Su tokiu prašymu į ją skyrusį Kauno apylinkės teismą buvo kreiptasi po jau minėtų įvykių Pasimatymo akligatvyje, kai vietiniai gyventojai, pastebėję, kad į jų kaimynystėje kotedžą išsinuomojusio R. Jakščio kiemą įšoko paauglys, su kuriais jam buvo uždrausta bendrauti, iškvietė policiją.

Nors šiai atvykus, R. Jakštys kaimynų įtarimus neigė, galiausiai išsikvietus kotedžo savininką, jo slėptuvėje buvo aptiktas keturiolikmetis.

Už grotų įkištas prievarta

Nutartį sugriežtinti jam bausmę skiriant 90-ies parų areštą, kaip ir visus kitus teismo sprendimus, skandalingasis mentorius su savo advokatais, kurių dabar turi tris – prie anksčiau jį gynusių dviejų advokačių ne per seniausiai prisijungė ir šių kolega, skundė. Todėl ši balandžio 19-ąją paskelbta nutartis įsiteisėjo tik gegužės 22-ąją, Kauno apygardos teismui atmetus skundą.

Tačiau R. Jakštys per nurodytą laiką į šios bausmės atlikimo vietą pats neprisistatė, dėl ko buvo sulaikytas policijos ir nuvežtas į Kauno kalėjimą tik birželio 16-osios pavakarę, nuo kada ir pradėjo tiksėti jam skirto 90-ies parų arešto chronometras.

Be to, R. Jakščiui vengiant atlikti minėtą arešto bausmę, jis sulaukė nuosprendžio ir kitoje savo byloje dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą, šių veiksmų atlikimą už atlygį bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys asmenys. Du iš jų bylon sugulusių įvykių metu buvo penkiolikos, vienas – 17 metų.

Be to, šioje byloje, kurioje R. Jakščiui buvo skirtas jau minėtas trejų metų ir vieno mėnesio įkalinimas, po įvykių Pasimatymo akligatvyje jam buvo uždėta ir apykojė. Ši sugriežtinta kardomoji priemonė jam buvo palikta ir iki nuosprendžio, kurį jis, kaip ir tikėtasi, taip pat apskundė, įsiteisėjimo. Ir panašu, kad šiandien ši apykojė lieka vienintele paguoda berniukus auginantiems tėvams, besibaiminantiems, kad jų sūnūs taip pat nepatektų į šio skandalingojo mentoriaus tinklus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ar išgelbės apykojė?

Gavęs minėtą R. Jakščio skundą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Kauno apygardos teismas, panašu, kad dėl vasaros atostogų rado galimybę jį nagrinėti tik rugsėjo 13-ąją suplanuotame posėdyje, t. y. paskutinės 90-ies parų arešto, kurį nuteistasis jau baigė atlikti, dienos išvakarėse. Tačiau teoriškai teismas dar galėjo šiandien iki darbo dienos pabaigos paskelbti savo sprendimą dėl šio skundo, kuriame R. Jakštys prašė jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti arba pakeisti ją į švelnesnę.

Deja, rugsėjo 13-osios posėdis neįvyko dėl didelio R. Jakščio advokatų užimtumo, kaip buvo teigiama jų prašymuose šį posėdį atidėti. Ir tai teko padaryti, radus galimybę surengti kitą šio skundo nagrinėjimo posėdį jau tik spalio pabaigoje.

Tačiau Kauno kalėjimas paleis 90-ies parų areštą atlikusį R. Jakštį jau šiandien, nes ši bausmė jam skirta kitoje byloje. Ir tai greičiausiai bus apdaryta, nelaukiant vidurnakčio.

Tiesa, Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad jos kolegos situaciją seka ir į laisvę paleistam R. Jakščiui bus vėl uždėta minėta apykojė jau šiandien.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė kreipėsi su tokiu prašymu į Kauno apylinkės teismą dar pirmadienį.

Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad 40-metė I. Vilčinskienė nėra teista. O nusikaltimai, kuriais ji įtariama, priskiriami nesunkiems. Už juos numatyta maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, nors, remiantis mūsų teismų praktika, belangė I. Vilčinskienei negresia.

Šis prokurorės prašymas išnagrinėtas šiandien priešpiet. O jį nagrinėjusi, patikslintais duomenimis, teisėja Audronė Levinskienė 13.15 val. paskelbė, kad prokurorės prašymą tenkina ir įpareigoja I. Vilčinskienę nuo rytdienos, t. y. rugpjūčio 9 dienos, tris mėnesius, t. y. iki lapkričio 9-osios, nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą, dar vadinamą apykoje. Be to, I. Vilčinskienė įpareigota visą minėtą laiką nuo 17 val. vakaro iki 9 val. ryto būti savo namų Šilainiuose zonoje.

