prezidentui, nepaisant tvirtų ir išsamių liudijimų apie D. Trump netinkamą elgesį.

„Nemanau, kad kas nors, ką jie [demokratai] iki šiol yra pasakę, yra verta apkaltos, – žurnalistams penktadienį sakė senatorius Rickas Scottas (Rikas Skotas). – Tikiuosi, kad Baltieji rūmai rytoj pradės šalinti nesusipratimus, nes iki šiol visa tai buvo šališka.“

D. Trumpo gynėjai pasisakymus pradės šeštadienį 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku. D. Trumpas, buvęs televizijos realybės šou žvaigždė, vienoje savo „Twitter“ žinutėje šį eterio laiką pavadino „Televizijos Mirties slėniu“.

Jo stovyklos argumentai bus toliau dėstomi pirmadienį ir antradienį. Po to Senato nariai turės galimybę užduoti klausimų ir balsuos, ar reikia išklausyti papildomų liudytojų, ko nuo pat pradžių siekė demokratai.

D. Trumpo gynyba bus „daug glaustesnė“ ir „lengviau suprantama“ negu kaltintojų argumentai, televizijai „Fox News“ sakė respublikonas senatorius Mikeas Braunas (Maikas Braunas).

Demokratai argumentavo, kad D. Trumpo atsisakymas leisti duoti parodymus aukšto rango pareigūnams ir pateikti reikalaujamus dokumentus, susijusius su tyrimu dėl Ukrainos, patvirtina antrąjį jam iškeltą kaltinimą – dėl trukdymo Kongreso darbui.

D. Trumpas uždraudė savo administracijai patenkint 71 prašymą pateikti konkrečius dokumentus. Penki iš šių reikalavimų yra susiję su prezidento spaudimu Kijevui, galimai darytu siekiant užsitikrinti Ukrainos pagalbą D. Trumpo perrinkimui vėliau šiais metais, senatoriams sakė demokratų apkaltos proceso koordinatorė Val Demings.

D. Trumpas taip pat neleido vykstant apkaltos tyrimui liudyti 12-ai dabartinių ir buvusių administracijos pareigūnų, nors daugumai buvo pateikti šaukimai į klausymus, pridūrė ji.

„Prezidento Trumpo trukdymas apkaltos tyrimui buvo kategoriškas, beatodairiškas ir neturintis istorinio precedento“, – pabrėžė V. Demings.

„Absoliuti valdžia korumpuoja“

Atstovų Rūmų narė sakė, kad Kongresas negali leisti D. Trumpui visiškai nepaisyti jo įgaliojimų.

„Vykdomoji valdžia be jokių suvaržymų, be priežiūros, be jokių atsvarų yra absoliuti valdžia, – V. Demings sakė Senatui. – Ir žinome, kas yra sakoma apie absoliučią valdžią. Absoliuti valdžia korumpuoja, be jokios abejonės.“

Tuo metu D. Trumpas per „Twitter“ dar kartą pareiškė atmetantis visą apkaltos procesą.

„Radikalioji kairė, nieko neveikiantys demokratai išprotėjo, – rašė jis. – Jie žino, kad tai apgaulė, bet tiesiog neįstengia jos prakišti! Visuomenė griežtai [nusistačiusi] prieš apkaltą.“

Amerikiečiai atrodo pasidaliję į apylyges stovyklas, vertinant klausimą, ar D. Trumpui turėtų būti atlikta apkalta ir ar jis turi būti pašalintas iš posto. Keletas apklausų rodo, kad aiški dauguma nori, jog Senatas per apkaltos procesą iškviestų duoti parodymus svarbius liudytojus.

Kova dėl liudytojų

Demokratams išdėsčius savo argumentus D. Trumpo komanda gali raginti išteisinti prezidentą, tapusį trečiuoju JAV vadovu per šalies istoriją, kuriam buvo surengtas apkaltos teismas.

D. Trumpo išteisinimas atrodo beveik neabejotinas. Senate respublikonai turi 53 vietų daugumą, o prezidentui pripažinti kaltu ir atstatydinti reikalinga dviejų trečdalių (67) senatorių balsų dauguma.

