Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad parlamentas paleidžiamas, jeigu per du balsavimus iš eilės neišrenka ministro pirmininko.

Pirmasis balsavimas įvyko gegužės 3-iąją.

Visgi deputatai tokiu atveju išsaugo įgaliojimus, kol bus išrinktas naujas parlamentas.

Balsavimas įvyko per specialų posėdį, kuriuo siekta inicijuoti parlamento paleidimą ir surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus.

N. Pašinianas balandžio 25-ąją paskelbė apie savo atsistatydinimą, bet iki planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Premjerui paskelbus apie savo atsistatydinimą, atsistatydino visi jo ministrų kabineto nariai, kaip reikalaujama pagal Armėnijos įstatymus.

Pirmalaikių rinkimų datą paskelbs prezidentas, bet prognozuojama, kad jie įvyks birželio 20 dieną.

Atsistatydinti N. Pašinianas buvo raginamas nuo tada, kai lapkritį pasirašė tarpininkaujant Rusijai su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Žeminantis Armėnijos pralaimėjimas technologiškai pažangesnei Azerbaidžano kariuomenei neturtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Turkija ir Iranu, pakurstė masinius protestus.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Susitarimą su Azerbaidžanu daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuos kontroliavo tris dešimtmečius.

N. Pašinianas tvirtina, jog dėl susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas karas, priėmė teisingą sprendimą, antraip šalies pajėgos patirtų dar didesnių nuostolių. Jo teigimu, pirmalaikiai rinkimai yra geriausias būdas išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po karo.

Planą surengti pirmalaikius rinkimus jis paskelbė praėjusį mėnesį, ir įtakingi opozicijos nariai palankiai įvertino šį sprendimą.

Analitikai sako, jog N. Pašinianas po rinkimų greičiausiai išsaugos valdžią.

Jo partija „Pilietinis susitarimas“ „gali nesurinkti daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų naujai vyriausybei suformuoti, tačiau išsaugos daugumą parlamente koalicijoje“ su kitomis partijomis, naujienų agentūrai AFP pareiškė politinis analitikas Stepanas Grigorianas.

45 metų buvęs laikraščio redaktorius į valdžią atėjo 2018 metais ir Armėnijoje iš pradžių pakurstė optimizmo bangą.

Jis pradėjo kovą su kyšininkavimu, ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų ir stengėsi nustumti į šalį korumpuotus oligarchus bei monopolijas.

Analitikai teigė, kad jo įgyvendinama politika padeda spartinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

Tačiau po to prasidėjo koronaviruso pandemija, sustabdžiusi ekonomikos atsigavimą, o vėliau kilo mūšiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho kontrolės.

„Sulaikyti 103 žmonės“, – sakoma policijos pranešime.

Pasak pareigūnų, tarp sulaikytųjų yra graikų-romėnų imtynių dukart Europos čempionas Romanas Amojanas.

Parlamento pastatą apsupę policininkai, čia sutelkta technika. Prie parlamento toliau renkasi G. Carukiano šalininkai, policija įspėja juos, kad šalyje galiojant dėl koronaviruso epidemijos paskelbtai nepaprastajai padėčiai, masiniai susibūrimai yra draudžiami. 

Be to, G. Carukiano šalininkai blokuoja į Jerevaną vedančius kelius ir kai kurias sostinės gatves, pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Sunkvežimiais, autobusais ir taksi automobiliais uždarytas greitkelis, jungiantis Jerevaną su Aboviano miestu, prie kurio gyvena G. Carukianas. Sostinėje protestuotojai užtvėrė vieną judrų greitkelį.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į parlamentą su prašymu leisti pradėti „Klestinčios Armėnijos“ pirmininko G. Carukiano baudžiamąjį persekiojimą ir panaikinti jo deputato neliečiamybę. Šis prašymas antradienį svarstomas Nacionalinio Susirinkimo posėdyje.  

Birželio pradžioje G. Carukianas, kurio vadovaujama partija 132 vietų Nacionaliniame Susirinkime turi antrą pagal dydį frakciją (25 vietas), pareiškė, kad ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir jo vyriausybė turi atsistatydinti.

Nacionalinio saugumo tarnybos (NST) atstovai savo ruožtu pranešė, kad G. Carukianui iškelta baudžiamoj byla dėl neteisėto azartinių lošimų verslo, padariusio valstybei žalos už daugiau nei 29 mlrd. dramų (daugiau kaip 54 mln. eurų).

NST taip pat informavo nustačiusi ne vieną atvejį, kai „Klestinčios Armėnijos“ veikėjai mokėjo kyšius per 2017 metų parlamento rinkimus.

Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba savo ruožtu pranešė, kad prieš 2017 metų balandžio  2 dieną vykusius parlamento rinkimus G. Carukianas, siekdamas papirkti rinkėjus, kad šie atiduotų atiduotų balsą už jo vadovaujamą partiją, subūrė organizuotą grupę ir jau vadovavo.  

„Buvo sukurta finansų valdymo sistema, rengiamos ataskaitos apie išmokamas lėšas, nurodomi vardai ir pavardės, šeimos narių pasų duomenys, taip pat konkrečios išmokamos sumos“, – sakė prokuratūros atstovas.     

„Armėnijos Geharkuniko srityje už 17 194 rinkimų biuletenius kaip kyšiai buvo bendrai išdalyti 171,94 mln. dramų (apie 316 tūkst. eurų). Surinktų įrodymų pakanka pradėti deputato G. Carukiano baudžiamąjį persekiojimą ir pareikšti jam kaltinimą organizavus rinkėjų papirkinėjimą“, – nurodė prokuratūra.   

