Xi Jinpingo komentaras, išsakytas antradienį per karinio jūrų laivyno inspekciją, nuskambėjo Kinijai ką tik užbaigus tris dienas trukusias karines pratybas, surengtas siekiant įbauginti Taivaną.

Po Kinijos, kuri Taivaną laiko savo teritorija, jėgos pademonstravimo regione tvyro didelė įtampa.

Pekinas pratybas surengė reaguodamas į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) praėjusios savaitės vizitą Jungtinėse Valstijose, kur ji susitiko su abiejų partijų įstatymų leidėjų grupe.

Xi Jinpingas antradienį ginkluotųjų pajėgų Pietų teatro apygardos kariniam jūrų laivynui pasakė, kad kariuomenė privalo „ryžtingai ginti Kinijos teritorinį suverenumą ir jūrinius interesus, siekti apsaugoti bendrą periferinį stabilumą“, pranešė CCTV.

Pekiną taip pat piktina JAV pajėgų planas naudoti išaugusį Filipinuose įrengtų bazių skaičių, įskaitant vieną netoli Taivano.

Šią savaitę Jungtinės Valstijos ir Filipinai rengia didžiausias iki šiol bendras karines pratybas, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) įsipareigojo „palaikyti Filipinus prieš bet kokį bauginimą ar prievartą, taip pat ir Pietų Kinijos jūroje“.

Xi Jinpingas antradienį pridūrė, kad Kinija turi būti „novatoriška dėl savo kovos koncepcijų ir metodų“.

Ginčijami vandenys

Kinija ir Taivanas atsiskyrė 1949 metais po pilietinio karo, o Pekinas savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, jei prireiks – jėga.

Pastaraisiais metais kinų valdžia sustiprino savo retoriką šiuo klausimu bei aplink salą suintensyvino karinę veiklą.

Vašingtonas savo ruožtu sąmoningai išlaiko dviprasmiškumo gaidelę atsakant į spėliones, ar gintų Taivaną karinėmis priemonėmis.

Tačiau amerikiečiai jau dešimtmečius Taibėjui pardavinėja ginklus, kad padėtų užtikrinti jo savigyną, ir teikia politinę paramą.

Tuo pat metu Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą – strateginius vandenis, per kuriuos kasmet vyksta trilijonų dolerių (eurų) vertės prekyba, – nors tarptautinis teismas nusprendė, kad šios ambicijos neturi teisinio pagrindo.

Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus taip pat reiškia pretenzijas į šios jūros dalis, o JAV siunčia į ją karinius laivus, kad užtikrintų laivybos laisvę tarptautiniuose vandenyse.

„Ukrainos tankų įgulos baigė mokymus su tankais „Challenger 2“ Jungtinėje Karalystėje ir grįžo namo tęsti kovos su neteisėta ir neišprovokuota Rusijos invazija“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Mokymai prasidėjo netrukus po to, kai sausį Londonas paskelbė, kad į fronto liniją išsiųs 14 šių tankų.

Įgulos išmoko valdyti, vairuoti ir „efektyviai atpažinti bei atakuoti taikinius“, teigė Jungtinės Karalystės ministerija, kuri tai pavadino „esminiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimų pokyčiu“.

Jie grįžta į tėvynę geriau pasirengę, bet į ne mažesnį pavojų.

„Tikrai įkvepia ukrainiečių karių, baigusių mokymus su britų tankais „Challenger 2“ Didžiosios Britanijos teritorijoje, ryžtas“, – sakė gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

„Jie grįžta į tėvynę geriau pasirengę, bet į ne mažesnį pavojų. Mes ir toliau juos palaikysime ir darysime viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Pulkininkas leitenantas Johnas Stone'as (Džonas Stounas), vadovavęs mokymo misijai, sakė, kad britų instruktoriams „didžiulį įspūdį paliko Ukrainos įgulų kompetencijos lygis“.

Tikimasi, kad šie kariai ir tankai dalyvaus galimame pavasariniame Ukrainos kontrpuolime.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva bus „priversta reaguoti“, jei Didžioji Britanija įvykdys pažadą pristatyti Ukrainai šarvamušių sviedinių su nuskurdintuoju uranu.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje. Šie mokymai yra Europos Sąjungos karinės pagalbos Ukrainai dalis.