Vis tik demokratai tikisi įtikinti kai kuriuos respublikonus pritarti jų argumentams, kad Senatas turėtų iškviesti liudyti keturis dabartinius ir buvusius Baltųjų rūmų pareigūnus, turinčios tiesioginės informacijos apie D. Trumpo ryšius su Ukraina.

Buvo ženklų, kad mažiausiai 2–3 respublikonai svarsto galimybę pritarti šiems šaukimams, nors jokių įsipareigojimų iki šiol nėra paskelbta.

Jeigu keturių „perbėgėlių“ neatsiras, analitikai prognozuoja, jog Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas), uolus D. Trumpo gynėjas, galės paskelbti balsavimą dėl kaltinimų jau ateinančios savaitės pabaigoje. Labiausiai tikėtina, kad tokiu atveju D. Trumpas būtų išteisintas, balsams pasiskirsčius pagal partinę liniją.

„Atmesti ir paneigti“

Jeigu demokratams pavyktų užsitikrinti, kad liudytojai būtų iškviesti, respublikonai grasino reikalauti teisės jiems patiems iškviesti savo pasirinktus liudytojus. Tokiu atveju galėtų būti iškviestas prezidento posto siekiantis demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir jo sūnus Hunteris (Hanteris), nes jų ryšiai su Ukraina buvo D. Trumpo užmojų apjuodinti savo rinkimų varžovus centre.

D. Trumpas ir M. McConnellas taip pat užsiminė, kad prezidentas pasinaudos savo galiomis ir atmesti šaukimus. Toks žingsnis galėtų būti užginčytas teisme, todėl visas apkaltos procesas galėtų tęstis dar keliomis savaitėmis ilgiau.

Šis scenarijus neatrodo patrauklus nė vienai partijai, intensyvėjant politinei kovai prieš lapkritį vysiančius rinkimus.

Kaltintojai senatoriams pademonstravo daugybę vaizdo įrašų, vidaus susirašinėjimo dokumentų ir gausius liudytojų parodymus, kad pagrįstų savo teiginį, jog D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais.

Per televizijos transliuojamus posėdžius demokratai išsamiai apžvelgė, kaip D. Trumpas praeitais metais tiesmukai stengėsi priversti Kijevą padėti jam apjuodinti J. Bideną.

D. Trumpo gynybos teisininkas Jay Sekulowas (Džėjus Sekulovas) sakė, kad jo komanda atsakys pateikdama argumentus, „atmesiančius ir paneigiančius“ kaltintojų pareiškimus.

Beveik tuo pačiu metu Atstovų Rūmų apkaltos proceso vadovai, atsakydami į ankstesnį D. Trumpo pareiškimą, pažymėjo, kad prezidentas yra įsitraukęs į „korumpuotą elgesį... siekiant sukčiauti per ateinančius rinkimus“.

Pasak jų, Senatas turėtų pašalinti D. Trumpą iš pareigų „po sąžiningo teismo“.

Istorinis apkaltos bylos nagrinėjimas Senate prasidės antradienį.

„Ir vėl tas pats, dar vienas apgavikiškas niekuo neužsiimančių demokratų darbas“, – tviterio paskyroje rašė D. Trumpas, netrukus po to, kai Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi paskelbė septynių asmenų, sudarysiančių kaltintojų komandą, sąrašą.

Prezidento atstovė spaudai Stephanie Grisham taip pat atmetė N. Pelosi pranešimą, savo ruožtu pasmerkusi „nepagrįstą“ apkaltos procesą.

„Vienintelis dalykas, ką N. Pelosi pasiekė šiuo apgavikišku, nepagrįstu apkaltos procesu – tai, kad jai pavyko įrodyti, jog labiausiai rūpinasi politika, o ne Amerikos žmonių gerove, – teigė S. Grisham. – Šių kaltintojų įvardijimas nieko nekeičia. Prezidentas D. Trumpas nepadarė nieko bloga.“

„Jis nekantrauja sulaukti Senate jam suteiksiamų procesui tinkamų teisių, kurios (prieš tai) buvo užgintos pirmininkės N. Pelosi ir Atstovų Rūmų demokratų“, – sakė S. Grisham.

Atstovų Rūmuose D. Trumpui pateikti kaltinimai dėl dviejų straipsnių pažeidimų.

