Likus savaitei iki turnyro pradžios buvo užsiregistravusios 12 komandų iš Lietuvos, Italijos, Izraelio, Bulgarijos, Kazachstano ir Skandinavijos šalių. Lietuvai turnyre atstovaus Arno Kauno ir Vytauto Gedmino vedamos komandos. Į turnyrą atvyks ir pasaulinį reitingą turintys golfo žaidėjai. Komandos, sudarytos iš bent vieno golfo profesionalo ir trijų neprofesionalių žaidėjų, tris dienas rungsis 54 duobučių formato turnyre.

"Tai, kad Lietuvoje vyks profesionalų golfo turnyras, savaime yra labai stipru. Lietuvoje tai bus bene antras tokio lygio turnyras, pirmasis buvo surengtas prieš dešimt metų. Tiesa, tada vyko tik profesionalų varžybos, o šiame turnyre drauge žais ir profesionalai, ir mėgėjai, – "Vilniaus dienai" sakė profesionalus golfo žaidėjas A.Kaunas. – Tarptautiniams turnyrams yra keliami labai aukšti reikalavimai golfo aikštynui, o Vilniuje būtent tokį ir turime, įrengtą pagal Amerikos golfo asociacijos standartus, vienintelį PGA tipo golfo aikštyną Baltijos šalyse. Tad jau dabar galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime profesionalaus lygio golfo klubą su atitinkamu lauku, viešbučiu ir kitokia infrastruktūra."

– Kokios išskirtinės šio turnyro savybės? Kokia jo vieta profesionalių golfo turnyrų klasifikacijoje?

– Pagal subordinaciją aukščiausio rango turnyrai yra "PGA" ir "European Tour" organizacijų rengiami profesionalų golfo turai JAV ir Europoje. Antra kategorija – "Challenge" turas, o trečia kategorija – "Pro Golf" turas ir kiti. "Pro-Am" turnyrai rengiami įvairiose šalyse siekiant sudaryti sąlygas ne tik profesionalams, bet ir golfo mėgėjams pajusti aukštesnio lygio varžybų skonį. Tai yra komandinės varžybos, nes kartu su profesionaliu sportininku žaidžia ir trys mėgėjai, o į bendrą įskaitą įtraukiami dviejų geriausiai pasirodžiusių komandos narių taškai. Be to, profesionalai dar varžosi tarpusavyje, nes jų surinkti taškai lems individualius nugalėtojus.

Turnyro svarba priklauso nuo to, kokie profesionalai jame dalyvaus. Aukštesnio lygio PGA turnyruose "Pro-Am" turnyrai vyksta vieną dieną ir būna tarsi įvadas į profesionalų kovas. Mūsų atveju turnyras vyks tris dienas, komandos varžysis dėl pagrindinio prizo, o profesionalūs žaidėjai grumsis dar ir dėl piniginio prizo. Prizinis fondas priklauso nuo dalyvių skaičiaus, prognozuojama, kad jis sieks iki 20 tūkst. eurų. Turnyro nugalėtojui turėtų atitekti ne mažiau nei 4 tūkst. eurų, bet jei užsiregistruos daug komandų, tas prizas gali išaugti.

– Kokius tikslus keliate sau šiame turnyre?

– Šis turnyras man asmeniškai yra labai svarbus, nes jis vyksta Lietuvoje, klube, kuriame aš pats žaidžiu ir dirbu, treniruoju kitus žaidėjus. Todėl mano tikslas yra pasirodyti kuo geriau, o jei pasiseks – laimėti šį turnyrą. Vis dėlto aš puikiai pažįstu šį golfo lauką, tad turiu tam tikrą pranašumą. Golfe sunku kažką iš anksto suplanuoti, bet Lietuvai būtų didelė garbė, jei lietuvis taptų šio turnyro nugalėtoju. Faktas, kad bus rimta kova, nes Italijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse gerų golfo žaidėjų netrūksta. Žinau, kad turnyre dalyvaus profesionalūs golfo žaidėjai iš įvairių Europos šalių, bet kol kas apie atskirus žaidėjus kalbėti per anksti.

Požiūris, kad golfas yra brangi pramoga, Lietuvoje vis dar yra labai gajus.