Juose dalyvauja Ukrainos kariai iš dalinių, kovojančių šalies rytuose. Intensyvūs mokymai trunka iki 10 valandų per dieną, įskaitant savaitgalius, pranešė Lenkijos kariuomenė. Mokymai taip pat vyksta Vokietijoje.

Šventošuve dislokuota Lenkijos 10-oji šarvuotosios kavalerijos brigada ir JAV šarvuotosios kavalerijos kovinė grupė.

Varšuva yra viena aktyviausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų ir spaudė Europos valstybes aprūpinti Kyjivą tankais „Leopard 1“ ir „Leopard 2“. Vokietija pažadėjo suteikti mažiausiai 178 tankus „Leopard 1“ ir 14 „Leopard 2“.

Lenkija pažadėjo 14 „Leopard 2“. Taip pat prisidėti yra pažadėjusios Danija ir Nyderlandai.

Lenkija taip pat nusiuntė arba pažadėjo suteikti Kyjivui daugiau kaip 300 savo sovietinių laikų tankų T-72 ir modernizuotų tankų PT.

Ukrainiečių pareigūnai sako, kad tikisi, jog Rusijos pajėgos surengs naują puolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, Kremliui siekiant apsaugoti teritorijas, kurias neteisėtai aneksavo rugsėjo pabaigoje ir kuriose, jo teigimu, jo valdžia yra laukiama.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusią savaitę sakė, kad pirmasis 31 tanko „Leopard 1“ batalionas Ukrainoje turėtų būti parengtas balandį. Pirmieji ukrainiečių kariai, kurie bus apmokomi dirbti su šiais tankais, praėjusią savaitę išvyko į Vokietiją.

„Nuoširdžiai sveikiname Ukrainos personalą, atvykusį į Jungtinę Karalystę įsisavinti, kaip naudotis AS-90“, – sakoma JK Gynybos departamento įraše.

Teigiama, kad Didžioji Britanija teikia Ukrainai AS-90, kad padėtų apginti tėvynę ir teritorijas.

Sausio 16 dieną Didžioji Britanija paskelbė, kad Ukrainai perduoda didžiausią ginklų paketą, kuriame bus kovos tankai „Challenger 2“, savaeigės artilerijos laikikliai AS-90 ir šarvuočiai „Bulldog“.

AS-90 yra savaeigės artilerijos laikiklis su sustiprintais šarvais ir pabūklu, galinčiu iššauti tris šūvius per mažiau nei 10 sekundžių iki 30 km. atstumu.

Sausio 29 d. Ukrainos kariškiai atvyko į JK, kad galėtų apsimokyti kovoti su tankais „Challenger 2“. „Challenger 2“ yra trečiosios kartos pagrindinis tankas su patobulintais šarvais ir dideliu mobilumu.

Vasario 4 d. JK ir Šiaurės Airijos Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė esąs pasiryžęs užtikrinti, kad naujieji britų ginklai būtų pristatyti Ukrainos kariuomenei kuo greičiau.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

„D. Kulebai į mus kreipiantis iš slėptuvės, mes padidiname ES karinę pagalbą iki 3,1 mlrd. eurų ir pradedame Ukrainos karių apmokymo misiją“, – per susitikimą Liuksemburge socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Naujausios beatodairiškos Rusijos atakos nepajudins mūsų ryžto remti Ukrainą, o tik sustiprins“, – pridūrė jis.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis aštuntą mėnesį, ukrainiečių pajėgos daro pažangą mūšio lauke, o Kyjivo rėmėjai Vakaruose nori užtikrinti, kad jo kariuomenė turėtų pajėgumų kovoti toliau.

Kelios ES narės, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, jau apmoko ukrainiečius, kaip naudotis ukrainiečiams tiekiamomis moderniomis artilerijos sistemomis, raketų leidimo įrenginiais ir oro gynybos sistemomis.

JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat jau ėmėsi apmokyti tūkstančius Ukrainos karių. Londonas siekia šiais metais apmokyti 10 tūkst. ukrainiečių, o kitais metais – daugiau kaip 20 tūkstančių.

ES šiuo požiūriu atsilieka.

Minėtieji europiečių kariniai mokymai turėtų prasidėti kitą mėnesį, o misijos biudžetas pradiniam dvejų metų laikotarpiui sieks apie 105 mln. eurų.

Pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, teigimu, planuojama suteikti bazinius mokymus 12 000 karių ir specializuotus mokymus dar 2 800.

Iranietiški dronai

Misija didžiausia dalimi turi vykti Ukrainos kaimynėje Lenkijoje, be to, svarbi apmokymų dalis vyks Vokietijoje.

Atskirų šalių jau vykdomos programos bus tęsiamos ir vėliau galėtų būti įtrauktos į ES misiją.

Patvirtinus naująjį 500 mln. eurų paketą bendra pagalba ginklams įsigyti iš ES centrinio iždo viršys 3 mlrd. eurų. Šalys narės taip pat yra skyrusios pinigų iš savų biudžetų.

D. Kuleba savo „Twitter“ paskyroje parašė esąs „turbūt pirmasis užsienio reikalų ministras“, tokiame ES susitikime kalbą davęs iš bunkerio, kuriame teko slėptis dėl nuo oro atakų, apie kurių pavojų pirmadienį Kyjive skelbė sirenos.

„Paprašiau daugiau oro gynybos pajėgumų ir amunicijos tiekimo. Paraginau ES pritaikyti sankcijas Iranui dėl dronų Rusijai tiekimo“, – rašė jis bei paragino įvesti Maskvai naują „stiprų“ sankcijų paketą.

ES ministrai aptarė įtariamą Irane pagamintų bepiločių orlaivių panaudojimą Maskvai smūgiuojant į taikinius Ukrainoje, tačiau bausmės kol kas nesitikima.

Teheranas atmeta kaltinimus, kad jis tiekia Rusijai ginklus „naudoti kare Ukrainoje“.

Briuselis sako atliekantis tyrimą dėl galimų vienos Jungtinių Tautų rezoliucijos pažeidimų ir galintis dėl to paskelbti sankcijų.

„Ieškosime konkrečių įrodymų apie netiesioginį (Teherano) dalyvavimą, kurį Iranas griežčiausiai neigia“, – sakė J. Borrellis.

ES, kuri šiuo metu tarpininkauja įstrigusioms pastangoms atgaivinti 2015 metų pasaulio galių susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, savo sankcijomis Teheranui atsilieka nuo JAV.

Tačiau blokas pirmadienį sutiko taikyti sankcijas 15 pareigūnų ir subjektų Irane dėl žiauraus protestų, kilusių dėl 22 metų Mahsos Amini mirties, malšinimo.

Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

„Ukraina iš tikrųjų yra labai kritinėje padėtyje, todėl skubiai reikia imtis daugiau veiksmų“, – prieš NATO ministrų susirinkimą žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Vakarai siunčia į Ukrainą dideles ginkluotės siuntas, kad padėtų jai kovoti su Kremliaus pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gavo tik dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkesnės ginkluotės.

J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės perėjo nuo senesnės įrangos prie „tolimesnio nuotolio, pažangesnių oro gynybos sistemų, pažangesnės artilerijos, daugiau sunkiosios ginkluotės“ siuntimo.

„Taip pat yra faktas, kad dabar, kai mes iš tikrųjų pradedame pereiti nuo sovietmečio ginklų prie modernesnių NATO ginklų, prireiks šiek tiek laiko, kad ukrainiečiai būtų pasirengę naudoti ir valdyti šias sistemas“, – sakė jis.

Pasak J. Stoltenbergo, tokios NATO narės kaip Nyderlandai skubiai bando surengti mokymus ukrainiečių kariams, kad jie greičiau prisitaikytų prie naujų atkeliaujančių sunkiųjų ginklų.

J. Stoltenbergas sakė, kad vėliau šį mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime Aljanso lyderiai turėtų susitarti dėl „visapusio pagalbos paketo“ Ukrainai, kad ilgainiui jos pajėgos pereitų prie NATO standartus atitinkančių ginklų.

Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę Ukrainą sukrėtė JAV vadovaujamą karinį bloką ir privertė perkelti daugiau pajėgų į Rytų Europą.

NATO viršūnių susitikime ketinama galutinai patvirtinti naują gynybinę strategiją, kuria siekiama sustiprinti Aljanso gebėjimą atgrasyti Maskvą nuo atakų prieš NATO nares.

