„Taip norima mane įbauginti ir sulaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau“, – teigė politikė agentūrai „Reuters“ sekmadienį paskelbtame interviu. – Tačiau tai Rusijos scenarijus. Tai nestebina ir mūsų negąsdina“.

Rusija praėjusią savaitę dėl esą priešiškų veiksmų ir „istorinės atminties niekinimo“ įtraukė K. Kallas į ieškomų asmenų sąrašą. Ji kaltinama „sovietų karių paminklų griovimu“. Už tai Rusijos įstatymai numato penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Estijoje pastaraisiais metais buvo demontuoti paminklai, primenantys sovietų karių kovą Antrajame pasauliniame kare.

Taip norima mane įbauginti ir sulaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau.

Po Maskvos išduoto arešto orderio K. Kallas sulaikymas grėstų tik tuomet, jei ji įžengtų į Rusijos teritoriją. Briuselyje spėliojama, kad 46-erių K. Kallas, kuri yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena griežčiausių Rusijos kritikių, gali tapti naująja ES užsienio politikos įgaliotine.

Paklausta apie šį postą, K. Kallas reagavo santūriai: „Dar anksti apie tai kalbėti. Aš esu Estijos ministrė pirmininkė“. Tačiau, anot politikės, spėlionės apie jos politinę ateitį akivaizdžiai paskatino Rusijos agresiją jos atžvilgiu. „Sunku būti populiariam, – ironizavo K. Kallas. – Tai suprato ir rusai, todėl išdavė mano arešto orderį, jog iš tikrųjų pabrėžtų didžiausią argumentą prieš mane, kad esu provokacija Rusijai“.

Strasbūre priimtoje EP rezoliucijoje dėl santykių su Baltarusija, kuriai pritarė 453, nepritarė 21 ir dėl kurios susilaikė 40 europarlamentarų, sakoma, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) turi apsvarstyti galimybę išduoti arešto orderį autoritariniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kaip tai buvo padaryta Rusijos prezidento Vladimiro Putino atveju.

EP išreiškė nerimą dėl padėties Baltarusijoje, pažymėjo, kad represijos privertė daugiau nei 300 tūkst. baltarusių palikti savo šalį, o beveik 1,5 tūkst. tapo politiniais kaliniais.

Europarlamentarai sunerimę dėl didėjančio Baltarusijos politinio, ekonominio, karinio ir kultūrinio pavaldumo Maskvai ir smerkia Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimą šalyje, sakoma rezoliucijoje.

Joje taip pat reiškiamas nerimas dėl „Wagner“ kovotojų dislokavimo Baltarusijoje, Europos Sąjunga raginama šią Rusijos karinę samdinių bendrovę įtraukti į teroristinių grupuočių sąrašą.

Be to, EP paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) neleisti Baltarusijos ir Rusijos sportininkams varžytis 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Taip jis kalbėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai šis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

„Taip, valdančioji partija... priėmė sprendimą, kad Pietų Afrikai būtų protinga pasitraukti iš TBT“, – sakė C. Ramaphosa per spaudos konferenciją, surengtą su jo šalyje viešinčiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Kovo mėnesį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.

Tai reiškia, kad Pretorija, kurioje šiais metais vyks BRICS bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, viršūnių susitikimas, turėtų jį sulaikyti atvykus.

Taip, valdančioji partija... priėmė sprendimą, kad Pietų Afrikai būtų protinga pasitraukti iš TBT.

C. Ramaphosa sakė, kad sprendimas, priimtas po savaitgalį įvykusio ANC susitikimo, iš esmės susijęs su tuo, kas laikoma neteisingu teismo elgesiu su kai kuriomis šalimis.

„Norėtume, kad šis neteisingo elgesio klausimas būtų tinkamai aptartas, tačiau kol kas valdančioji partija dar kartą nusprendė, kad reikėtų pasitraukti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Pietų Afrika sulaikytų V. Putiną, C. Ramaphosa sakė, kad šis klausimas yra svarstomas.

Žemyno galybė PAR atsisako pasmerkti invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės buvo izoliuota tarptautinėje arenoje, teigdama, kad nori išlikti neutrali ir teikia pirmenybę dialogui siekiant užbaigti karą.

Pietų Afrika jau yra bandžiusi pasitraukti iš TBT.

