Rugpjūčio 23-27 d. Duisburge (Vokietija) vykstančiose planetos pirmenybėse kovojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Pirmasis iš Lietuvos rinktinės atstovų į finalą pateko Artūras Seja. Neolimpinėje vienviečių baidarių 200 m distancijoje A. Seja užtikrintai laimėjo tiek atrankos, tiek ir pusfinalio plaukimus. Atrankos plaukime lietuvis distanciją įveikė per 35,965 sek., o pusfinalyje rezultatą dar pagerino – 34,467 sek. Šios rungties finalas vyks šeštadienį.

Penktadienį olimpinės keturviečių baidarių 500 m distancijos pusfinalyje varžysis Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir A. Seja. Lietuvos keturvietė atrankos plaukimą įveikė per 1 min. 20,827 sek. ir pralaimėjo tik Vokietijos atstovams. Norint patekti į finalą ir tęsti kovą dėl olimpinio kelialapio, pusfinalio plaukime reikia patekti į geriausiųjų trejetą.

Į pusfinalius pateko ir kovą dėl bilietų į Paryžių tęsia dar dvi Lietuvos įgulos.

Praėjusių metų pasaulio vicečempionai M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas dviviečių baidarių 500 m rungties atrankos plaukime užėmė 2 vietą ir pateko į pusfinalį. Lietuviai nuotolį įveikė per 1 min. 29,588 sek. ir tik 0,296 sek. nusileido plaukimą laimėjusiems serbams.

Dviviečių kanojų 500 m rungties pusfinalyje varžysis Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas. Lietuvių duetas atrankos plaukime finišo liniją kirto per 1 min. 43,429 sek. ir užėmė trečią vietą, į priekį praleidę Italijos ir Brazilijos dvivietes.

Dviviečių baidarių ir dviviečių kanojų 500 m pusfinaliai vyks šeštadienį.

Kovą dėl olimpinio kelialapio baigė A. Olijnikas, startavęs vienviečių baidarių 1000 m distancijoje. Atrankos plaukime A. Olijnikas užėmė trečią vietą, nuotolį įveikęs per 3 min. 44,265 sek. Pusfinalyje Lietuvos baidarininkas ženkliai pagerino rezultatą – 3 min. 31,691 sek., bet finišavo tik penktas ir to neužteko patekti į A finalą. A. Olijnikas varžysis B finale dėl 10-18 vietų.

Pasaulio čempionate debiutavo dvi Lietuvos atstovės. Kotryna Glemžaitė olimpinėje vienviečių baidarių 500 m distancijoje atrankos plaukime užėmė 7 vietą ir pateko į B pusfinalį. Čia septyniolikmetė baidarininkė pagerino Lietuvos rekordą – 1 min. 56,681 sek. ir užėmė antrą vietą. K. Glemžaitė pateko į D finalą, kuriame šeštadienį varžysis dėl 28-36 vietų galutinėje pasaulio čempionato rikiuotėje.

Neolimpinėje 200 m distancijoje K. Glemžaitė atrankos plaukime nuotolį įveikė per 43,755 sek., užėmė 7 vietą ir pateko į šeštadienį vyksiantį pusfinalį.

Kitai pasaulio čempionato debiutantei Gabrielei Čerepokaitei nepavyko patekti į pusfinalį ir ji baigė pasirodymus čempionate. Olimpinės vienviečių kanojų 200 m distancijos atrankos plaukime lietuvė nuotolį įveikė per 49,99 sek. ir užėmė 8 vietą. Į pusfinalį pateko šešios geriausios kanojininkės.

48-ą kartą vykstančiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate iš viso dalyvauja daugiau negu tūkstantis baidarininkų ir kanojininkų iš 92-iejų valstybių.

Birželio 21 d. žaidynėse jėgas bando ir lietuviai – baidarių ir kanojų irkluotojai, krepšininkai, BMX dviratininkai, padelio vyrų dvejetas ir lengvaatlečiai. Pastariesiems tai buvo jau antroji varžybų diena į Europos žaidynių programą įtrauktame žemyno komandų čempionate.

Iš viso rekordinėje mūsų šalies delegacijoje trečiose Europos žaidynėse – net 130 sportininkų. Jie dalyvauja 22 sporto šakų varžybose. 

Apie 12 km nuo Krokuvos esančioje Kryspinuvo įlankoje trečiadienį prasidėjo Europos žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Čia sportininkai tuo pačiu kaunasi ir dėl Europos čempionato apdovanojimų.

Pirmąją dieną startavo trys Lietuvos įgulos. Visos jos iškovojo tiesioginius kelialapius į finalus.

Keturviečių baidarių 500 m distancijos antrajame atrankos plaukime Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja finišavo per 1 min. 21,516 sek. ir užėmė trečiąją vietą. Būtent trys pirmosios valtys iškart žengė į finalą. Greičiau už lietuvius irklavo Ispanijos (1.20,713) ir Latvijos (1.21,373) baidarininkai.

M.Maldoniui po kiek daugiau nei valandos teko vėl sėsti į baidarę – šįkart dvivietę. Jo ir Andrejaus Olijniko įgula 500 m distancijoje varžovams vilčių nepaliko. Jie pelnė vienintelį savo atrankos plaukimo tiesioginį kelialapį į finalą. Lietuvių laikas – 1 min. 30,377 sek. Antrą vietą užėmę Prancūzijos baidarininkai lietuviams pralaimėjo daugiau nei 2,5 sek. (1.32,980).