J. Stoltenbergas sakė, jog tikisi, kad sąjungininkės įsipareigos laikyti daugiau didelės parengties karių, kurie bus apmokyti ir skirti ginti Aljanso rytinį flangą, ir dislokuoti daugiau ginkluotės šiame regione.

Tačiau, pasak jo, tai veikiausiai nebus nuolatinis karių dislokavimas rytinėse sąjungininkėse, nors dauguma jų, įskaitant Baltijos valstybes, tikėjosi ir siekė didelių NATO pajėgų dislokavimo savo teritorijose.

„Mokymai grindžiami pradiniu artilerijos parengimu, kurį Ukrainos pajėgos jau įgijo kitose vietose, taip pat apima mokymus naudoti radiolokacijos sistemas ir šarvuotąją techniką, kuri, kaip pastaruoju metu buvo skelbta, taps pagalbos saugumo srityje dalimi“, – per spaudos konferenciją sakė J. Kirby.

Ukrainiečių karius Vokietijoje apmoko Floridos nacionalinės gvardijos nariai, bendradarbiavę su Kyjivo pajėgomis dar prieš Maskvos pajėgų invaziją į provakarietišką kaimynę, prasidėjusią vasario 24 dieną. Vasario viduryje, padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Kyjivo, JAV Gynybos departamentas „dėl visa pikta“ atšaukė iš Ukrainos 160 savo Nacionalinės gvardijos karių, dalyvavusių ukrainiečių pajėgų mokymuose. Pentagonas tokį žingsnį aiškino susirūpinimu savo karių saugumu.

Pasak J. Kirby, JAV vykdo Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.

„Šios naujos treniruotės yra tiesioginė parama pagal pastaruosius JAV pagalbos saugumo srityje paketus, turinčius padėti Ukrainai šiandien laimėti mūšio lauke ir sustiprinti savo pajėgas ateityje. Tai naujos [ginkluotės] sistemos, ir su jomis susiję mokymai stiprins Ukrainos pajėgumus atremti atnaujintą Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje“, – pabrėžė atstovas.

Jis sakė, kad į Ukrainą ne tik siunčia instruktorius, bet ir teikia humanitarinę pagalbą ar pagalbą kariuomenės vienetams.

„Per mus atvažiuoja dronai, naktinio matymo įranga bei tai, ką gauname iš Lietuvos žmonių – ką mums aukoja ir atveža. Mūsų instruktoriai dirba teritorinės gynybos batalionuose kaip instruktoriai. Taip pat yra privačių iniciatyvų – mūsų kolega suomis padeda civiliams. Tai – verslininkų iniciatyva. Jie savo patalpose organizuoja mokymų centrą. Žmonės ateina vienai dienai. Mokosi naudotis ginklais, granatomis, kad jei kas įvyks, galėtų apginti savo namus, miestą. Lvive labai daug pabėgėlių. Tie instruktoriai, kurie čia yra, yra pabėgę iš miestų, kuriuos jau užėmė Kremliaus kariuomenė“, – pasakojo pašnekovas.

Instruktoriai į Ukrainą atvykę iš įvairių šalių – Suomijos, Didžiosios Britanijos, skambina bei rašo net amerikiečiai, turintys didžiulę patirtį. Būta ir tokios informacijos, kad net vienas geriausių snaiperių prisijungė prie Ukrainos karinių pajėgų iš Kanados.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neteko apie tai girdėti. Per mus atvažiuoja lietuviai – nedidelis kiekis. Mes padedame jiems atvykti ir tada jie pasirašo kontraktą. Kadangi dauguma jų yra profesionalai, turi kontaktą su ukrainiečiais ir atvyksta tiesiogiai – ne per „Lukšų vyrus“. Operacijos jiems sekasi puikiai. Sakė, kad ukrainiečiai net turi susistatę eilę, kas galės sunaikinti rusų tanką, nes jei vienas sudegina, jam nebeleidžia sudeginti kito – eilėje stovi kitas su prieštankiniu ginklu. Pats asmeniškai stengiuosi nekontaktuoti, nes jie dirba darbą, kurį išmano, jis yra rizikingas, ir nesinori, kad emocijos trukdytų man dirbti savo darbą“, – detalizavo G. Mauricas.