Pirmiausia jis kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia – D. Trumpas, kaip teigiama, grasino Kijevui neteikti karinės paramos, jei Ukrainos vyriausybė nepradės tyrimo, kuriuo prezidentas siekęs apšmeižti savo varžovą šių metų JAV prezidento rinkimuose.

D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu dirbti Kongresui, Baltiesiems rūmams atsisakius leisti liudytojams dalytis informacija su demokratų tyrėjais.

Atstovų Rūmai praėjusią savaitę įvykdė apkaltą prezidentui dėl kaltinimų piktnaudžiavimu įgaliojimais ir trukdymo Kongresui.

N. Pelosi, demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkė pareiškė, kad dar nėra pasirengusi įvardyti savo komandos, dalyvausiančios D. Trumpo teisme Senate, kur daugumą turi respublikonai.

„[Atstovų] Rūmai negali pasirinkti savo apkaltos vadovų, kol nežinosime, kokį teismą rengs Senatas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė N. Pelosi.

Atstovai iš žemųjų Kongreso rūmų bus kaltintojai D. Trumpo teisme, kuris Senate turėtų prasidėti sausio mėnesį. D. Trumpo respublikonai Senate turi šešių vietų daugumą.

Dėl ginčo su M. McConnellu dėl teismo formos N. Pelosi dar neperdavė Senatui apkaltos straipsnių, kuriems praėjusią savaitę pritarė Atstovų Rūmai.

Demokratai siekia, kad Senate liudyti būtų iškviesti keturi esami ir buvę Baltųjų rūmų patarėjai, turintys tiesioginės informacijos apie D. Trumpo reikalus su Ukraina.

D. Trumpas neleido nė vienam iš tų keturių pareigūnų liudyti Atstovų Rūmuose. Demokratai mano, kad jų liudijimas padėtų Senate pripažinti prezidentą kaltu. Kad D. Trumpas netektų savo posto, reikia, kad tam pritartų bent du trečdaliai senatorių.

„Prezidentas Trumpas užblokavo savo paties liudytojus ir [nedavė] dokumentų Atstovų Rūmams ir Amerikos žmonėms dėl pramanytų skundų dėl proceso Atstovų Rūmuose, – tvirtino N. Pelosi. – Koks dabar jo pasiteisinimas?“

Tuo metu M. McConnellas laidoje „Fox & Friends“ pirmadienį sakė, kad N. Pelosi, „regis, mano galinti mums pasakyti, kaip vykdyti teismą“.

„Neatmetėme [galimybės iškviesti] liudytojų“, – teigė M. McConnellas ir pridūrė, kad nori laikytis tokių pat taisyklių kaip ir per prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) apkaltos teismą.

„Išklausai įžanginių argumentų, paskelbi rašytinį klausimų laikotarpį, o tada Clintono teisme jau turėjome sprendimą, kuriuos liudytojus iškviesti“, – kalbėjo jis.

„Ko pakako prezidentui Clintonui, pakaks ir prezidentui Trumpui“, – sakė respublikonų senatorius iš Kentukio.

„Absurdiška pozicija“

M. McConnellas kritikavo N. Pelosi už tai, kad dar neperdavė Senatui prezidento apkaltos straipsnių.

„Dokumentai privalo būti fiziškai atnešti į Senatą; negalime judėti pirmyn, kol pirmininkė to nepadarys“, – teigė jis.

„Žinote, nesijaudinu, kad turėsime [rengti] šį teismą, – tvirtino M. McConnellas. – Taigi, jei ji nori laikyti visus tuos dokumentus, tegul.“

„Manau, kad anksčiau ar vėliau ji juos atsiųs, – sakė Senato daugumos lyderis. – Man atrodo, kad gana absurdiška pozicija yra paskelbus apkaltą prezidentui sakyti, kad neišsiųsi Senatui dokumentų apkaltos teismui, kaip tai numato Konstitucija.“

Floridoje atostogaujantis D. Trumpas savo ruožtu plūdo N. Pelosi.

„Pelosi duoda mums patį nesąžiningiausią teismą JAV Kongreso istorijoje, o dabar maldauja sąžiningumo Senate ir tai darydama laužo visas taisykles“, – pareiškė jis tviteryje.