G. Carukianas jam iškeltą baudžiamąją bylą vadina politiniu persekiojimu. 

Parlamento paleidimas buvo svarbi premjero pareigas einančio N. Pašiniano pergalė. Jo pastangoms reformuoti 3 mln. gyventojų turinčią Armėniją kelis mėnesius trukdė valdančioji partija.

Gegužę po masinių protestų į valdžią atėjęs N. Pašinianas sakė, kad parlamentas buvo paleistas „laikantis įstatymų“, nes įstatymų leidėjams du kartus per pastarąją savaitę nepavyko patvirtinti premjero kandidatūros.

„Šiandien pirmąkart paleidžiamas parlamentas ir pirmąkart turėsime pirmalaikius rinkimus, – prieš ketvirtadienio balsavimą sakė N. Pašinianas. – Užtikrinsime visiškai sąžiningus ir legitimius rinkimus, o visa kita – žmonių rankose.“

Su Armėnijos prezidentu Armenu Sargsianu susitarta, kad rinkimai vyks gruodžio 9 dieną, nurodė N. Pašinianas.

Šią datą prezidentas vėliau ketvirtadienį patvirtino dekretu.

43 metų buvęs žurnalistas N. Pašinianas į valdžią atėjo gegužės mėnesį, po kelias savaites vykusių protestų, kuriems jis vadovavo. Protestai privertė atsistatydinti ankstesnį premjerą Seržą Sargsianą.

Analitikų teigimu, populiaraus politiko partija gruodžio rinkimuose yra beveik užsitikrinusi pergalę, nes N. Pašinianas vykdo savo kampaniją, kuria siekia performuoti šalies politinį jėgų išsidėstymą.

„Pirmalaikių rinkimų rezultatas gana nuspėjamas: gruodį Pašinianas kontroliuos parlamentą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Vigenas Chakobianas.

Nedidelei opozicijos partijai vadovavęs parlamentaras N. Pašinianas išpopuliarėjo pažadėjęs atsikratyti plačiai šalyje paplitusio kyšininkavimo, jau seniai tapusio pasipiktinimo armėnų lyderiais priežastimi.

Vis dėlto nauja N. Pašiniano vyriausybė nesutarė su S. Sargsiano Respublikonų partija, turėjusia parlamento daugumą ir kliudžiusia vykdyti reformas.

Reguliarieji rinkimai buvo numatyti 2022 metais, tačiau N. Pašinianas praėjusį mėnesį atsistatydino iš premjero posto, kad galiausiai būtų paskelbtas pirmalaikis balsavimas.

Jis dukart iškėlė savo kandidatūrą užimti ministro pirmininko pareigas, tačiau su parlamento frakcijomis susitarė, kad už jį nebus balsuojama.

Pagal Armėnijos konstituciją po premjero ir vyriausybės atsistatydinimo parlamento frakcijos turi per septynias dienas iškelti naują kandidatą į premjerus. Jei parlamentas vyriausybės vadovo neišrenka, vėl per septynias dienas organizuojami kiti premjero rinkimai. Jei premjeras neišrenkamas ir antrą kartą, parlamentas paleidžiamas.

Pagal konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai turi įvykti ne anksčiau kaip po 30 dienų ir ne vėliau kaip per 45 dienas po jo paleidimo.

„Reitingai labai aukšti“

Per pirmuosius penkis darbo premjero poste mėnesius jis vykdė subalansuotą užsienio politiką. Jis patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Armėnija liks ištikima Maskvos sąjungininkė, bet tuo pačiu metu stengėsi įtikti Vakarų lyderiams.

Per tarptautinį viršūnių susitikimą, kuris sostinėje Jerevane įvyko spalio mėnesį, N. Pašinianas šoko tradicinius armėnų šokius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir mūvėjo tokias pačias kojines kaip Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo).

N. Pašiniano populiarumas Armėnijoje pastaraisiais mėnesiais tik didėjo.

Rugpjūčio mėnesį tūkstančiai armėnų skandavo jo vardą jam žengiant Jerevano gatvėmis su vizito atvykusia Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Politikos analitikas Stepanas Safarianas sakė, kad N. Pašinianas pirmalaikių rinkimų norėjo savo populiarumo viršūnėje.

„Šiuo metu pritarimo Pašinianui ir jo partijai reitingai yra labai aukšti, bet kas žino, kiek tai truks, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Štai kodėl jis labai norėjo užsitikrinti... pirmalaikius rinkimus kaip įmanoma greičiau.“

Rugsėjo mėnesį N. Pašiniano blokas pasiekė didžiulę pergalę municipaliniuose rinkimuose. Sostinėje, kur gyvena kone 40 proc. šalies gyventojų, šis blokas gavo daugiau kaip 80 proc. balsų.

Dabartinis parlamentas dirbs iki bus išrinktas naujas Nacionalinis Susirinkimas.

Tačiau valdančioji partija be pasipriešinimo nesitraukė. Praėjusį mėnesį S. Sargsiano partija priėmė įstatymo projektą, pagal kurį bus sunkiau paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Šis žingsnis išprovokavo naujus N. Pašiniano šalininkų protestus gatvėse.

N. Pašinianas tuo metu sakė, kad šio įstatymo projekto priėmimas „prilygsta kontrrevoliucijai“.

Už programos priėmimą balsavo 62 deputatai iš 105 (jai priimti reikėjo 53 balsų).

Į naujosios Armėnijos vyriausybės programą įrašyti punktai dėl būtinybės surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir pakeisti rinkimų kodeksą, kad būtų „garantuotas rinkimų skaidrumas“.

Protesto judėjimo lyderis N. Pašinianas buvo išrinktas Armėnijos ministru pirmininku gegužės 8 d. po masinių mitingų, kurie privertė ankstesnį premjerą, buvusį prezidentą Seržą Sargsianą atsistatydinti.