„Politinė kova neturi išeiti už teisėtumo ribų, neturi vesti prie sukrėtimų ir nestabilumo, prieštara neturi peraugti į nepakantumą, neapykantos atmosferą, juo labiau – į konfrontaciją ir skilimą“, – rašoma prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame valstybės vadovo pareiškime.

„2008 metų kovo 1-osios įvykiai – skausmingi mums visiems. Dar kartą raginu visus būti pakančiais ir solidariais. Mums reikalinga vienybė ir solidarumas. Ypač šiandien susitelkimas ir pakantumas gyvybiškai svarbūs mūsų valstybei ir tautai“, – pažymėjo A. Sargsianas.

Jis taip pat pasiūlė politinėms jėgoms organizuoti diskusijas ieškant išeities iš politinės krizės.

„Armėnijos prezidentas nekart siūlė ir dabar patvirtina savo pasirengimą suburti prie derybų stalo politines jėgas, kad būtų išspręsti nesutarimai ir rasti visiems priimtini sprendimai“, – pažymėjo prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidento administracijos atstovai sakė, jog faktu, kad A. Sargsianas grąžino vyriausybei įsako dėl ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Oniko Gaspariano atleidimo iš pareigų projektą, „neleistinai spekuliuojama ir jis sulaukė neproporcingos reakcijos“.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Armėnijos prezidentas vykdo savo įgaliojimus vadovaudamasis Konstitucija, neatstovauja jokiai politinei jėgai ir sprendimus priima vadovaudamasis nacionaliniais interesais. Armėnijos prezidentas „nebaltas“ ir „nejuodas“, ir neleistinos jokios spekuliacijos“, – pabrėžė spaudos tarnyba.

Kovo 1-ąją Armėnijos sostinėje numatyti trys mitingai ir eitynės.

15 val. mitingą organizuoja pirmojo šalies prezidento Levono Ter-Petrosiano vadovaujama partija „Armėnijos nacionalinis kongresas“. Jis skirtas pagerbti 2008 metų kovo 1-ąją žuvusius demonstrantus bei policininkus, taip pat Kalnų Karabacho konflikto aukas.

18 val. šalies opozicija rengia mitingą ir eitynes, per kuriuos bus reikalaujama ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo.

18.30 val. mitingą ir eitynes Jerevane organizuoja N. Pašinianas. Anot premjero, per šias akcijas bus patvirtintas tautos pasirengimas „ginti Armėnijos pilietinę, tautinę, demokratinę, konstitucinę santvarką ir tautos valią“.

Baudžiamojoje byloje dėl 2008 metų kovo įvykių figūruoja buvęs šalies prezidentas Robertas Kočarianas, buvęs Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos generalinis sekretorius Jurijus Chačaturovas, buvęs vicepremjeras Armenas Gevorkianas, buvęs gynybos ministras Seiranas Oganianas. Jie kaltinami konstitucinės santvarkos nuvertimu.

Baudžiamoji byla susijusi su 2008 metų įvykiais, kai R. Kočarianas traukėsi iš prezidento posto ir ruošėsi perduoti įgaliojimus rinkimus laimėjusiam Seržui Sargsianui. Su balsavimo rezultatais nesutikę kandidato į prezidentus L. Ter-Petrosiano šalininkai, tarp kurių buvo N. Pašinianas, organizavo protesto akcijas. Kovo 1 dieną Armėnijos valdžia išvaikė daugiatūkstantinės protesto akcijos dalyvius. Per neramumus žuvo dešimt žmonių, dar daugiau kaip 250 buvo sužeisti.

Pasak šaltinių, susitikimas vyksta prezidento administracijoje.

Prezidentūros spaudos tarnyba naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė, kad prezidentas dar nepriėmė sprendimo dėl premjero Nikolo Pašiniano prašymo atleisti O. Gasparianą.

Penktadienį A. Sargsianas apsilankė generaliniame štabe ir susitiko su O. Gasparianu.

Ketvirtadienį ryte Armėnijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiasis štabas išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo premjero N. Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo, o vyriausybės vadovas šį žingsnį pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.

Kiek vėliau N. Pašinianas paskelbė, kad atleido ginkluotųjų pajėgų Vyriausiojo štabo viršininką O. Gasparianą ir pateikė prezidentui pasirašyti atitinkamą dokumentą.

Prezidentūra nurodė, kad A. Sargsianas sprendimui priimti turi laiko iki sekmadienio, ir pridūrė, kad niekam nedera įtraukti prezidento į vidaus politikos procesus galiojant karo padėties režimui.

Armėnijos kariškiai daug mėnesių palaikė N. Pašinianą, tačiau ketvirtadienį kariuomenės generalinio štabo vadas prisijungė prie reikalaujančiųjų premjero atsistatydinimo. Jo pareiškime sakoma, kad premjeras ir jo kabinetas „nesugebėjo priimti kompetentingų sprendimų“.