„Turėjau pusantros valandos tarpą tarp lenktynių. Tai yra optimalus laikas, per kurį galima spėti atsigauti, šiek tiek užkąsti ir vėl startuoti. Tą rodo ir rezultatas. Iškart po keturviečių finišo atsigėriau mineralų, tada kineziterapeutas atpalaidavo kai kuriuos įsitempusius raumenis, po to išbandėme limfodrenažines kojines, kurios dar ir šaldo. Šaldžiau ir galvą, kad neperkaistų”, – po dviviečių finišo kalbėjo M.Maldonis.

„Turėjome savo tikslus, kuriuos įvykdėme maksimaliai. Nenorėjome šiandien apsikrauti dar daugiau startų, nes šiandien tikrai karšta ir tvanko. O mums šis sezonas prasidėjo šaltomis sąlygomis, pripratome prie jų, todėl čia reikia papildomų priemonių prisitaikyti”, – paaiškino A.Olijnikas.

Vyrų dviviečių kanojų 500 m distancijos pirmajame atrankos plaukime trečias finišavo Henriko Žustauto ir Vadimo Korobovo duetas – 1 min. 41,160 sek. Jis akimirksiu aplenkė vengrus (1.41,313). Vietas finale taip pat pelnė Italijos (1.40,380) ir Ispanijos (1.40,427) atstovai.

Dviviečių baidarių ir kanojų finalai vyks ketvirtadienį, keturviečių – penktadienį.

„Smagu, kad iškart patekome į finalą. Mums psichologiškai reikėjo tokio plaukimo, kad atsirastų pasitikėjimas savo jėgomis. Nes sezono pradžia buvo sudėtinga. Pasaulio taurės abiejuose etapuose neparodėme, ką galime. Atidirbome gerai. Konkurentai buvo stiprūs, bet paskutiniu yriu pavyko juos suvalgyti. Smagu”, – po finišo džiaugėsi H.Žustautas.

Jam pritarė ir V.Korobovas: „Esame sprinteriai ir visada galingai finišuojame. Kai tik jau tik priplaukinėja prie finišo, mes dar galime pridėti. Gal tik anksčiau iš pradžių per toli paleisdavome varžovus ir nebespėdavome aplenkti. Dabar visą distanciją atidirbome labai tvarkingai, nepaleidome toli, prie 200 m žymos pradėjome finišuoti ir viskas pavyko.”

Dviviečių kanojų 500 m distancijos finalas vyks ketvirtadienį 16.16 val. Lietuvos laiku. Bet iki svarbiausio kanojininkams starto H.Žustauto laukia įtemptas grafikas. Šiandien vakare 2015 m. Europos žaidynių čempionas kartu su krepšininke Kamile Nacickaite neš Lietuvos vėliavą žaidynių atidaryme, o rytoj 11.07 val. startuos 200 m vienviečių kanojų atrankoje.

„Atidaryme stengsiuosi užtrukti kuo trumpiau. Ryte vienviete bus tarsi prasiirklavimas, nesistengsiu žūtbūt patekti į finalą, kad pataupyčiau jėgas dviviečių finalui. Jis bus po penkių valandų nuo atrankos, tai ten jau lupsime kiek eina”, – teigė olimpietis.

V.Korobovas rytoj taip pat startuos du kartus. Jis jau po vyrų dviviečių finalo išmėgins jėgas dar nė karto nebandytoje rungtyje – mišrių dviviečių 200 m lenktynėse, kuriose irkluos kartu su Gabriele Čerepokaite. Ši sportininkė ryte varžysis 200 m distancijoje vienviete.„Nė karto neirklavome kartu, bus debiutas. Gal kada ši rungtis taps olimpine, tad kodėl nepabandžius”, – sakė V.Korobovas.

Keturios iš jų jau užsitikrino vietas šeštadienį vyksiančiuose finaliniuose plaukimuose tarp devynių geriausiųjų.

Penktadienį vyko 67 kvalifikacijos ir pusfinalių plaukimai.

Greičiausioje baidarių irklavimo rungtyje – 500 m keturviečių varžybose į finalą pateko Lietuvos keturvietė Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Kvalifikacijoje lietuviai distanciją įveikė per 1 min. 22,35 sek. ir savo plaukime užėmė 3 vietą bei pateko į pusfinalį. Pusfinalyje mūsų šalies keturvietė pagerino rezultatą, distanciją įveikė per 1 min. 19,89 sek. užėmė trečią vietą. Būtent pirmosios trys vietos pateko į finalą.

Dviviečių kanojų 500 m finale irkluos ir Lietuvos kanoja dvivietė Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas. Kvalifikacijos plaukime lietuviai nuotolį įveikė per 1 min. 44,05 sek. ir finišavo 6 vietoje. Į finalą tiesioginį bilietą iškovojo tik plaukimo nugalėtojai. Pusfinalyje H. Žustautas ir V. Korobovas gerokai pagerino rezultatą ir distanciją įveikę per 1 min. 39,37 sek. užėmė trečią vietą. Pirmosios trys vietos ir iškovojo kelialapius į finalą.