– O kokia Lietuvoje golfo padėtis? Kiek yra aktyviai šią sporto šaką propaguojančių sportininkų?

– Nuo pat golfo atsiradimo Lietuvoje su šiuo žaidimu susipažino kelios dešimtys tūkstančių žmonių, bet šiuo metu realiai galėtų būti apie du tūkstančiai žaidėjų, o profesionaliai golfą žaidžiu tik aš ir Juozapas Budrikis. Kita vertus, golfo situacija Lietuvoje nuosekliai gerėja, bet šiai sporto šakai labai trūksta tinkamos informacijos. Manau, kad pas mus yra daugiau žmonių, kurie apskritai nėra nieko girdėję apie golfą, nežino, kad ir mūsų šalyje galima žaisti.

O juk sąlygas užsiimti golfu mes turime tikrai labai geras. Lietuvoje iš viso yra šeši golfo aikštynai, net trys iš jų veikia Vilniaus regione. Ir jie tikrai nėra perkrauti, todėl bet kada juose galima žaisti golfą. Kitose šalyse tokios prabangos nėra, ten reikia iš anksto rezervuoti žaidimo laiką. Lietuvoje visi gali žaisti ir rytais, ir po darbo dienos ar bent jau išmėginti šią sporto šaką. Aišku, norint siekti sportinių aukštumų, reikia ir atitinkamų savybių, bet pabandyti gali visi.

– O gal lietuviams pats golfas yra pernelyg prabangus sportas?

– Požiūris, kad golfas yra brangi pramoga, Lietuvoje vis dar yra labai gajus. Sutinku, kad tai yra aristokratiškas, džentelmeniškas sportas, jis iš šalies atrodo gan prabangiai, bet tikrai ne dėl to, kad norint žaisti golfą reikėtų išleisti daug pinigų. Iš tiesų, golfo lauke galima žaisti su auksinėmis lazdomis, bet galima pasinaudoti ir paprastomis lazdomis, kurios tikrai nėra labai brangios. Visgi bene didžiausia prabanga golfe yra laikas. Norint rimtai žaisti golfą reikia turėti daug laisvo laiko. Daugeliui ir susidaro įspūdis, kad golfą žaidžia tik verslininkai ir direktoriai, nes jie turi daug laiko. Kita vertus, galima po darbo kelioms valandos ištrūkti į golfo lauką, tik tiek, kad tada nesužaisi į tiek duobučių, kiek galėtum turėdamas daugiau laiko.

Aukštesnio lygio golfo žaidėjas vien paprastai treniruotei turi skirti bent 5 valandas. Mano eilinė treniruotė trunka iki 6 valandų – apšilimas, smūgiavimo tobulinimas ir žaidimas 18 duobučių lauke. Ir tai yra visiškai minimali treniruotė, po jos vakare aš dar ir pats treniruoju kitus žmones. Ir taip kiekvieną dieną. Todėl vienintelė prabanga golfe yra laikas, o ne pinigai. Jei nori siekti aukštumų šiame sporte, reikia skirti tikrai daug laiko. Kita vertus, ar žmogus pajus malonumą, smūgiuodamas golfo kamuoliuką, priklauso ir nuo trenerio. Aš siekiu, kad į treniruotę atėjęs žmogus per valandą pajustų maksimalų malonumą, o tai reiškia, kad jis sugebėtų lengvai numušti golfo kamuoliuką, nes tai yra pirmas žingsnis į žaidimą. Aišku, jei žmogus nori per metus tapti profesionaliu žaidėju, jis turės atsisakyti visų kitų savo pomėgių, darbų ir visą laiką, jėgas ir energiją skirti tik golfui.

– Ar įmanoma per metus tapti profesionalu?

– Viskas priklauso nuo žmogaus valios, įgimtų savybių ir finansinių galimybių. Iš esmės, kiekvienas, turintis gebėjimų ir talento, gali tapti profesionalu. Bet aš manau, kad mums reikia koncentruotis ne į profesionalumą, o į jaunimą. Lietuvoje tikrai yra nemažai gabių jaunų golfo žaidėjų, bet ar jie pasieks aukštumas, priklausys tik nuo jų noro, požiūrio, darbštumo, užsispyrimo bei tėvų dėmesio ir palaikymo.