Atstovų Rūmuose balsai pasiskirstė pagal partinę liniją. Kongresmenai balsavo dėl kaltinimų, kad JAV lyderis piktnaudžiavo įgaliojimais siekdamas, kad Ukrainos prezidentas imtųsi tyrimo, nukreipto prieš D. Trumpo politinį varžovą Joe Bideną (Džo Baideną), galintį susigrumti su juo per 2020 metais vyksiančius rinkimus.

D. Trumpas kaltinamas sulaikęs karinę pagalbą Ukrainai, kad paspaustų Kijevą ištirti J. Bideno veiklą.

Remiantis vidinio naudojimo elektroniniu laišku, kuris buvo paviešintas savaitgalį, vienas JAV pareigūnas iš Biudžeto valdysenos biuro liepė „sulaikyti“ karinę pagalbą Kijevui praėjus pusantros valandos po prieštaringai vertinamo liepos 25-osios pokalbio tarp D. Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio.

Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) pirmadienį paprašė įtraukti tą elektroninį laišką į sąrašą dokumentų, kurie turėtų būti peržiūrėti per teismą Senate.

Ch. Schumeras taip pat paprieštaravo M. McConnellui.

„Daugumos lyderis pasiūlė, kad Senatas pradėtų teismą ir vėliau nuspręstų, ar pašaukti liudytojų arba prašyti dokumentų“, – laiške Senato kolegoms rašė Senato demokratų lyderis.

„Tačiau praktinis tokios taktikos poveikis būtų užkirstas kelias galimybei gauti tokių įrodymų, nes bus jau per vėlu“, – tvirtino Ch. Schumeras.

Atstovų Rūmai taip pat pritarė antrajam kaltinimui – kad prezidentas trukdė Kongresui tirti jo veiksmus dėl Ukrainos.

„Šiandien [Atstovų] Rūmai žengia dar vieną žingsnį, mums nustatant atvirų apklausų, kurias atliks Rūmų žvalgybos komitetas, procedūras, kad visuomenė galėtų pati įvertinti faktus“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi prieš paskelbiant balsavimą Helovino rytą.

Per partines linijas atitikusį balsavimą Atstovų Rūmai 232 balsais prieš 196 priėmė rezoliuciją, nustatančią tolesnių apkaltos proceso etapų taisykles.

D. Trumpas nekart vadino vykstantį tyrimą neteisėtu ir politiškai motyvuotu, o jo reakcija į ketvirtadienio balsavimą susiskaldžiusiuose Atstovų Rūmuose irgi buvo panaši.

„Didžiausia raganų medžioklė Amerikos istorijoje!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Stephanie Grisham (Stefani Grišam) savo ruožtu paskelbė ilgesnį pranešimą, kuriame demokratai kaltinami „iš esmės neamerikietišku“ elgesiu dėl savo „nenormalios manijos šiai neteisėtai apkaltai“.

„Demokratai kasdien renkasi švaistyti laiką nevykusiai apkaltai – akivaizdžiam partiniam bandymui sunaikinti prezidentą“, – teigė S. Grisham.

Tuo metu D. Trumpas paragino respublikonus jį palaikyti, nors jam gresia tapti trečiuoju JAV vadovu istorijoje, kuriam bus paskelbta apkalta ir kurio likimą turės spręsti Senatas.

D. Trumpas tviteryje pasidalijo televizijos „Fox News“ laidų vedėjos Lauros Ingraham žinute, kurioje ji ragino respublikonus „laikytis išvien ir ginti savo partijos lyderį nuo šio šmeižto“.

Apkaltos tyrimą Atstovų Rūmuose išprovokavo informatoriaus skundas dėl D. Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam JAV vadovas galimai darė spaudimą pradėti tyrimą dėl savo politinio varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus tariamai korupcinių ryšių.

Baltųjų rūmų teisės konsultanto biuras rengiasi išsiųsti laišką Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuriame reiškiamas prieštaravimas apkaltos tyrimo formai, ketvirtadienį vėlai vakare pranešė informuotas šaltinis.    