H. Žustautas ir V. Korobovas vietas finale užsitikrino ir neolimpinėje 200 m vienviečių kanojų distancijoje. Kvalifikacijoje H. Žustautas nuotolį įveikė per 39,23 sek. savo atrankos plaukime užėmė 2 vietą. Antrame kvalifikacijos plaukime V. Korobovas finišavo per 40,72 sek. ir buvo trečias. Geriausiųjų trejetai iškart pateko į finalą.

Lietuviams nepavyko iškovoti vietos finale vienviečių baidarių 1000 m varžybose. Kvalifikacijos plaukimuose Andrejus Olijinkas (3 min. 30,81 sek.) ir Ričardas Nekriošius (3 min. 35,04 sek.) užėmė 4 vietas ir pateko į pusfinalį. Pusfinalyje reikėjo patekti į trejetą, tačiau to nepavyko padaryti nei vienam lietuviui. R. Nekriošius distanciją įveikė per 3 min. 36,77 sek. ir finišavo ketvirtas. Jis plauks B finale ir kovos dėl 10-18 vietų. A. Olijnikas pusfinalyje finišavo per 3 min. 37,09 sek. ir užėmė 7 vietą bei plauks C finale.

Šeštadienį kovas kvalifikacijoje pradės dar viena Lietuvos baidarininkų įgula. R. Olijnikas ir M. Maldonis startuos dviviečių baidarių 500 m distancijoje. Šeštadienį vyks ir visų rungčių finalai.

Pasaulio ir Europos vicečempionui 23-ejų Artūrui Sejai, antrus metus iš eilės išrinktam geriausiu Lietuvos baidarininku, šių metų gegužė, ko gero, bus pati karščiausia jo karjeroje. Vyks abejos olimpinės atrankos varžybos, kuriose jis sieks kelialapio į Tokiją, o iškart po jų – du Pasaulio taurės etapai. Birželio 5–6 d. irkluotojai jau rungtyniaus Europos čempionate, o liepos mėnesį pirmą kartą bus surengtas pasaulio neolimpinių rungčių čempionatas.

A.Seja apgailestauja, kad 2018-aisiais Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (ICF) pirmą kartą paskelbti geriausių pasaulio irkluotojų reitingai, kurie ateityje bus garsinami du kartus per metus – po pasaulio čempionato ir Pasaulio taurės varžybų, skirstant vardinius kelialapius į olimpines žaidynes šiemet jokios įtakos neturi.

„ICF dar nežino, kokia iš to reitingo bus nauda. Tačiau ateityje, manau, į reitingą bus atsižvelgiama skirstant olimpinius kelialapius. Treniruojasi tūkstančiai irkluotojų, o į žaidynes patenka vienetai. Pernykščiame pasaulio čempionate dalyvavo beveik 80 šalių irkluotojai, o kelialapius į Tokiją vienviečių baidarių 200 m distancijoje pelnė vos penki sportininkai“, – sako A.Seja.

Dabar jam nėra lengva mėgstamoje 200 m sprinto distancijoje kovoti su geriausiais planetos baidarininkais, nes jis – šios rungties pasaulio reitingo lyderis. „Varžovai jau žino: jeigu stosiu į startą, jie turės kovoti visa jėga. Dabar į mane jau kitas požiūris, nei buvo anksčiau“, – prasitaria.

Praėjusiais metais A.Seja baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir turi bakalauro diplomą. Remdamasis savo karjera rinkosi ir diplominio darbo temą – rašė apie sprinto baidarininkų rengimą. „Mokslai jau baigti, nukrito akmuo nuo širdies. Dabar turiu daugiau laiko ir jį galiu skirti irklavimui“, – džiaugiasi sportininkas.

Treneris tiki sėkme

Irkluotojo treneris Romualdas Petrukanecas įsitikinęs, kad olimpinė atranka jo auklėtiniui bus sėkminga. Gegužės 6–9 d. Rašicėje (Čekija) vyks pirmoji atranka, kurioje dalyvaus tik europiečiai ir 200 m vienviečių baidarių varžybose kelialapius iškovos du sportininkai, o antroji – gegužės 20–23 d. Duisburge, kur varžysis jau viso pasaulio irkluotojai ir į olimpinį traukinį įšoks tik nugalėtojas.

2019-ieji A.Sejai nebuvo tokie sėkmingi kaip 2018-ieji, kai jis tapo pasaulio ir Europos vicečempionu, pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionu, Europos jaunimo vicečempionu, „LTeam“ apdovanojimuose pelnė Metų proveržio nominaciją.

2019-ųjų pergalės kuklesnės: per pasaulio ir Europos čempionatus vilnietis nepelnė medalių, pateko tik į finalus, neiškovojo kelialapio į Tokiją, džiaugėsi dviem Pasaulio taurės varžybose pelnytais bronzos medaliais.

„Sezonas nebuvo toks jau prastas, ne pats blogiausias iš visų. Nestartavau jaunimo čempionatuose, juos specialiai praleidau, nes repetavome olimpinius metus, kad varžybų būtų tiek pat, kiek ir 2020-aisiais. Visus metus pavyko išlaikyti gerą sportinę formą, visose varžybose buvau rimtas pretendentas nugalėti, per svarbiausius metų startus nedaug trūko iki medalių ir olimpinės licencijos“, – aiškina Artūras.