Ji bandė tai padaryti 2016 metais po metais anksčiau kilusio ginčo, kai tuometinis Sudano prezidentas Omaras al Bashiras (Omaras Baširas) lankėsi šalyje vykusiame Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime. PAR atsisakė jį areštuoti, nors tuometiniam Sudano vadovui buvo išduotas TBT arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų.

Tačiau prieštaringai vertinamas sprendimas pasitraukti buvo atšauktas, kai šalies teismas nusprendė, kad toks žingsnis prieštarautų Konstitucijai.

Vėl barbariška okupantų ataka. Du viršutiniai gyvenamojo namo aukštai griuvo kaip kortų namelis. Žmonės nepraranda vilties, kad jų giminaičiai bus rasti gyvi ir nenukentėję. Gelbėtojai ieško butuose įkalintų žmonių po bombardavimo Zaporižioje. Kaip teigia Ukraina, per tyčinį smūgį, kuriuo siekta nužudyti civilius gyventojus, žuvo mažiausiai vienas žmogus, sužeisti – trisdešimt keturi. Tuo metu D. Medvedevas spjaudosi grasinimais. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar išnyko branduolinio konflikto grėsmė? Ne! Išaugo. Kiekvieną dieną į Ukrainą gabenama užsienio ginklų. O tai galų gale priartina šią branduolinę apokalipsę“, – kalbėjo D. Medvedevas.

Įsivaizduokime, kas įvyktų, jei, tarkim, į Vokietijos teritoriją atvyksta branduolinės valstybės vadovas ir yra suimamas. Kas tai? Tai – karo paskelbimas Rusijai.

 

O jeigu būtų suimtas V. Putinas, gąsdina pasauliniu karu.

„Kai kurie kvailiai ir puspročiai, kaip Vokietijos teisingumo ministras, sako: „Gerai, jei V. Putinas atvyks, mes jį suimsime“. Jis teisininkas ar ne? Ar jis supranta, ką tai reiškia?! Akivaizdu, kad šis scenarijus niekada nebus įgyvendintas. Bent akimirkai įsivaizduokime, kas įvyktų, jei, tarkim, į Vokietijos teritoriją atvyksta branduolinės valstybės vadovas ir yra suimamas. Kas tai? Tai – karo paskelbimas Rusijai. Tokiu atveju visas mūsų turtas – raketos ir panašiai, skris į Bundestagą, kanclerio biurą ir taip toliau“, – grasinimais svaidėsi D. Medvedevas.

Negana to, D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija šiemet ketina pasigaminti 1,5 tūkst. tankų ir greitai turės visą bepiločių orlaivių paletę. Jau kelis mėnesius agresorė Rusija atakuoja Ukrainą dronais, kurie naikina šalies infrastruktūrą ir žudo nekaltus civilius. Tiesa, jei ir toliau Rusijos įmonėse kils mistiniai gaisrai, kaip kad vakar Jaroslavlio variklių gamykloje, kuri gamina variklius okupantų armijai bei branduoliniams kompleksams, tai vargu, ar D. Medvedevo kalbos taps realybe.

„Esu tikra, kad priėmus šį arešto orderį, buvo įvertinta ta medžiaga, kuri turi ir leidžia jau rašyti arešto orderį ir jį išduoti. Kitaip sakant, nėra trūkstamų grandžių nustatyti konkrečių pasekmių nuo vaikų deportacijos iki to, kad už tai atsakingas labai konkretus asmuo – Putinas“, – „Žinių radijui“ sakė E. Dobrowolska.

Anot jos, jungtinė prokurorų tyrimo grupė iš įvairių šalių turi surinkti pakankamai įrodymų daugybei V. Putino įvykdytų nusikaltimų karo Ukrainoje metu. Todėl, pažymi teisingumo ministrė, procesas užtrunka.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ar prokuroras, ta bendra jungtinio tyrimo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos prokuratūra, Ukrainos prokuratūra, Lenkijos ar kitos valstybės, apima labai daug epizodų, apima labai daug nusikaltimų, kuriems reikia surinkti įrodymus. Tam tikrą medžiagą kvalifikuoti, suderinti, pažiūrėti, ar visko užtenka, tai tas procesas bus ilgesnis“, – paaiškino E. Dobrowolska.