Slapstėsi Šiaulių apskrityje?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kur tiksliai Mindaugas ir Inga Vilčinskai slėpėsi su vaikais tas dvi savaites, kai jų buvo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dar nenustatyta. Nors portalo kalbinti jų ieškoję teisėsaugininkai linkę teigti, kad tai darę teisinga kryptimi – Lietuvoje labiausiai šios šeimos ieškota Šiaulių apskrityje, kur buvo rastas ir automobilis, kuriuo mažamečiai liepos 18-osios ryte savavališkai išsivežti iš „Pastogės“, ir kurioje gyvena ne tik kartu su M. Vilčinsku anksčiau šiame vaikų gerovės centre besilankiusio Antano Kandroto-Celofano mama, bet ir trečiasis suaugęs asmuo, kartu su besislapsčiusia Vilčinskų šeima rugpjūčio 1-osios vidurdienį sulaikytas po gaudynių Ignalinos rajone – vos už kilometro nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Kaip jau rašyta, šis asmuo sutiko pasakyti savo vardą ir pavardę ne iš karto, tačiau kategoriškai atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, nors, remiantis jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyvena Šiaulių apskrityje – kažkur ties Radviliškiu. Neatmetama, kad gyvenamąją vietą jis slėpė, nes ir ten galėjo glaustis teisėsaugininkų ieškomi Vilčinskai su vaikais.

Mindaugas Vilčinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pagalbininkams niekas negresia?

Pareigūnai neatmeta, kad šeimos slapstymosi vieta galėjo būti ir keičiama.

Vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariami M. ir I. Vilčinskai šiuo klausimu nelinkę atvirauti. Šeimos galvos atsakymas, kur jie slapstėsi tas dvi savaites, buvo: „Slėptuvėje“.

Neatmetama ir, kad besislapstantiems turėjo kažkas padėti. Tačiau vaikų pagrobimas, kai tai padarė tėvai, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nes už jį gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. O už nesunkaus nusikaltimo slėpimą nenumatyta atsakomybė, kaip, pavyzdžiui, už nužudymo ar kito sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo slėpimą.

Be to, galimo bendrininkavimo pagrobiant vaikus ir padedant juos slėpti atveju pastaroji paslauga turi būti iš anksto pažadėta. Tuo tarpu, portalo kauno.diena.lt žiniomis, teisėsaugininkai kuo toliau, tuo labiau linksta prie versijos, kad mažamečiai tą rytą savavališkai išsivežti iš „Pastogės“ spontaniškai. Tiesiog neatsilaikius pagundai, atsiradus tam patogiai situacijai. Nors M. Vilčinskas ne kartą ir viešai grasino susigrąžinti savo vaikus, kurie iš jo bei sutuoktinės buvo paimti teismo sprendimu.

Ar galima suklastoti, ko nėra?

Panaši situacija ir su, kaip teigta po Vilčinskų sulaikymo, jų turėtais „dokumentais“, nes suklastoti neegzistuojančio dokumento neįmanoma. Kaip jau rašyta, įtariamieji vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną galiojančių asmens dokumentų neturėjo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tuose „dokumentuose“, kurie buvo rasti juos sulaikant, jie buvo įsirašę esą savo giminės pavardę – Vilčinskai. Tiksliau, šių „dokumentų“ savininkai, pirminiais duomenimis, buvo moteris, vardu Inga, ir vyras, vardu Mindaugas, iš Vilčinskų giminės. Maždaug toks buvo teisėsaugininkų atsakymas į klausimą, o, kodėl Vilčinskams nepareikštas įtarimas ir dėl dokumentų klastojimo, nors teigta, kad sulaikant jie turėjo šių klastotes.

Teismui patenkinus prokurorės prašymą ir skyrus I. Vilčinskienei intensyvią priežiūrą, naudojant apykoję, išleista iš Kauno kalėjimo, ji turi grįžti į šeimai skirtą socialinį būstą viename Šilainių daugiabutyje. Būtent šiuo adresu teismo prašyta skirti šią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.

Kaip jau rašyta, 42-ejų M. Vilčinskui, kurį, kaip ir sutuoktinę, prašyta suimti dviem mėnesiams, Kauno apylinkės teismas rugpjūčio 2-ąją skyrė šią griežčiausią kardomąją priemonę mėnesiui. Nė vienas iš Vilčinskų šių Kauno apylinkės teismo nutarčių Kauno apygardos teismui bent iki šiol neapskundė.

Prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu sugriežtinti R. Jakščiui kardomąją priemonę šioje byloje po garsiai nuskambėjusių balandžio 12-osios vakaro įvykių Pasimatymo akligatvyje, kuriame, anot kaimynų, nuo pernykščio rudens kotedžą nuomojosi R. Jakštys, portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to persikėlęs gyventi į Žaliakalnį. Ir būtent pilietiškiems jo kaimynams pranešus tada apie pas R. Jakštį atvykusį iš pažiūros – 13-14 metų paauglį, šis buvo aptiktas po laiptais esančioje slėptuvėje, nors kotedžo nuomininkas, kaip, anot kaimynų, jau ne kartą yra buvę, tikino, kad jokio vaiko jo namuose nėra.

Tiesa, portalo kauno.diena.lt žiniomis, ir pats iš minėtos nišos ištrauktas keturiolikmetis buvo linkęs policijai teigti, kad jam – jau aštuoniolika.

Justinos Lasauskaitės nuotr./Redakcijos montažas

Gresia vasarą už grotų?

Panašiai buvo linkęs teisintis ir R. Jakštys, teigdamas, kad manęs, jog jo svečias – aštuoniolikmetis, nes jis esą buvo nurodęs tokį savo amžių. O, anot R. Jakščio, jam abejonių dėl to nebuvo kilę.

Tačiau, kai atvykus tą vakarą policijai, svečias pasakė, kad yra nepilnametis, išsigandus su tuo susijusių galimų pasekmių, nuspręsta jį paslėpti po laiptais įrengtoje slėptuvėje.

Šioje byloje R. Jakščiui yra suteiktas specialiojo liudytojo, t. y. asmens, kuris apklausiamas dėl galimai paties padaryto nusikaltimo, trūkstant duomenų pareikšti jam dėl to įtarimą, statusas.

Aptikus R. Jakščio namuose minėtą keturiolikmetį, Kauno apylinkės teismas, Probacijos tarnybos teikimu, sugriežtino jam ir 2021-ųjų gruodį šio teismo jau skirtą laisvės apribojimo bausmę už keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimą į 90 parų areštą. O šis arešto terminas asmeniui, padariusiam nusikaltimą, yra maksimalus.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, apskundė R. Jakštys su savo advokatėmis ir šią nutartį. Tačiau jų skundą Kauno apygardos teismas gavo tik šiandien ir artimiausiu metu taip pat nagrinės.

O šiandien šio teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nagrinėjęs R. Jakščio advokatės Aušros Ručienės skundą dėl nutarties uždėti jam apykoję, paskelbė, kad jį atmeta, nes nutartis sugriežtinti R. Jakščiui kardomąją priemonę yra pagrįsta, nes jis nesilaikė jam skirto namų arešto sąlygų. Ir šis teismo sprendimas, paskelbus šiandieninę nutartį, įsiteisėjo.

Neseniai Kauno gyventojams pranešus apie nepilnamečio apsilankymą pas R. Jakštį, pareigūnai paauglį rado pasislėpusį name esančioje nišoje. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jaunesnio negu 16 amžiaus asmens galimo tvirkinimo.

Kaip jau rašyta, kardomoji priemonė sugriežtinta R. Jakščio byloje, kuri dar Kauno apylinkės teisme neatversta. Planuotas jos posėdis kovo pabaigoje neįvyko dėl teisiamojo ligos.

Taip pat kovo pabaigoje 25-erių metų sulaukęs R. Jakštys šioje byloje kaltinamas jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimu, lytinės aistros tenkinimu su septyniolikmečiu, pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei sutrikdant jo sveikatą, ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Joje – trys nukentėjusieji. O R. Jakštys šios bylos kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius. Ši prieš penkerius metus įkurta viešoji įstaiga, registruota vieno Šarkuvos gatvės daugiabučio bute, internete skelbėsi esanti karjeros ugdymo agentūra, skirta moksleiviams, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.

Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Bylą teismui rengę teisėsaugininkai linkę prisipažinti, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Tačiau nustatyta, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti tada R. Jakščio išsinuomotuose „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose.

Per ikiteisminį šios bylos tyrimą R. Jakštys parodymų nedavė.

Demaskavo pilietiški kaimynai

Šioje byloje R. Jakštį gina net dvi advokatės, dalyvavusios ir trečiadienį surengtame specialiame jos posėdyje, kurioje nagrinėtas minėtas prokuroro prašymas pakeisti teisiamajam skirtą namų areštą į intensyvią priežiūrą, uždedant apykoję ir leidžiant išeiti iš namų tik vienai valandai per parą – apsipirkti.