Treneris R.Petrukanecas sako: „Stipriems visada sekasi, Artūro meistriškumas gana aukštas. 2018-aisiais, nebūdamas lyderis, jis aukštai iššoko tarp pajėgiausių pasaulio irkluotojų, o 2019-ieji buvo ramesni. Šiemet tikimės vėl pakilti su nauja banga, viskas turėtų būti gerai. Praėjusių metų vasarą stengėmės išvengti traumų, Artūras mažiau ugdė maksimalią jėgą. Tai nepasiteisino. Padarėme klaidą: traumų nebuvo, bet dingo staigumas. Šiemet tų klaidų nekartosime, olimpinės atrankos varžybas Artūras turėtų pasitikti gerai funkciškai pasirengęs.“

Irklavo Pietų Afrikoje

Besirengdamas olimpiniam sezonui gruodžio mėnesį A.Seja su Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktine tris savaites praleido Pietų Afrikoje ir nemažai irklavo, o vasario pradžioje trims savaitėms vyks irkluoti į Portugaliją. Nuo vandens geriausias Lietuvos baidarininkas ilsėjosi tik sausio mėnesį.

Naujuosius metus olimpinės rinktinės kandidatas sutiko su drauge, irgi irkluotoja ukrainiete Liudmila Luzun bei savo šeima Visagine. Draugė irkluoja dvivietę kanoją ir šioje valčių klasėje jos šalis jau turi užsitikrinusi olimpinį kelialapį. Pirmąją metų dieną pasaulio ir Europos vicečempionas dar ilsėjosi, o sausio 2-osios vakarą grįžo į Vilnių ir kitą dieną jau treniravosi.

Paklaustas apie olimpinę atranką Artūras sako: „Atranka iš tikrųjų labai žiauri, bet optimizmą kelia tai, kad tose varžybose nedalyvaus tie, kurie jau turi kelialapius. Jeigu jie ir dalyvaus, tai tik dėl konkurencijos. Tie, kurie jau turi kelialapius arba juos iškovos per atrankos varžybas, manau, tikrai turės didelių šansų kovoti dėl medalių Tokijuje. Silpni į olimpiadą nepakliūva.“

Karjerą pradėjo Visagine

A.Seja pradėjo irkluoti Visagine, kuris garsėja kaip kanojininkų miestas: čia išaugo Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas, Ilja Davidovskis. Tačiau Artūras nenori sutikti, kad jo gimtąjį miestą garsina tik kanojininkai.

„Baidarininkų Visagine buvo gal net daugiau nei kanojininkų. Mane į irklavimą atvedė aštuoneriais metais vyresnis brolis Vitalijus, kuris irgi irklavo, kai man buvo septyneri. Pirmaisiais metais su draugais daug žaidėme futbolą, bėgiojome, stiprėjome fiziškai. Vadovaujant treneriui Aleksejui Reinui rimtas darbas prasidėjo nuo 12–13 metų. Netrukus Lietuvoje jaunimo grupėje įsiveržiau į lyderių gretas, per pasaulio jaunimo iki 18 metų ir Europos jaunimo čempionatus užimdavau 7–8 vietas, tapau pastebimas“, – savo karjeros pradžią prisiminė Artūras.

Dabartinis jo treneris R.Petrukanecas džiaugiasi savo auklėtinio darbštumu, jį per treniruotes netgi reikia stabdyti. Pasibaigus pernykščiam sezonui, treneris savo vyrams leido pailsėti, bet Artūras ilsėjosi aktyviai – Visagine mynė dviračio pedalus, kiekvieną dieną savarankiškai treniravosi.

Pagrindinis tikslas – medalis

2019-ųjų rudenį Artūras rungtyniavo Tokijuje ir per bandomąją olimpinę regatą užėmė antrą vietą, susipažino su būsima olimpine trasa. „Tokijo trasa įdomi ir neįprasta, anksčiau pro ją galėdavo praplaukti laivai. Tai nėra specialiai irklavimui pritaikytas kanalas. Vanduo į kanalą patenka iš Ramiojo vandenyno ir yra sūrus. Tokiame vandenyje anksčiau dar nebuvo tekę varžytis. Po treniruočių net druskos ant rankų lieka. Kanale daug žuvų, kurias nesunku užkabinti irklu. Irkluoji, o jos šokinėja virš tavęs. Niekur nesu matęs tokios didelės drėgmės, atrodo, kad patekai į šiltnamį. Neįsivaizduoju, kas galėtų pasikeisti per olimpines žaidynes“, – įspūdžiais dalijasi Artūras.

Visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavę Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai Rio de Žaneiro olimpiadoje turėjo rekordinę delegaciją – net keturias įgulas. Šiemet kol kas tuo pasigirti dar negalima. Tačiau Artūras, kaip ir jo treneris, viliasi, kad į Tokiją turėtų patekti trys mūsų įgulos: vienvietę kanoją irkluojantis V.Korobovas, dvivietės baidarės irkluotojai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas bei A.Seja.

Jeigu jis pateks į olimpiadą, pagrindinis tikslas Tokijuje – medalis. Ar ne per drąsi svajonė? Juk apdovanojimų sieks ir Rio de Žaneiro olimpinis čempionas britas Liamas Heathas bei vicečempionas, Europos žaidynių čempionas prancūzas Maxime‘as Beaumont‘as, pasaulio čempionas ispanas Carlosas Garrote‘is.

„Iki šiol nesu aplenkęs tik brito, o kitus esu nugalėjęs per Pasaulio taurės varžybas. Viskas yra įmanoma. Jeigu išsikovosiu teisę rungtyniauti Tokijuje, vyksiu grumtis dėl medalio, o ne dėl dešimtos vietos“, – sako Artūras.