Pasak jo, nuo 2014 metų ukrainiečiai moka naudotis ginklais, todėl kai baigsis karas Ukrainoje, daugelis šalių galėtų pasikviesti juos kaip instruktorius. „Jei kreipiasi kažkas iš lietuvių ir sako, kad neturi karinės patirties, jau nekalbant apie kovinę patirtį, mes patariame eiti į Šaulių sąjungą ir mokytis ginti tėvynę Lietuvoje, nes karas yra ne ta vieta, kur reikia mokytis kariauti“, – akcentavo savanorius instruktorius koordinuojantis organizacijos „Lukšų vyrai“ steigėjas.

Kalbėdamas apie vieną dieną trunkančius civilių apmokymus, jis sakė, kad žmonės per šį laiką išmoksta saugiai naudotis ginklais ir suteikti pirmąją medicininę pagalbą.

„Jei žmogus bus toje stresinėje situacijoje, jis žinos, kaip paimti ginklą, jį laikyti, nesusižeisti pačiam ir nesužeisti kito. Tokio rengimo civiliam žmogui yra pakankamai“, – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kiek galėtų tęstis šis Rusijos karių išprovokuotas karas, G. Mauricas teigė manantis, kad dar maždaug tris savaitės ir okupantai išsinešdins. Tokios pat ir amerikiečių prognozės, nors anksčiau jie manė, kad Ukraina neatsilaikys.

Anot portalo, tarnyba dažnai be konkurso renkasi agentūrą „European Academy for Taxes, Economics and Law“.

15min. skelbia duomenis, kai vienąkart už trijų dienų kursus Berlyne VPT agentūrai sumokėjo 10,6 tūkstančių eurų, kitąkart – už dvi dienas 4958 eurus, neskaitant pragyvenimo ir kelionės išlaidų.

VPT pateiktais duomenimis, per 2016–2017 metus VPT be atrankos ir konkursų Vokietijos agentūrai sumokėjo 35,2 tūkstančius eurų.

VPT vadovė Diana Vilytė sako, kad Lietuvoje lygiaverčiai mokymai nėra organizuojami. VPT teigia, kad konkurso skelbti pagal įstatymą nereikėjo, o Vokietijos agentūra pasirinkta, nes yra viena iš kelių kvalifikacijos kėlimo įstaigų, kurių teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė atitinka VPT lūkesčius.

Aviakompanijos darbuotojams elektrošokai buvo išduodami ir anksčiau, tik juos naudoti buvo galima ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė keleivių ar įgulos narių gyvybei, pažymi BBC.

Dabar šios taisyklės išplėstos. Oro linijų bendrovės darbuotojai galės naudoti elektrošoką bet kuriuo atveju, kai keleivis mėgins panaudoti jėgą. Skrydžių palydovai bus specialiai apmokyti naudotis elektrošoku.

Šiuo metu vyrai sudaro mažiau nei 10 proc. visų „Korean Air Lines“ skrydžių palydovų, todėl bendrovė ketina atlikti papildomą darbuotojų atranką ir užtikrinti, kad kiekvieno skrydžio metu lėktuvo salone būtų bent vienas vyras skrydžio palydovas.

Užpuoliką suvaldė dainininkas

Tokie sprendimai buvo priimti po gruodžio 20 d. skrydžio iš Hanojaus į Inčchoną metu įvykusio incidento, kuomet vienas keleivis puolė kitus. Tiesa, tuomet jį suvaldė reisu skridęs amerikiečių dainininkas Richardas Marxas (Richardas Marksas). Vėliau vyras buvo perduotas policijai.

Tačiau šį istorija tuo nesibaigė. Dainininkas socialiniuose tinkluose parašė, kad „Korean Air Lines“ darbuotojai buvo netinkamai aprūpinti, kad būtų galėję susidoroti be jo pagalbos.

R. Marxo žmona Daisy Fuentes (Deizi Fuentes) taip pat iškritikavo aviakompanijos darbuotojus pareikšdama, kad šie turėjo elektrošoko pistoletus, tačiau nežinojo, kaip jais naudotis.

Pietų Korėjos valdžios turimi duomenys rodo, kad kasmet skrydžių metu fiksuojamų teisės pažeidimų skaičius nuo 2012 metų išaugo daugiau nei patrigubai – nuo 191 iki 460 atvejų pernai.