„Juolab, kad karo nusikaltimų kiekvieną dieną mes turim naujų. Mes turime kiekvieną dieną ir naujų ukrainiečių, kurie bėga nuo karo, liudija apie karo nusikaltimus. Tai puikiai suprantama, kad to dar darbo, kiek bus kvalifikuota karo nusikaltimų, kokių jų bus, bus daug“, – tikino ministrė.

Tai mes dabar jau galime džiaugtis orderiu Putinui ir tai yra turbūt sunkiai įsivaizduojamas tokio greičio pirmasis žingsnis link teisingumo.

Ji įsitikinusi, kad arešto orderių bus ir daugiau, nes bus identifikuota ir daugiau nusikalstamų veikų.

„Esu tikra, kad mes jų (arešto orderių – ELTA) matysime žymiai daugiau, bus žymiai daugiau nusikalstamų veikų“, – pridūrė „laisvietė“.

E. Dobrowolska atkreipė dėmesį, kad ne visi arešto orderiai yra viešinami dėl galimybės atsekti aukas ir pakenkti vaikams ar kitiems nukentėjusiems asmenims.

„Kas yra labai svarbu, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kai išdavė šitą orderį, viešame savo komunikate pažymėjo, kad ne visi arešto orderiai viešinami. Tam tikri arešto orderiai gali būti neviešinami, įkeliami tik į sistemas, ne žiniasklaidai, su tikslu jeigu būtų galima atsekti grandinę tarp aukų, pakenkti vaikams arba kitiems nukentėjusiems asmenims“, – teigė ministrė.

Arešto orderis V. Putinui yra laimėjimas ir Lietuvai

Teisingumo ministrė akcentavo, kad išduotas arešto orderis V. Putinui yra laimėjimas ir Lietuvai, nes Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. E. Dobrowolska pažymi, kad Lietuva turi džiaugtis ir dėl to, kad išdavimo procesas buvo greitas.

„Reikėtų labai pasidžiaugti šiuo rezultatu, tai yra didelis laimėjimas tarptautinės teisės, ir tai yra labai didelis laimėjimas demokratijos, ir taip pat pačios Lietuvos. Nes būtent Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą vos porai dienų nuo invazijos pradžios. Ir būtent pagal Lietuvos pareiškimą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradėjo tyrimą“, – pabrėžė ministrė.

„Tai mes dabar jau galime džiaugtis orderiu Putinui ir tai yra turbūt sunkiai įsivaizduojamas tokio greičio pirmasis žingsnis link teisingumo, jei mes žiūrėtume į tarptautinę teisę bendrai“, – pridūrė E. Dobrowolska.

ELTA primena, kad TBT praėjusį penktadienį paskelbė, jog išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Tai laikoma karo nusikaltimu. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai. Pasak prokuroro, jis galios visą jų likusį gyvenimą.

Kyjivo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.

O didysis rusų vadas mielai apsikeistų vietomis su spalvinguoju scenos talentu, net su visomis naujomis jo pilvo kaladėlėmis ir gal net imtų giedoti choralus tiesioginiame eteryje, kad tik bent kiek būtų galima atsukti laiką atgal. Tik tai neįmanoma.

Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos neatšaukiamas. Ir jis galios iki VVP mirties, nes karo nusikaltimams senaties nėra.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai?

Ukrainos valdžios vertinimais, rusai per karą ištrėmė apie 16 tūkst. vaikų. Rusija pripažįsta pagrobusi 2 tūkst., tačiau ir to daugiau nei pakanka.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai? Galbūt daug šiandieninių bėdų būtų pavykę išvengti, jei savu laiku būtų išaiškinti tikrieji daugiabučių sprogdinimų užsakovai pačioje Rusijoje, pasaulio visuomenė nebūtų akių užmerkusi į kruviną tos pačios Rusijos smurtą Čečėnijoje, Dubrovkos ir Beslano teroro aktų padarinius, mįslingas rusų politikų, žurnalistų ar perbėgėlių mirtis, agresiją Gruzijoje, Rytų Ukrainoje, Krymo užėmimą ar Malaizijos lėktuvo katastrofą. Dėl viso to VVP jau seniai turėjo sulaukti Hagos teismo dėmesio, jeigu ne kaip įtariamasis, tai bent jau kaip specialusis liudytojas. Tačiau, kaip tikina beviltiški optimistai – geriau vėliau negu niekada.