Turnyro programa

"Vilnius Pro-Am 2019" turnyro atidarymo renginys vyko gegužės 29 d. Tą dieną sportininkams buvo numatytas praktikos raundas ir susipažinimas su aikštynu. Pirmoji varžybų diena – gegužės 30 d., kai reikės įveikti pirmąsias 18 duobučių su kuo mažiau smūgių. Antrasis 18 duobučių etapas įvyks gegužės 31 d., o trečiasis ir lemiamas – birželio 1-ąją. Tos dienos vakare bus susumuoti visų trijų dienų rezultatai ir apdovanoti nugalėtojai. Turnyro metu vyks ne tik golfo žaidimas, bet ir teminiai vakarai, dienos lyderių apdovanojimai ir kultūrinė programa, skirta dalyviams ir žiūrovams.

Atsidavęs verslui A. Kaunas beveik trejiems metams pasitraukė iš sporto, bet į jį ketina grįžti šiais metais.

„Labai gaila paaukotų metų verslui, bet niekada negali žinoti, kada pasibaigs tavo sportininko karjera, o kažką po kojomis reikia jau būti pasiklojus“, – sako jis.

Per tą laiką jis spėjo nuveikti ir daugiau – vedė draugę Indrę, neseniai prisijungė prie „Sportage“ projekto ir tapo vienu jo ambasadorių. A. Kaunas su kitais garsiais šalies sportininkais skatina dalintis sporto inventoriumi ir prekėmis, dovanoja įvairius dalykus.

– Esate pirmasis profesionalus golfo žaidėjas Lietuvoje. Kaip golfas atsirado Jūsų gyvenime?

– 2000 metais su šeima emigravome į Prancūziją, Tulūzos miestą. Apsigyvenome netoliese golfo lauko, aplink kurį aš kiekvieną dieną begiodavau. Taip mane pastebėjo ir užkalbino golfo klubo savininkas, pakvietė išbandyti žaidimą.

Tuo metu buvau 14-likos metų. Vieną dieną atvykau pas jį, kad parodytų kaip žaidžiamas golfas ir man tai labai patiko. Pradžioje golfo klubo savininkas man paskolino lazdas, kad pradėčiau praktikuotis, po to pamatęs, kad aš „užsikabinau“, padovanojo golfo lazdų rinkinį ir leido žaisti aikštyne tiek, kiek panorėsiu.

Pamačiau, kad man visai gerai sekasi, tada jau reikėjo kreiptis į trenerius, kad pradėčiau dar labiau progresuoti. Pradėjau lankyti vaikų golfo akademiją ir asmenines golfo pamokas pas trenerį. Šeima, pamačiusi mano golfo žaidėjo potencialą, pradėjo daug dėmesio skirti treniruotėms ir varžyboms.

– Įkūrėte golfo centrą „Europos“ prekybos centre. Kaip vyksta golfo žaidimas uždaroje erdvėje – juk daugeliui šis žaidimas asocijuojasi su plytinčiais žaliais laukais?

– Vis grįždamas vasaroms į Lietuvą, pamačiau, kad lietuviai susiduria su problema – kur žaisti golfą žiemą? Tad dauguma žaidėjų golfo žaidimą žiemą pristabdo, o tai didžiausia klaida. Norint progresuoti žaidėjas privalo treniruotis nuolat, visus metus. Juk žaisdamas tik vasarą ir žiemos laikotarpiu nepaimdamas golfo lazdos į rankas, žaidėjas „užblokuoja“ savo kūną ir pavasarį, prasidedant golfo sezonui, laukuose jis beveik iš naujo turi pradėti mokintis žaisti, kad prisimintų tai, ką darė prieš pusę metų.

Dauguma žaidėjų golfo žaidimą žiemą pristabdo, o tai didžiausia klaida. Kaip ir kiekviename sporte, taip ir golfe, nesitreniruojant visi įgūdžiai greitai dingsta. Tad kam vasarą investuoti į trenerius, į žaidimą, kad per žiemą vėl viską pamirštum?

Pamačiau nišą Lietuvoje ir grįžau iš Prancūzijos gyventi į Lietuvą, kad atidaryčiau uždarų patalpų golfo klubą, kur žaidėjai turėtų galimybę treniruotis visus metus.