N. Pašinianas yra griežtai kritikuojamas nuo tada, kai tarpininkaujant Rusijai pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį konfliktą Kalnų Karabache, separatistiniame armėnų regione, atsiskyrusiame nuo Azerbaidžano per 10-ojo dešimtmečio karą.

Dešimtmečius rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, pareikalavusiems maždaug 6 tūkst. gyvybių. Šešias savaites trukusios nuožmios kautynės baigėsi skaudžiu Armėnijos pralaimėjimu, Jerevanui sutikus pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu, sudarytą tarpininkaujant Maskvai.

Pagal jį kelių regiono rajonų kontrolė atiteko Azerbaidžanui. Susitarimas taip pat numatė Rusijos taikdarių dislokavimą rajone.

Daugelis armėnų šį susitarimą laiko žeminančiu jų nacionalinį orumą, tačiau N. Pašinianas tvirtina, kad neturėjo kitos išeities, nes šalies pajėgoms grėsė dar didesni nuostoliai.

Sausio 5 dieną buvo pranešta, kad A. Sargsianas Jungtinėje Karalystėje užsikrėtė koronavirusu.

Armėnijos prezidentas Londone su artimaisiais sutiko Naujuosius metus. Čia jam taip pat buvo atlikta kojos operacija.

Sausio 13 dieną A. Sargsianas dėl koronavirusinės infekcijos buvo hospitalizuotas Londone. Skelbta, kad ligos eiga sunki.

„Prezidentas tęsia gydymą Jerevane“, – pirmadienį informavo jo spaudos tarnyba.

67 metų prezidentui „pasireiškė naujojo koronaviruso [infekcijos] simptomai. Testo rezultatas buvo teigiamas“, sakoma prezidentūros pranešime.

S. Sargsianas buvo atvykęs į Londoną „sutikti Naujujų metų su savo šeima ir vaikaičiais“, be to, jam turėjo būti atlikta kojos operacija, nurodė prezidentūra.

„Prezidentas izoliavęsis ir laikinai tęs darbą nuotoliniu būdu“, – rašoma pranešime.

Armėnijos prezidento vaidmuo yra daugiausiai reprezentacinis. Vykdomoji valdžia daugiausiai priklauso premjero Nikolo Pašiniano vyriausybei; jis pats kartu su šeima užsikrėtė koronavirusu birželį.

Apie 3 mln. gyventojų turinčiai Kaukazo valstybei sunkiai sekėsi valdyti pandemijos padarinius. Kaip rodo naujausi oficialūs duomenys, Armėnijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 160 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 2 878 užsikrėtusieji mirė.

Šalies valdžia buvo kritikuojama dėl esą netinkamo šios krizės valdymo. Ekspertai skundėsi, kad sprendimas uždaryti sienas buvo priimtas per vėlai ir kad gyventojai buvo gluminami prieštaringų pareigūnų pareiškimų.

Padėtį dar labiau apsunkino šešias savaites trukusios Jerevano remiamų armėnų separatistų ir Azerbaidžano pajėgų pražūtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Konfliktą sustabdė lapkričio pradžioje tarpininkaujant Rusijai sudaryta taikos sutartis. Vis dėlto per susirėmimus Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose žuvo daugiau kaip 6 000 žmonių.

N. Pašinianas iškovojo triuškinamą pergalę per gruodį įvykusius pirmalaikius parlamento rinkimus ir įtvirtino savo politinį autoritetą.

Reformų siekiantis N. Pašinianas pirmalaikius rinkimus išprovokavo keli mėnesiai po to, kai iškilo į valdžią per taikią revoliuciją.

Kalbėdamas Nacionaliniame susirinkime prezidentas Armenas Sargsianas pabrėžė, kad įvykę rinkimai „suteikė šiam parlamentui didelį teisėtumą“.

Per šiuos tarptautinių stebėtojų demokratiškais pripažintus rinkimus į parlamentą pateko tik partijos, palaikiusios N. Pašiniano vadinamą „aksominę revoliuciją“. 

Už N. Pašiniano partijos „Pilietinis susitarimas“ vadovaujamą bloką balsavo 70,43 proc. rinkėjų.

43 metų buvęs žurnalistas žadėjo išrauti išsikerojusią korupciją ir spręsti išplitusio skurdo problemą. Jis sulaukė didelio palaikymo neturtingoje Kaukazo valstybėje, turinčioje apie 3 mln. gyventojų.

N. Pašinianas pirmą kartą premjeru tapo gegužę, po kelias savaites trukusių taikių protestų prieš vyriausybę, nuvertusių veteraną lyderį Seržą Sargsianą.