Šiuo žingsniu padaromas „labai įtaigus“ pareiškimas, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė JAV lyderis.

Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinės Valstijos nėra TBT šalis narė.

Anksčiau penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos. „Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – nurodė Teismas.

Rusija taip pat nėra TBT narė ir neaišku, kaip Teismas planuoja vykdyti orderį.

„Mes Europos Sąjungoje visada aiškiai sakėme, kad atsakingieji už neteisėtą agresiją prieš Ukrainą turi būti patraukti atsakomybėn, ir šis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotas orderis yra tik šio traukimo atsakomybėn proceso pradžia“, – pareiškė jis.

TBT sprendimą išduoti V. Putino arešto orderį palankiai įvertino ir Jungtinė Karalystė.

JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) penktadienį pareiškė, kad Londonas sveikina šį TBT sprendimą, ir pridūrė, jog įtariamų žiaurumų Ukrainoje tyrimai turi būti tęsiami.

„Sveikiname šį žingsnį, kurį nepriklausomas TBT žengė siekdamas patraukti atsakomybėn Rusijos režimo vadovus, įskaitant Vladimirą Putiną“, – parašė jis tviteryje ir pridūrė, jog „atsakingieji už siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje privalo būti patraukti atsakomybėn“.

TBT kiek anksčiau penktadienį išdavė V. Putino arešto orderį dėl Ukrainos.

„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – rašoma pranešime, paskelbtame teismo svetainėje.

Hagoje įsikūręs TBT taip pat išdavė Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl panašių kaltinimų.

Rusija nėra TBT narė ir nėra aišku, kaip TBT planuoja vykdyti orderį.

„Rusija, kaip ir daugelis įvairių šalių, nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, taigi teisiniu požiūriu šio teismo sprendimai yra niekiniai“, – pareiškė žurnalistams Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija nėra TBT narė.

TBT penktadienį paskelbė išdavęs Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos“ ukrainiečių vaikų „deportacijos“.

„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – rašoma pranešime, paskelbtame teismo interneto svetainėje.

TBT taip pat išdavė Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl panašių kaltinimų.

„Mano atžvilgiu buvo visų šalių sankcijų, net Japonijos, dabar tai arešto orderis, na ir įdomu gi, kas bus toliau, – pareiškė M. Lvova-Belova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. – Na o mes tęsime savo darbą.“

Anot jos, arešto orderio išdavimas rodo „Rusijos darbo padedant vaikams specialiosios karinės operacijos zonoje pripažinimą“.

„Puiku, kad tarptautinė bendruomenė įvertino darbą padedant mūsų šalies vaikams, kad mes jų nepaliekame karo veiksmų zonose, kad mes juos išvežame, kad mes kuriame jiems geras sąlygas, kad mes juos apsupame mylinčiais, rūpestingais žmonėmis.“

„Tarptautinio Baudžiamojo Teismo šiandien išduotas Vladimiro Putino arešto orderis yra pirmasis žingsnis teisinga linkme – siekiant teisingumo dėl barbariškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą,“ – rašoma Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad šis arešto orderis išduotas tiriant tik vienos rūšies karo nusikaltimus – vaikų grobimą ir deportacijas.

„O teisingumo šaukiasi ir kiti nusikaltimai prieš Ukrainos žmones – žudymai, kankinimai, prievartavimai. Šie nusikaltimai taip pat turi būti tiriami, o įtariamieji, kas jie bebūtų, – patraukti atsakomybėn“, – sako prezidentas.

Teisingumo šaukiasi ir kiti nusikaltimai prieš Ukrainos žmones – žudymai, kankinimai, prievartavimai.

Hagoje įsikūręs TBT, penktadienį išdavęs arešto orderį V. Putinui ir Marijai Lvovai-Belovai, paskelbė, jog šis veiksmas paremtas įtarimais, jog „Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

Teismas nurodė, kad nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų vasario 24-osios, tai yra pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos.

„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė Teismas.

Vis dėlto Rusija nėra TBT narė, todėl neaišku, kaip teismas planuoja vykdyti orderį.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad TBT sprendimai „neturi jokios reikšmės mūsų šaliai, taip pat ir teisiniu požiūriu“.