Su partneriu prieš porą metų atidarėme pirmąjį uždarų patalpų golfo klubą. Laikui bėgant žmonių susidomėjimas golfo sportu vis augo, tad ir žaidėjų daugėjo, o ir žiemą uždarų patalpų golfo klubo užimtumas tapo toks, kad jau reikėjo plėstis. Prieš mėnesį atvėrėme duris į naują, didžiausią Lietuvoje, golfo treniruočių centrą – „Arnas Kaunas Golf Training Center“.

200 kv m. patalpose įrengėme tris golfo simuliatorius ir ridenimo aikštelę. Uždarose patalpose golfas žaidžiamas simuliatoriais. Tai dideli ekranai, per kuriuos rodomi golfo lauko atvaizdai. Į juos mušami kamuoliukai naudojant tą pačią golfo įrangą, kurią naudojame ir golfo laukuose.

Kamuoliuko skriejimo impulsas perduodamas kameromis kompiuteriui ir skriejimo trajektorija atvaizduojama ekrane. Žaidimas golfo simuliatoriumi atspindi 70 proc. žaidimo realybėje.

– Lietuvoje yra panašių, analogiškų centrų?

– Taip, tokių centrų yra dar du: vienas Vilniuje, kitas Klaipėdoje. Tik analogiškų nėra, kadangi mes turime vieną geriausių pasaulyje trijų ekranų golfo simuliatorių, kuris žaidėjams suteikia galimybę labai kokybiškai treniruotis. Taip pat išsiskiriame erdvės didumu, aplinka ir tai, kad mes dirbame visus metus.

– Kokia apskritai šio sporto situacija Lietuvoje – kokios sąlygos, koks lygis?

– Lietuvoje šiuo metu situacija tokia, kad turime daugiau golfo klubų nei galime priimti žaidėjų. Golfui Lietuvoje dar tik 15 metų, tad šis sportas yra labai jaunas. Žaidėjų skaičius su kiekvienais metais vis auga, bet ne ženkliai. Iki kaimynų latvių lygio mums dar reikia pasistengti.

Labai gero įvertinimo sulaukiame iš užsieniečių, besilankančių Lietuvos golfo laukuose, jie lieka labai patenkinti lauko kokybe. Žinoma, Lietuvoje turime keleta gerų žaidėjų, kurių lygis kiekvienais metais kyla, bet tokių žaidėjų skaičius dar yra labai mažas.

Lietuvoje šiuo metu situacija tokia, kad turime daugiau golfo klubų nei galime priimti žaidėjų.

– Kiek mėnesių Lietuvoje galima žaisti golfą lauke?

– Nuo ankstyvo pavasario, pirmųjų dienų, kai nutirpsta sniegas ir iš žemės pasitraukia įšalas, iki tol, kol oro sąlygos leidžia išbūti lauke apie 3-4 val. ir iškrenta pirmasis sniegas. Keletą metų iš eilės pastebiu tendenciją, kad sezoną atidarome kovo pabaigoje, o uždarome lapkričio pradžioje. Taigi golfu lauke galima užsiimti ištisus 6-7 mėnesius.

– Golfas laikomas sporto šaka pasiturintiems žmonėms. Ar teisingas toks mitas?

– Golfas Lietuvoje turi suformavęs labai klaidingą stereotipą apie šio sporto prabangą. Brangiausias dalykas kuris reikalingas golfo žaidimui yra laikas. Norint atvykti sužaisti devynias duobutes su apšilimu, žaidėjas užtrunka apie 3-4 val. Žaidžiant 18 duobučių, laikas beveik dvigubinasi. Jeigu žaidėjas gali kas antrą ar bent kas trečią dieną leisti sau tiek laiko išvykti žaisti golfą, tai čia ir pasireiškia visa žaidimo prabanga.

Kas liečia inventorių, pasiūla yra didžiulė: nuo dėvėtos įrangos iki labai brangios, tad kiekvienas žaidėjas gali rinktis pagal savo lygi. Kaip ir kiekviename sporte už žaidimo aikštelę ar už salę turi susimokėti, taip ir čia turi susimokėti už žaidimą golfo laukuose.