Svarbiausios varžybos Lietuvoje vyks liepos 31 – rugpjūčio 2 dienomis, kai bus surengtas Lietuvos čempionatas. Po jo paaiškės Lietuvos rinktinės sudėtis, startuosianti pasaulio čempionate rugsėjo 23 – 27 d. Vengrijos mieste Segede. Tuo pačiu metu, kaip ir pasaulio čempionatas, Segede vyks ir pasaulio taurės varžybos.

„Lietuvos čempionai iškovos kelialapius į pasaulio čempionatą. Planuojama, kad pasaulio čempionate dalyvaus šešiolika Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų. Kol kas neaišku, ar šiais metais vyks Europos čempionatas, todėl pasaulio pirmenybėse ketina dalyvauti visi stipriausi planetos baidarių ir kanojų irkluotojai, nes tai bus svarbiausios sezono varžybos ir galbūt vienintelė galimybė išbandyti jėgas su stipriausiais varžovais“, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas.

Pasaulio čempionate bus išdalinta 30 medalių komplektų, 12 iš jų olimpinėse rungtyse. Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) informavo, kad šių metų pasaulio čempionate nevyks kova dėl kelialapių į 2021 m. vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes.

Kelialapiai į Tokiją bus dalijami 2021 metais. Gegužės 12 – 16 d. Segede vyks Europos atrankos varžybos, o paskutiniai olimpiniai kelialapiai bus išdalinti pasaulio atrankos varžybose gegužės 20 – 23 d. Barnaule (Rusija).

23-ejų metų mūsų šalies sportininkas vienviečių baidarių 200 m distancijos finale finišavo per 39,506 sek. Iki trečiosios vietos jam pritrūko 0,155 sek.

Visiems ketvirtadienį vykusių baidarių ir kanojų irklavimo finalų dalyviams teko kovoti ne tik su varžovais, bet ir galingu vėju, jo sukeltomis bangomis, vis prapliumpančiu lietumi, todėl sportininkų rezultatai labai skyrėsi nuo išvakarėse vykusių atrankos ir pusfinalio plaukimų.

„Labai smarkiai pasikeitė oro sąlygos, vėjas pūtė tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Buvo daug sunkiau visiems sportininkams. Šiandien man nepavyko savęs realizuoti, irklavau net 4 sek. lėčiau nei vakar. Apmaudu, kad iki prizinės vietos trūko mažiau ne dviejų dešimtųjų sekundės. Man teko lyg ir ne pats blogiausias takelis, tačiau pritrūko jėgų. Po dviejų vakarykščių startų gerai pailsėjau, išsimiegojau normaliai. Gal šiuo metu tiesiog esu silpnesnis“, –po finišo nesėkmės priežasčių bandė ieškoti vienas Lietuvos rinktinės lyderių, šiemet iškovojęs bronzą jau dviejuose pasaulio taurės etapuose.

Sportininkas teigė, kad retai tenka varžytis tokiomis sąlygomis: „Minske su tokiu oru susiduriu ne pirmą kartą, o kituose kanaluose labai retai. Šiandien net galvojome, kad perkels varžybas. Po to vėjas lyg ir nurimo, bet išplaukus į startą, vėl pakilo“.

Prieš startą pristatant varžybų dalyvius nuskambėjus A. Sejos pavardei tribūnos suošė, ėmė aidėti garsus skandavimas „Lietuva!“, nustelbęs net vėją.

„Bandžiau nekreipti dėmesio, bet nepavyko, puikiai girdėjau tą „Lietuva“, –šypsojosi atletas.

Palaikyti jo į Minską atvažiavo būrelis artimųjų, draugų.

„Mačiau juos tribūnose“, – sakė A. Seja.

Nugalėjo prancūzas Maxime'as Baumont'as (38,976 sek.), sidabro medalį iškovojo vengras Balazsas Birkas (39,149 sek.), o bronzos - baltarusis Dzmitrijus Traciakovas (39,351 sek.).

A. Seja pusfinalyje pasiekė Europos žaidynių rekordą (34,303 sek.).

Vienviečių kanojų 200 m finale pirmųjų Europos žaidynių čempionas Henrikas Žustautas finišavo devintas (46,073 sek.). Nesėkmingai startavęs 24-erių metų lietuvis dar bandė vytis varžovus, tačiau galiausiai finale liko paskutinis.

„Irklavau beveik 8 sek. lėčiau, nei vakar. Buvo ne mano diena. Atsimušiau į starto plūdurą, trukdė galingas vėjas, varžovai šiandien stipresni buvo. Toks jau sportas. Gaila kad taip man nutiko per rimtas varžybas“, – krimtosi kanojininkas, į finalą prasibrovęs tiesiai iš atrankos varžybų.

Pirmąją vietą užėmė baltarusis Arciomas Kozyris (42,835 sek.), antrąją – italas Nicolae Craciunas (43,353 sek.), trečiąją – ispanas Alfonso Benavidesas (44,255 sek.).