Tačiau N. Pašiniano reformų vajų kelis mėnesius trikdė S. Sargsiano Respublikonų partija, dominavusi Nacionaliniame susirinkime, kol vyriausybės vadovo tikslinis atsistatydinimas spalio mėnesį išprovokavo pirmalaikius rinkimus. Atsistatydinęs premjeras pareiškė, kad pirmalaikiai rinkimai prives pradėtą „aksominę revoliuciją iki jos logiškos pabaigos“.

Respublikonų partija neperžengė penkių procentų slenksčio ir nepateko į parlamentą.

Siekdamas reformų savo šalyje, N. Pašinianas per pirmuosius penkis darbo premjero poste mėnesius taip pat siekė subalansuotos užsienio politikos.

Jis dar kartą patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Armėnija liks ištikima Maskvos sąjungininkė, ir tuo pat metu stengėsi įtikti Vakarų lyderiams.

Spalio mėnesį per tarptautinį viršūnių susitikimą Jerevane jis šoko tradicinius armėnų šokius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir mūvėjo tokias pačias kojines kaip Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo).

Į daugiausiai reprezentacinį postą A. Sargsianas buvo išrinktas šiai Kaukazo valstybei transformuojantis į parlamentinę respubliką su stipriu premjeru.

Buvęs Armėnijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, vienintelis kandidatas, per balsavimą 105 vietų parlamente buvo išrinktas 90 deputatų balsais prie dešimt, vienas balsalapis pripažintas negaliojančiu. Kad taptų prezidentu kandidatas turi gauti mažiausiai 79 iš 105 deputatų balsų.

Išrinktasis Armėnijos prezidentas padėkojo parlamentarams už pasitikėjimą.

"Visas savo žinias ir patirtį taikysiu tarnaudamas Armėnijos Respublikai. Tikiuosi jūsų paramos ir dalyvavimo, taip pat visų piliečių indėlio, ateityje siekiant svarbių pergalių", – po balsavimo parlamente pasakė A. Sargsianas.

Jis pakeis prezidentą Seržą Sargsianą, siekiantį išplėsti savo valdžią pagal naują valdymo modelį, kai atsistatydins balandį.

Nors A. Sargsiano ir S. Sargsiano pavardės vienodos, jie nėra giminės.

A. Sargsiano kandidatūrą į prezidento postą iškėlė valdančiosios Respublikonų partijos ir Armėnijos revoliucinės federacijos "Dašnakcutiun" frakcijos.

Pagal naują konstituciją, prezidentas išrenkamas septyneriems metams.

Naujas šalies vadovas pradės eiti pareigas balandžio 9 dieną. Tą pačią dieną atsistatydins vyriausybė, ir ši Kaukazo šalis visiškai pereis prie parlamentinės valstybės valdymo formos.

А. Sargsianas gimė 1953 metų birželio 23 d. Jerevane. Jis yra vedęs, turi du sūnus ir tris anūkus.

Išrinktasis prezidentas baigė studijas Jerevano valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete; buvo šio universiteto dėstytojas, o 1984 ir 1989–1991 metais dėstė Kembridžo universitete ir Londono universiteto Matematikos institute.

А. Sargsianas 1992–1995 metais, 1998–2000 metais ir nuo 2013 metų ėjo Armėnijos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas. Taip pat atstovavo Armėnijai Europos Sąjungoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir Vatikane, o 1995–1996 metais vadovavo Armėnijos misijai prie ES.

1996 metų lapkritį jis buvo paskirtas Armėnijos ministru pirmininku, tačiau praėjus keturiems mėnesiams atsistatydino dėl sveikatos problemų.

Daugelį metų А. Sargsianas buvo įmonių "British Petroleum", "Alcatel" ir "Telefonica" konsultantas, įsteigė kasmet Astanoje vykstantį Eurazijos medijų forumą.

А. Sargsianas yra įmonės "Knightsbridge Group" savininkas. Ją sudaro daugiau nei 15 bendrovių, veikiančių skirtingose pramonės srityse, įskaitant energetiką, aplinkosaugą, naftos ir dujų gavybą, daugialypė terpę, modernias technologijas ir  telekomunikacijas. Įmonių grupė dalyvauja projektuose Europoje, Rusijoje, Kinijoje, Mongolijoje, Indijoje ir Kazachstane.

D. Grybauskaitė tikisi aktyvaus dialogo

A. Sargsianą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip rašoma pranešime, šalies vadovė išreiškė viltį, kad išrinktajam Prezidentui einant pareigas abi šalys išlaikys aktyvų dialogą tiek dvišalių santykių, tiek Armėnijos ryšių su Europos Sąjunga lygiu. Prezidentė pažymėjo, kad plėtojant atvirus, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius bus  atverta daugiau galimybių valstybėms drauge siekti bendrų tikslų, o piliečiams – vystyti naudingą verslo, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą bei dar geriau pažinti abi šalis ir jų žmones.

Prezidentė palinkėjo visokeriopos sėkmės, išminties ir kantrybės šiame svarbiame ir atsakingame darbe.