Kai kurie žmonės maišo prabangą su džentelmeniškumu. Golfas yra damų ir džentelmenų sportas, kadangi šiame sporte griežtai reglamentuota apranga, bendravimas, elgsena. Tad iš šalies gali atrodyti, kad golfą žaidžia tik aristokratai, turtingi žmonės, bet galiu pasakyti, kad golfą žaidžia visi, o kadangi taisyklės visiems vienodos, todėl ir žaidžiantys žmonės atrodo pasitempę džentelmenai ir aristokratiškos damos.

– Kokie Jūsų asmeniniai planai – daugiau savęs įdedate į verslo plėtrą ar vis dar aktyviai dalyvaujate turnyruose?

– Kadangi jau trejus metus atsidaviau tik verslo plėtrai, šiais metais žadu sugrįžti į profesionalų golfą. Labai gaila paaukotų metų verslui, bet niekada negali žinoti, kada pasibaigs tavo sportininko karjera, o kažką po kojomis reikia jau būti pasiklojus. Bet šiais metais jau dalyvausiu kiek įmanoma daugiau Vokietijos profesionalų turo varžybose.

– Golfas 2016 metais buvo sugrąžintas į olimpines žaidynes. Kaip vertinate šio sprendimo sėkmę – juk daugybė geriausių žaidėjų atsisakė vykti į žaidynes?

– Praėjusių metų olimpinių žaidynių įvykis buvo pats svarbiausias golfo pasaulyje po 112 metų. Golfo grįžimas į olimpines žaidynes pastūmėjo žmones plačiau domėtis šiuo sportu, susipažinti su geriausias pasaulyje golfo žaidėjais.

Geriausių žaidėjų atsisakymą žaisti olimpinėse žaidynėse vertinu skeptiškai, nes tai tikrai nebuvo, kaip jie traktavo, paniška Ebolo viruso baimė. Tiesiog profesionalūs golfo žaidėjai jau prieš metus ar dar anksčiau susidaro savo turnyrų tvarkaraštį, griežtai patvirtintą rėmėjų, bet išimtį vis tiek galėjo padaryti.

– Galbūt pats norėtumėte pamėginti laimę prasimušti į olimpines žaidynes?

– Tai yra kiekvieno sportininko svajonė ir siekiamybė. Tokia yra ir mano svajonė. Tam, kad dalyvaučiau, reikia pradėti žaisti daugybėje turnyrų, kad užimčiau pasaulyje aukštą reitingo vietą ir turėčiau daugiau šansų aplenkti pretendentus.

– Kas svarbiausia šiame žaidime – fizinis pasiruošimas, technika, psichologinė tvirtybė?

– Aš visada akcentuoju psichologinę tvirtybę. Psichologija golfe lemia labai daug. Niekada labai impulsyvus, nervingas, neatsakingas žmogus nepasieks gerų rezultatų. Tada – technika. Labai svarbu turėti kompetetingą trenerį, kuris iš tavęs išspaustų daugiau nei tu gali. Beje, vienas treneris man buvo pasakęs, kad aš niekada netapsiu profesionaliu golfo žaidėju. Tą dieną aš iš karto pakeičiau trenerį.

Labai svarbus ir fizinis pasiruošimas, sveikas gyvenimo būdas. Visada žmogus geriau jausis, bus tvirtesnis ir ištvermingesnis, jeigu turės puikų fizinį pasiruošimą.

– Ko ateina paprasti žmonės, nesiekiantys dalyvauti turnyruose – atsipalaidavimo, iššūkio ar ko kito?

– Visų pirmą golfas yra sportas, tad kiekvienas žaidėjas pradžioje ateina pasportuoti. Po to seka tai, jog kiekvienas nori tobulėti ir siekti kuo geresnių rezultatų, tad žaidėjai ateina treniruotis, vieni savarankiškai, kiti kreipiasi į mane kaip į trenerį.

Bet visi nori mušti tiesiau, toliau ir turėti kuo taisyklingesnę techniką, tad ir su kiekvienu žaidėjų darbas yra skirtingas. Tie, kurie žaidžia dažniau, skiriu sunkesnes užduotis, kadangi jie gali greičiau progresuoti. Žaidžiančių rečiau prižiūriu techniką, kad jie visada pataikytų į kamuoliuką ir pajustų žaidimo malonumą.