„Šiandien labai svarbus buvo takelis. Pirmąsias tris vietas užėmė aštuntuoju, devintuoju ir septintuoju irklavę sportininkai. Jiems vėją kiek užstojo tribūnos. Fiziškai visi lygūs, o šįkart atsilikimas buvo milžiniškas. Vienas favoritų gruzinas, plaukęs penktuoju taku, liko ketvirtas, o vos į finalą patekęs italas iškovojo bronzą. Aš bandžiau vytis visus apie 70 m, bet vėjas tokiais gūsiais užpūsdavo, kad atsimušdavau lyg į sieną. Paskutinius 20 ar 30 m vos atirklavau, nes vėjas užsuko valtį. Nuo bangų ji buvo pilna vandens, tačiau negali nieko kaltinti. Minske prieš tai kelias dienas vėjas pūtė iš dešinės. Jei toks būtų buvęs ir šiandien, gal man būtų pasisekę“, – aiškino trečiuoju taku lenktyniavęs H. Žustautas.

Europos žaidynėse jis kartu su Ilja Davidovskiu dar startavo ir dviviečių baidarių 1000 m varžybose. Jose pateko į pusfinalį. Būtent ši rungtis H. Žustautui dabar yra pagrindinė, nes vienviečių kanojų 200 m lenktynės pašalintos iš olimpinių žaidynių programos, todėl 200 m nuotoliui H. Žustautas per treniruotes neskiria dėmesio, bet jos ir neatsisako.

„Šiemet gal dar irkluosiu 200 m Lietuvos čempionate, bandysiu patekti į pasaulio čempionatą, tačiau ją irkluosiu tik tada, jei tai netrukdys kilometro distancijai. Smagu lenktyniauti 200 m nuotolyje, tad kodėl gi nepabandžius iškovoti medalių“, – kalbėjo H. Žustautas.

Rugpjūčio pabaigoje Vengrijoje vyksiantis pasaulio čempionatas – svarbiausios šio sezono varžybos Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams, nes ten olimpinėse distancijose vyks ir kova dėl kelialapių į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes.

Europos čempionato šiemet nebus, jam prilygintos žaidynės Minske.

Europos žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybose lietuvių buvo ne tik vandens takeliuose ir tribūnose, čia teisėjavo Aleksandras Alekrinskis ir Vytautas Vaičikonis.

Žaidynėse pagaliau startuos Lietuvos dviračių treko rinktinė. Komandų sprinto rungtyje važiuos Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, grupinėse lenktynėse –Olivija Baleišytė ir Viktorija Šumskytė.

Dėl medalių ketvirtadienį kovos baidarininkas Artūras Seja, kanojininkas Henrikas Žustautas, imtynininkė Danutė Domikaitytė.

Prie D. Domikaitytės jungiasi jos kolegės imtynininkės Auksė Rutkauskaitė, Kornelija Zaicevaitė bei Kamilė Gaučaitė, pradėsiančios kovas nuo aštuntfinalio.

Savo varžybas Europos žaidynėse pradės gimnastas Robertas Tvorogalas, trečiadienį pradėtą stendinio šaudymo apvalioje aikštėje atranką tęs Ronaldas Račinskas bei Alisa Bogdanova.

Lietuvių startai Europos žaidynėse:

9.00-15.30 val. – Stendinis šaudymas. Alisa Bogdanova. Apvali aikštelė, individualios varžybos. Atranka. 2 diena.

9.00-15.30 val. – Stendinis šaudymas. Ronaldas Račinskas. Apvali aikštelė, individualios varžybos. Atranka. 2 diena.

9.19-19.30 val. – Sportinė gimnastika. Robert Tvorogal. Daugiakovė. Atranka.

11.50-12.20 val. – Moterų imtynės. Auksė Rutkauskaitė (57 kg). Aštuntfinalis.

12.20-12.50 val. – Moterų imtynės. Kornelija Zaicevaitė (62 kg). Aštuntfinalis.

12.40-13.20 val. – Moterų imtynės. Kamilė Gaučaitė (76 kg). Aštuntfinalis.

13.20-13.40 val. – Moterų imtynės. Auksė Rutkauskaitė (57 kg). Ketvirtfinalis.

13.40-14.00 val. – Moterų imtynės. Kornelija Zaicevaitė (62 kg). Ketvirtfinalis.

13.50-14.10 val. – Moterų imtynės. Kamilė Gaučaitė (76 kg). Ketvirtfinalis.

14.25 val. – Baidarių ir kanojų irklavimas. Artūras Seja. K1 200 m. Finalas A.

14.30 val. – Baidarių ir kanojų irklavimas. Henrikas Žustautas. C1 200 m. Finalas A.

15.10 val. – Baidarių ir kanojų irklavimas. Artūras Seja. K1 200 m. Apdovanojimai.

15.20 val. – Baidarių ir kanojų irklavimas. Henrikas Žustautas. C1 200 m. Apdovanojimai.

16.45-17.45 val. – Stendinis šaudymas. Alisa Bogdanova. Apvali aikštelė, individualios varžybos. Finalas, apdovanojimai.

17.05-17.35 val. – Dviračių sportas. Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė. Trekas. Komandų sprintas. Atranka. 1 važiavimas.

18.00-19.00 val. – Stendinis šaudymas. Ronaldas Račinskas. Apvali aikštelė, individualios varžybos. Finalas, apdovanojimai.

18.10-18.20 val. – Moterų imtynės. Auksė Rutkauskaitė (57 kg). Pusfinalis.

18.20-18.30 val. – Moterų imtynės. Kornelija Zaicevaitė (62 kg). Pusfinalis.

18.30-18.40 val. – Moterų imtynės. Kamilė Gaučaitė (76 kg). Pusfinalis.