N. Pelosi praėjusią savaitę paskelbė, kad Atstovų Rūmai pradeda oficialų apkaltos tyrimą, bet neinicijavo balsavimo, kad užsitikrintų  Kongreso žemųjų rūmų sutikimą, kaip buvo per apkaltos tyrimus dėl buvusių prezidentų Richardo Nixono (Ričardo Niksono) ir Billo Clintono (Bilo Klintono).    

Prezidento asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) patvirtino, kad toks laiškas rengiamas.

D. Trumpo politiniai sąjungininkai jau kurį laiką tvirtina, jog dėl to, kad nebuvo surengtas oficialus balsavimas, Atstovų Rūmai tiesiog vykdo standartinę parlamentinę kontrolę, todėl įstatymų leidėjai neturi tokių plačių įgaliojimų reikalauti administracijos pateikti informaciją. Panašius argumentus praėjusį mėnesį pateikė ir Teisingumo departamentas, nors tai buvo dar prieš tai, kai N. Pelosi paskelbė apie apkaltos tyrimo pradžią.    

Laiške Atstovų Rūmų mažumos lyderiui Kevinui McCarthy (Kevinui Makarčiui) N. Pelosi ketvirtadienį rašė: „Nei Konstitucija, nei Atstovų Rūmų taisyklės, nei Atstovų Rūmų precedentai nereikalauja, kad prieš apkaltos tyrimo pradžią būtų surengtas visos sudėties Atstovų Rūmų balsavimas.“   

Konstitucija nenustato aiškios procedūros, kaip turi būti pradėtas apkaltos tyrimas, ir daugelis šių klausimų dėl trukdymo nenagrinėti teisme“, – sakė Amerikos universiteto istorijos profesorius Allanas Lichtmanas (Alanas Lichtmanas). 

„Konstitucija aiškiai neapibrėžia, kas yra oficialesnis apkaltos tyrimas, o kas – ne, – kalbėjo jis. – Galima ginčytis, kad jei vyksta apkaltos tyrimas, vyksta ir apkalta.“

R. Giuliani atmetė pačią apkaltos tyrimo prielaidą – D. Trumpo prašymą Ukrainai atlikti tyrimą dėl jo potencialaus varžovo 2020 metų prezidento rinkimuose, buvusio viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno).

„Prezidentas nedavė Ukrainai užduoties atlikti tyrimą jo politinio oponento atžvilgiu“, – sakė R. Giuliani ketvirtadienį naujienų agentūrai „Associated Press“. – Jis norėjo tyrimo dėl į rimtą interesų konfliktą įsipainiojusio buvusio Jungtinių Valstijų viceprezidento, padariusio žalos Jungtinių Valstijų reputacijai Ukrainoje.“  

Demokratai viliasi, kad apkaltos tyrimas padidins jų galimybes gauti prieigą prie įvairiausių administracijos dokumentų, pavyzdžiui, Didžiosios žiuri slaptos informacijos, kuria remiamasi specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) ataskaitoje apie Rusijos kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus.   

Demokratai taip pat grasina, kad administracijos atsisakymas perduoti dokumentus ir užtikrinti galimybę išklausyti liudininkus gali tapti vienu iš apkaltos straipsnių dėl „trukdymo“ Kongreso tyrimui.    

Teismai paprastai reikalauja, kad prašymai, susiję su parlamentine kontrole, turėtų teisėtą įstatyminį tikslą. Tačiau apkaltos tyrimo prašymai gali būti kur kas platesni.  

Kol kas neaišku, ar demokratai pradės ilgą teisinį mūšį su administracija dėl dokumentų ir liudininkų parodymų, ar iškart imsis svarstyti apkaltos straipsnius.  

N. Pelosi pabandė išvengti balsavimo dėl apkaltos tyrimo pradžios dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelį mėnesių priešinosi liberaliosios stovyklos raginimams pamėginti nušalinti prezidentą – nes nuosaikių pažiūrų Atstovų Rūmų demokratams tai būtų  politiškai rizikingas balsavimas.

Baltieji rūmai savo ruožtu deda visas pastangas padidinti politinę kainą demokratams už jų inicijuotą apkaltos tyrimą ir sutelkti prezidento šalininkus prieš 2020-ųjų rinkimus.