Kaip jau rašyta, su tokiu prašymu prokuroras kreipėsi į teismą po garsiai nuskambėjusių balandžio 12-osios vakaro įvykių Pasimatymo akligatvyje, kuriame, anot kaimynų, nuo pernykščio rudens kotedžą nuomojosi R. Jakštys. Ir būtent pilietiškiems jo kaimynams pranešus apie pas R. Jakštį atvykusį iš pažiūros – 13-14 metų paauglį, šis buvo aptiktas po laiptais esančioje slėptuvėje, nors kotedžo nuomininkas, kaip, anot kaimynų, jau ne kartą yra buvę, tikino, kad jokio vaiko jo namuose nėra.

Tiesa, portalo kauno.diena.lt žiniomis, ir pats iš minėtos nišos ištrauktas keturiolikmetis buvo linkęs policijai teigti, kad jam – jau aštuoniolika. Ir pasak portalo kauno.diena.lt šaltinių, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, pradėtu po šio įvykio, jis iš tikrųjų atrodo vyresnis, nes yra gana aukštas ir jam jau želia barzda.

Panašiai linkęs teisintis ir pats R. Jakštys, teigdamas, kad manęs, jog jo svečias – aštuoniolikmetis, nes jis esą buvo nurodęs tokį savo amžių. O, anot R. Jakščio, jam abejonių dėl to nebuvo kilę. Tačiau, kai atvykus tą vakarą policijai, svečias pasakė, kad yra nepilnametis, išsigandus su tuo susijusių galimų pasekmių, nuspręsta jį paslėpti po laiptais įrengtoje slėptuvėje.

Teisėsaugininkų duomenimis, šio nepilnamečio tėvai, panašu, kad turi su R. Jakščiu kažkokių piniginių reikalų. Taigi tikėtis šiame ikiteisminiame tyrime pagalbos iš jų taip pat neverta. R. Jakščiui šioje byloje yra suteiktas specialiojo liudytojo, t. y. asmens, kuris apklausiamas dėl galimai paties padaryto nusikaltimo, trūkstant duomenų pareikšti jam dėl to įtarimą, statusas.

Skirtas ir maksimalus areštas

Aptikus R. Jakščio namuose minėtą keturiolikmetį, į Kauno apylinkės teismą su teikimu sugriežtinti jam 2021-ųjų gruodį šio teismo jau skirtą bausmę už keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimą kreipėsi ir Probacijos tarnyba.

Ji prašė pakeisti R. Jakščiui tada skirtą laisvės apribojimą, kurio viena iš sąlygų buvo draudimas bendrauti su nepilnamečiais, į areštą.

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, pats nagrinėjęs šį teikimą, trečiadienį jį tenkino, pakeisdamas minėtą R. Jakščiui skirtą bausmę į 90 parų areštą. Ir šio terminas, asmeniui padariusiam nusikaltimą, yra maksimalus.

R. Jakštys su savo advokatėmis, nedalyvavę ir šios nutarties paskelbime, taip pat dar gali per septynias dienas ją apskųsti. Ir, panašu, kad tikrai tai padarys.

Remigijus Jakštys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Taigi, R. Jakšys, geriausiu atveju – jeigu šis skundas būtų atmestas, turėtų pradėti atlikti arešto bausmę ateinančios vasaros pradžios.

Arešto bausmę Lietuvoje vyrai atlieka Alytaus, Kauno arba Šiaulių kalėjimuose, į kuriuos asmuo, kuriam skirta tokia bausmė, turi atvykti per septynias dienas nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Areštantai šiose įkalinimo įstaigose laikomi atskirai nuo kitų čia bausmę atliekančių nuteistųjų. Skiriasi ir jų darbotvarkės. Areštantams nenumatomi jokie darbai. Tačiau, pasak portalą kauno.diena.lt konsultavusių Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovų, areštanto maitinimui per dieną skiriami tik 3,30 eurų, nekokios ir jų buitinės sąlygos, t. y. bausmės atlikimo metu jiems reikalinga artimųjų ar draugų pagalba.

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, policija trečiadienio vakarą, apie 20.25 val., gavo pranešimą, jog Kaune, Pasimatymo akligatvyje, pas 25-erių vyrą pastebėtas nepilnametis asmuo.

Nepilnametį, gimusį 2008 metais, policija aptiko pasislėpusį gyvenamajame name esančioje nišoje.