19:10-19:20 val. – Dviračių sportas. Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė. Trekas. Komandų sprintas. Atranka. 2 važiavimas.

19:30-20:15 val. – Dviračių sportas. Olivija Baleišytė, Viktorija Šumskytė. Trekas. Grupinės lenktynės. Finalas.

20:00-20:10 val. – Moterų imtynės. Danutė Domikaitytė (68 kg). Kova dėl bronzos.

20:30-20:40 val. – Moterų imtynės. Danutė Domikaitytė (68 kg). Apdovanojimai.

20:40-20:50 val. – Dviračių sportas. Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė. Trekas. Komandų sprintas. Finalas.

21:00-21:10 val. – Dviračių sportas. Olivija Baleišytė, Viktorija Šumskytė. Trekas. Grupinės lenktynės. Apdovanojimai.

21:20-21:30 val. – Dviračių sportas. Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė. Trekas. Komandų sprintas. Apdovanojimai.

Į finalą Lietuvos irkluotojai žengė skirtingu keliu. H.Žustautas – tiesiausiu. Jis vienviečių kanojų antrajame atrankos plaukime užėmė antrąją vietą. Į finalą iš dviejų atrankos lenktynių pateko po tris greičiausius sportininkus. Kiti trys ketvirtadienį vyksiančio finalo dalyviai paaiškėjo pusfinalyje.

2015 m. pirmųjų Europos žaidynių čempionu tapęs H.Žustautas šįsyk nuotolį įveikė per 39,526 sek. ir pralaimėjo tik gruzinui Zazai Nadiradzei (39,421 sek.).

„Keista vėl lenktyniauti 200 m. Smagiai irklavosi. Tik pabaigoje lūžau, nes visą laiką vijausi. Rytoj finalas tokiu pačiu laiku, tikiuosi, kad oras truputį pasikeis, nes šiandien jis ne pats smagiausias, pučia bjaurus vėjas“, – sakė H.Žustautas, pastaruoju metu beveik visą dėmesį skiriantis 1000 m distancijai, nes 200 m vienviečių kanojų rungties nebėra olimpinių žaidynių programoje.

Paklaustas, ar labai svarbu buvo patekti tiesiai į finalą, sportininkas svarstė: „Sunku pasakyti. Kai 200 m irkluoju retokai, gal dar vienas papildomas kartas pridėtų patirties. Bet dabar galiu ilgiau pailsėti. Po vakar dienos yra pykčio, kad nepasisekė. Tad dabar bandau išsikrauti, iš pykčio varau.“

Pirmąją varžybų dieną H.Žustautas su Ilja Davidovskiu dviviete kanoja pateko į 1000 m rungties pusfinalį, tačiau čia liko devinti.

Trečiadienį baidarininkas A.Seja atrankoje taip pat buvo antras savo plaukime – 34,958 sek. Jis 0,127 sek. nusileido prancūzui Maxime‘ui Beaumont‘ui. Tačiau šioje rungtyje vyko trejos atrankos lenktynės ir tik jų nugalėtojai pateko į finalą. Dar po tris prisidėjo iš dviejų pusfinalio plaukimų.

A.Seja antrajame pusfinalyje buvo greitesnis už visus varžovus – 34,303 sek. Tai – naujas Europos žaidynių rekordas.

„Norėjosi iškart patekti į finalą. Tačiau ruošiausi irkluoti ir pusfinalyje, nes atrankoje varžovas buvo labai stiprus – olimpinis vicečempionas. Bet jis irgi toli nepabėgo. O pusfinalyje viskas pavyko, kaip ir planavau. Nors iš naujo susikaupti buvo labai sunku. Nes kai atrankoje atidirbi, jautiesi lyg išsunktas. Iki pusfinalio – dvi valandos. Bet kol išlipi, nuneši valtį, to laiko lieka dar mažiau. Man padarė masažą, pailsėjau, susikaupiau ir atidirbau antrą plaukimą labai stipriai. Dabar iki finalo ilsėsiuosi“, – kalbėjo A.Seja.

Pusfinalio barjeras trečiadienį buvo per aukštas kanojininkei Rūtai Dagytei. Atrankos plaukime lietuvė liko septinta (52,296 sek.), o pusfinalyje – aštunta (55,604 sek.). Galutinėje įskaitoje ji liko 14-ta.

„Nesu patenkinta pasirodymu. Gaila, kad šįkart rezultatą labiau nulėmė oro sąlygos, o ne aš pati. Gavau nedėkingiausią šiuo atveju – pirmą – takelį. Čia buvo didžiausias šoninis vėjas, pats blogiausias, koks tik gali būti. Tai pakišo man koją. Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad pusfinalyje dalį distancijos pavyko tikrai gerai atidirbti. Įrodžiau, kad galiu, tik blogai susiklostė aplinkybės“, – po finišo sakė R.Dagytė.

Pernai Europos ir pasaulio čempionatuose sidabrą iškovojęs 23-ejų baidarininkas gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje išbandė jėgas Pasaulio taurės varžybose ir iš jų sugrįžo su bronziniais apdovanojimais.

