-
Ekspertas: prezidento ir premjero konfliktas buvo neišvengiamas 4
Ekspertas įsitikinęs, kad prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko apsikeitimą priekaištais paskatino neapgalvota komunikacija, nulemta viešosios erdvės spaudimo sureaguoti į kilusį konfliktą tarp institucijų kuo skubiau.
Komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad vienokio ar kitokio lygio konfliktas su valdančiaisiais buvo neišvengiamas nuo pat pradžių – nepaisant, pasak jo, G. Nausėdos intencijų siekti konstruktyvaus dialogo.
„Nuo pat rinkimų prezidentas pakankamai atvirai kalbėjo, kad jis sieks dialogo, sieks susodinti visus prie stalo, bet į tai galima buvo žvelgti truputėlį rezervuotai. Ne dėl paties prezidento intencijų, tačiau dėl bendros susidėliojusios situacijos: dabartinė dauguma tikrai nepasižymėjo labai logiškais sprendimais ir tęstinumu. Buvo tik klausimas, kada įvyks kažkoks vienokio ar kitokio lygio konfliktas“, – Eltai kalbėjo A. Katauskas.
Pasak komunikacijos specialisto, konfrontacija tarp prezidento ir premjero visų pirma pradėjo aštrėti viešojoje erdvėje, todėl, A. Katausko teigimu, šalies vadovas neturėjo jokių galimybių jos išvengti.
„Kai konfliktas pradėjo aštrėti, jis visų pirma pradėjo aštrėti viešojoje erdvėje. Spaudimas tiek valdančiajai daugumai, tiek tiems, kurie delegavo susisiekimo ministrą, buvo pakankamai didelis ir jis vis didėjo. Akivaizdu, kad pagal visą komunikacinę logiką išvengti batalijų arba išvengti dalyvavimo visame šitame procese prezidentui nebuvo jokių šansų“, – teigė ekspertas.
A. Katausko įsitikinimu, išsakęs savo poziciją prezidentas jos nebegalėjo pakeisti be tam tikrų svarių argumentų. Visgi, anot eksperto, ir patys valdantieji agresyviai gindami susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių nedavė jokio pagrindo šalies vadovui keisti savo retoriką.
„Prezidentas, išreikšdamas savo poziciją, negali nesilaikyti jos be tam tikrų labai stiprių argumentų. Panašu, kad stiprių argumentų keisti poziciją tikrai nebuvo. Iš kitos pusės, reikia pripažinti, kad ir Seimo dauguma bei Vyriausybė tikrai nedavė jokio pagrindo prezidentui keisti savo retoriką. Turiu omenyje tiek labai agresyvią gynybą to paties susisiekimo ministro, tiek susisiekimo ministrą delegavusios partijos“, – patikino A. Katauskas.
Akivaizdu, kad pagal visą komunikacinę logiką išvengti batalijų arba išvengti dalyvavimo visame šitame procese prezidentui nebuvo jokių šansų.
Pastarąją savaitę konfliktas tarp G. Nausėdos ir S. Skvernelio persikėlė jau ir į patarėjų lygmenį. Prezidento patarėjas J. Neverovičius ir premjero patarėjas S. Malinauskas apsikeitė kritika dėl premjero pozicijos susisiekimo ministro atžvilgiu. Ministro pirmininko patarėjas S. Malinauskas teigia, kad „visiška nesąmone“ premjero teiginius pavadinęs ir apgailestavimą dėl, J. Neverovičiaus teigimu, „žemai kritusio“ S. Skvernelio, išreiškęs šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas tiesiog eskaluoja situaciją ir neprisideda prie konstruktyvaus bendravimo.
A. Katauskas įsitikinęs, kad konfliktą tarp J. Neverovičiaus ir S. Malinausko paskatino inercija ir negebėjimas apgalvoti, kokiais žodžiais bendraujama tarpusavyje. Komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad šio konflikto buvo galima išvengti.
„Stebėdamas patarėjų viešąją retoriką, aš daug ką siečiau su tuo beprotišku greičiu bei žmonių negebėjimu įkvėpti ir pagalvoti, kokiais žodžiais yra bendraujama tarpusavyje. Kartais priskaldoma malkų ir tas konfliktas paaštrėja lygioje vietoje, nors iš tikrųjų jis neturi tokio pagrindo, koks gali atrodyti susidarant įspūdį iš viešosios erdvės“, – teigė A. Katauskas.
Eksperto teigimu, neapgalvotą patarėjų komunikaciją greičiausiai nulėmė viešosios erdvės spaudimas reaguoti į kilusias situacijas kuo skubiau.
„Logiškai žiūrint į visą komunikacinę aplinką, viešosios erdvės spaudimas, kylantis iš žiniasklaidos, (...) reaguoti čia ir dabar, iš tikrųjų yra didžiulis. O kai tu reaguoji čia ir dabar, tu labai dažnai prišneki nesąmonių“, – savo įžvalgomis dalinosi ekspertas.
Komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad visuomenės ir žiniasklaidos spaudimas dėl susisiekimo ministro situacijos nei Prezidentūrai, nei Vyriausybei, nei Seimui nemažės, o artėjantys rinkimai į diskusiją įtrauks ir kitus politikus. Visgi A. Katauskas teigia, kad viešojoje erdvėje toliau eskaluojamas S. Skvernelio ir G. Nausėdos konfliktas premjerui greičiausiai atsilieps neigiamai.
„Žinoma, konfliktuoti su prezidentu, kurio palaikymas šiuo metu visuomenėje yra vienareikšmiškai didžiausias, (...) yra pavojingas dalykas. Iš vienos pusės, ruošiantis rinkimams tai galbūt leidžia konsoliduoti konkrečią visuomenės grupę, iš kitos pusės, premjeras yra įkaitas visos šitos situacijos. Jeigu šis konfliktas tęsis toliau, premjerui bus suduotas stiprus smūgis“, – kalbėjo ekspertas.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda, reikšdamas nepasitikėjimą susisiekimo ministru, yra užsiminęs, kad jo netenkina ne tik tai, jog J. Narkevičius pateko į kontroversiškai vertinamas situacijas, tačiau ir dėl to, kad J. Narkevičius savo kuravimo srityje įdarbino 20 su jo atstovaujama LLRA-KŠS susijusių asmenų.
Premjeras pirmadienį delfi.lt publikuotame interviu teigė, kad prezidento G. Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
-
Ekspertai: „Grigeo“ produkcijos boikotas – gera pamoka kitiems verslams 8
Grigiškėse esančioje „Grigeo“ gamykloje gaminamą „Gritės“ ženklo produkciją atsisakė pirkti didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“, prekybos tinklai „Iki“ ir „Norfa“. Šią galimybę svarsto ir kiti mažmeninės prekybos tinkai.
„Visa tai, kas galbūt buvo ne taip svarbu prieš porą dešimtmečių ir kas būtų buvę gana greitai užmiršta, dabar tampa vis svarbiau, dėl to kiekviena įmonė gali pasimokyti šioje situacijoje iš tokių klaidų ir pagalvoti apie tai, kad veiklos modelis turi būti tvarus. Tai, kas atrodo kaip kažkokios sutaupytos išlaidos ir padidintas pelnas trumpuoju laikotarpiu, gali sugrįžti labai dideliais nuostoliais ilguoju laikotarpiu“, – BNS sakė banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis pridūrė, kad „Grigeo“ pavyzdys rodo, jog dėl gyventojų ir vartotojų nepasitenkinimo įmonės gali patirti kur kas blogesnių pasekmių nei dėl galimų baudų.
Tai labai svarbus pavyzdys, kad ne priežiūros institucijų, ne baudų reikia bijoti, o savo veikos modelio netvarumo, už kurį paskui gali nubausti vartotojai.
„Tai labai svarbus pavyzdys, kad ne priežiūros institucijų, ne baudų reikia bijoti, o savo veikos modelio netvarumo, už kurį paskui gali nubausti vartotojai“, – sakė N. Mačiulis.
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad įmonių atsisakymas pirkti „Grigeo“ prekes neturėtų būti vertinamas kaip ryšių su visuomene veiksmas. Anot jo, įmonės stebi vartotojų elgseną komunikuojant savo vertybes.
„Kiekviena organizacija turi priimti savo sprendimus priklausomai nuo situacijos, bet kartu visame kontekste, tikrai nesiryžčiau sakyti, kad tai daroma vien dėl to, kad pabandytų kažkam įtikti. Tai ilgalaikiai dalykai pačių organizacijų“, – BNS sakė A. Katauskas.
„Organizacijos, kurios atsisako tos produkcijos, jos labai aiškiai pasako, kad joms nėra priimtina ir jei nenorėtų savo klientams siūlyti produktų, kurių gamyboje galimai buvo padaryti pažeidimai“, – pridūrė jis.
A. Katausko teigimu, įtakos turi ir šiuo metu pasaulyje skiriamas didelis dėmesys klimato kaitai ir aplinkosaugai.
„Tiek sąmoningėjimas, tiek ir žinutės suaktyvavimas pastaruosius keletą metų, manau, daro labai daug įtakos ir, žinoma, į tai verslas turi reaguoti“, – teigė jis.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis ketvirtadienį pripažino, kad nevalytų nuotekų krizė Klaipėdoje turės neigiamos įtakos grupės verslui. Jis teigė puikiai suprantantis įmonės produkcijos pirkėjų reakciją ir žadėjo ištaisyti situaciją.
G. Pangonis, be kita ko, pabrėžė suprantantis žmonių, kurie ragina boikotuoti „Grigeo“ grupės produkciją, reakciją ir teigė prisiimantis atsakomybę. Jis atsiprašė visuomenės ir tikisi žmonių supratimo, kad dėl vienos įmonės nusižengimo nėra kaltos kitos grupės bendrovės.
Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkosaugininkai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
