Pirmieji mokymai

Lietuvoje jau kelias savaites yra vienas akcijos metu „Radarom“ už žmonių suaukotus pinigus nupirktas radaras. Šią savaitę jis pervežtas į Kauną, kur prasidėjo Ukrainos karių mokymai.

„Mokymų kursą pradėjome pirmadienį. Pirmos dvi dienos numatytos teorinėms paskaitoms, toliau vyksime į laukus ir bandysime praktiškai. Mokome, kaip eksploatuoti patį sensorių. Šiuo metu mokosi keturiolika Ukrainos karių“, – komentavo Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės valdybos kurso koordinatorius Donatas Kulokas.

Pasak kariuomenės atstovo, Lietuvos kariuomenė taip pat naudoja panašius radarus, todėl mūsų kariai gali pasidalyti žiniomis. Pašnekovas tikino, kad radarus valdymas nėra labai sudėtingas, o Ukrainos kariai greitai perpranta veikimo principus.

„Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai“, – pridūrė D. Kulokas.

Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai.

Radarai turi kelis darbo modulius, todėl gali skirtis ir techninės galimybės bei atstumai, kada gali pamatyti atskrendančią artileriją, dronus ar kitą Ukrainos dangų raižančią karinę techniką.

„Jis veikia, kaip ir kiekvienas radaras. Yra siunčiamas elektroninis impulsas į erdvę, tas impulsas atsispindi nuo objekto ir radaras išmatuoja atstumą ir kampą iki taikinio. Taip gauname trijų dimensijų duomenis apie objekto koordinates erdvėje. Tam tikrame režime radarai gali numatyti ir objekto skridimo kryptį. Vienas rimų yra priešartilerinis, tad galima nustatyti tiek, iš kur paleidžiamos, tiek kur skris raketa. Šiai dienai ši technologija yra naujausia radarų pasaulyje“, – radaro veikimo principus trumpai apžvelgė D. Kulokas.

Ne simbolinė parama

Kaip vyksta karių mokymai atvyko stebėti ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Pasak jo, nupirkti radarai tikrai leis uždengti dalį dangaus.

„Tai dar vienas labai svarbus Lietuvos žmonių projektas padėti Ukrainai šiame kare. Praėjo jau metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir mes turime šansų laimėti, nes turime didelį palaikymą tiek iš kitų valstybių, tiek jų gyventojų. Buvo ne vienas projektas, kuris buvo neįsivaizduojamas prieš karą, lietuviai buvo pirmieji, kurie pasitelkė sutelktinio finansavimo kompanijas ir pirkto „Bayraktar“ dronus, dabar – radarus. Anksčiau tokius pirkimus galėjo daryti tik vyriausybės. Radarai yra tikrai labai gera priemonė uždengti Ukrainos dangų. Svarbu apsaugoti ne tik karines teritorijas, bet ir energetikos infrastruktūrą bei gyvenamuosius namus, į kuriuos Rusija nuolat taikosi. Tai reiškia, kad turime daryti daugiau, kad galėtumėme viską apsaugoti, todėl ši akcija buvo labai taikli ir reikalinga Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo Kaune apsilankęs ir mokymus stebėjęs P. Bešta.

Paklausus, ar toks kiekis radarų gali padaryti ryškių pokyčių kare, ar visgi tai daugiau simbolinis gestas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje patikino, kad tai tikrai daugiau nei simbolis.

„Keturiolika radarų tikrai rimtas žingsnis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva. Jei tokį kiekį paaukotų Didžioji Britanija, tai būtų simboliška, bet tikrai ne Lietuvai. Be to, labai svarbu parodyti pavyzdį kitoms tautoms, kaip galima daugiau prisidėti“, – pridūrė P. Bešta.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Daugiau nei planuota

Akcijos metu buvo surinkta 14 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad už šią sumą išeis keturiolika radarų, tačiau vienas akcijos iniciatorių, organizacijos „Blue-Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas atskleidė, jog bus perkami dar papildomai du radarai.

„Kiekvienam radarui buvo numatyta po milijoną eurų, bet mes perkame šešiolika. Kai kur pavyko nusiderėti, taip pat bus keturi specialiosios paskirties radarai. Jie šiek tiek kitokie ir bus naudojami kiek kitokiems tikslams“, – teigė J. Ohmanas.

Pirmieji radarai jau pasiekė Lietuvą, dar trys iš Izraelio bus atgabenti artimiausiu metu. Po to likusieji keliaus tam tikromis porcijomis. Iš Lietuvos radarai siunčiami į Ukrainą.

„Dabar Lietuvoje yra pirmieji Ukrainos kariai, kurie apmokomi su šiais radarais. Ilgai laukti nereikės ir pirmieji radarai jau pasieks ir Ukrainą. Kita radarų partija – jau pakeliui į Lietuvą. Reikia suprasti, kad anksčiau Izraelis niekam neduodavo tokių radarų, o mums pavyko susiderėti ir procesas jau vyksta. Akcijos pradžioje nebuvo aišku, kiek pavyks pinigų surinkti, tad dešimt radarų jau buvo paruošti, kiti dar gaminami. Svarbu pažymėti, kad tai daroma ne per viešuosius pirkimus, nes tada būtumėme trukę gal ir pusmetį, o mes tai padarėme per mėnesį“, – kalbėjo J. Ohmanas.

„Blue-Yellow“ organizacija veikia ne vienerius metus, todėl jos darbai jau matomi tarptautinėje rinkoje. Tai, pasak jos įkūrėjo, leido įgyti pasitikėjimą ir pasiekti tokių rezultatų, o kartu tapti ir geru pavyzdžiu kitiems.

„Kai dirbi metų metus, žmonės pradeda tave matyti ir tikėti. Rinkti pinigus buvo iššūkis, bet mes pažįstame lietuvius, kad jie gali. Be to, dabar lietuviai tikrai gali sau tai leisti, nes žmonės turi pinigų ir supranta visą situacijos rimtumą, kad reikia prisidėti“, – nurodė „Blue-Yellow“ vadovas.

Akcijos „Radarom“ metu žmonės buvo labai suaktyvinti aukoti, tačiau J. Ohmanas tikino, kad parama nenutrūko ir žmonės toliau aukoja pinigus. Jie skiriami humanitarinei pagalbai bei įvairios technikos, kurios reikia Ukrainos kariams, pirkimams.

„Dabar grįžtame į savo normalią situaciją, kai stabiliai gauname paramą. Kad ir šią savaitę mes išsiųsime įrangos už pora šimtų tūkstančių. Karas dar nesibaigė, todėl vis dar reikia prisidėti“, – apie tai, kokią paramą gauna organizacija pasibaigus akcijai, kalbėjo J. Ohmanas.