Gegužės 25 d. Poznanėje (Lenkija) vykusiame pirmojo pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės etapo vyrų vienviečių baidarių 200 m distancijos finale A.Seja nuotolį įveikė per 34,730 sek., o po savaitės Duisburge – per 35,251 sek. Abiem atvejais lietuvį aplenkė tik britas Liamas Heathas ir antrąją vietą užėmęs prancūzas Maxime'as Beaumont'as. Beje, Duisburge A.Seja 0,006 sek. aplenkė dabartinį planetos čempioną ispaną Carlosą Garrotę (35,257), kuris liko ketvirtas.

Įdomu, kad pernai planetos pirmenybių finale lietuvis nuo ispano atsiliko 0,107 sek., jų keliai susikirto ir Europos čempionato finale. Ten C.Garrotė Lietuvos atstovą pranoko 0,128 sek. Po sidabrinių 2018-ųjų sulaukė įvertinimo ir Lietuvoje. Geriausių šalies metų sportininkų rinkimuose jis triumfavo "Metų proveržio" kategorijoje, taip pat buvo išrinktas geriausiu baidarių ir kanojų irklavimo atstovu bei geriausiu Vilniaus miesto sportininku.

"Jau prieš keletą metų pasaulio ir Europos čempionatuose patekdavau į finalinius plaukimus, bet medalius pavyko iškovoti tik pernai. Tačiau man asmeniškai tai nebuvo staigmena, aš ilgai ir sunkiai dirbau, kad priartėčiau prie baidarių sporto elito. Iš tiesų pernai realiai pretendavau ir į aukso medalius, abiejuose finaluose nuo nugalėtojo atsilikau tik viena dešimtąja sekundės dalimi. Tačiau visi pernykščiai pasiekimai ir pergalės jau yra praeitis, istorija. Šiais metais jos nieko nereiškia ir viską reikia įrodinėti iš naujo", – "Vilniaus dienai" sakė A.Seja.

– Šį sezoną pradėjote bronziniais startais pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybose. Ar esate patenkintas savo rezultatais, pasiekimais?

– Manau, kad tie startai tikrai nebuvo blogi. Vis dėlto per metus daug kas gali pasikeisti, išlaikyti sportinę formą aukščiausiame taške nėra paprasta. Tai patvirtina ir pasaulio čempiono ispano C.Garrotės pasirodymas, nes jis apskritai liko be medalių šiose varžybose, o pernai bronzą pasaulio čempionate laimėjęs rusas Jevgenijus Lukancovas šį kartą net ir į finalą nepateko. Varžybų lygis yra labai aukštas, konkurencija milžiniška, tad negali atsipalaiduoti nė minutei, turi visą laiką dirbti maksimaliomis apsukomis.

– Sprendžiant iš rezultatų, sezono pradžioje geriausią sportinę formą demonstruoja britas L.Heathas ir prancūzas M.Beaumont'as? Ar šiuos sportininkus jau galima vadinti pagrindiniais konkurentais svarbiausiose metų varžybose?

– Tai, kad jie abiejuose etapuose užėmė aukščiausias vietas, tikrai nėra atsitiktinumas. Bet to nederėtų labai sureikšminti, nes pagrindinis sezono startas bus tik rugpjūčio 22–25 d., kai Vengrijoje, Segede, vyks pasaulio čempionatas. Manau, kad jie tikrai bus rimti pretendentai į medalius Europos žaidynėse ir pasaulio čempionate, bet, neabejoju, konkurentų bus gerokai daugiau. Tikėtina, kad pasaulio čempionate dėl aukščiausių pozicijų grumsis iki dešimties lygiaverčių priešininkų. Vis dėlto būtent planetos pirmenybėse bus dalijami kelialapiai į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes, tad visi stengsis savo geriausią sportinę formą pasiekti prieš pasaulio čempionatą.

– Kokie jūsų asmeniniai tikslai šią vasarą? Į kokius apdovanojimus nusitaikę?

– Medaliai ir pergalės yra labai geras dalykas, tačiau mano pagrindinis tikslas – kelialapis į olimpines žaidynes. Pasaulio čempionato vyrų vienviečių baidarių 200 m irklavimo rungtyje šiais metais kelialapius į Tokijo olimpiadą iškovos pirmas penkias vietas užėmę sportininkai. Stengsiuosi pasirodyti kuo geriau, tačiau būsiu laimingas, net jei ir liksiu be medalio, bet užsitikrinsiu vietą olimpinėse žaidynėse.

Mūsų sporte nevalia atsipalaiduoti, pasiduoti iliuzijai, kad jei pernai buvai čempionas, tai ir šiemet būsi geriausias.

– Birželio 21–30 d. Minske vyks Europos žaidynės. Baidarių ir kanojų irkluotojai jose varžysis dėl 16-os medalių komplektų, galima neabejoti, kad medalių bus tikimasi ir iš jūsų.

– Suprantu, kad po praėjusio sezono su manimi siejami dideli lūkesčiai. Sieksiu juos pateisinti, tačiau jokių skambių pažadų nedalinsiu – kaip bus, taip bus. Europos žaidynėse baidarininkai dėl olimpinių kelialapių nekovos, o mano pagrindinis tikslas ir svajonės yra būtent olimpinės žaidynės.

– Svajojate tik apie olimpines žaidynes, o apie olimpinį medalį?

– Be abejo, patekus į olimpiadą nesinorėtų apsiriboti vien tik dalyvavimu joje. Mano svajonėse yra ne tik dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, bet ir olimpinis medalis. Pernykštis pasaulio čempionatas ir jame iškovotas vicečempiono titulas rodo, kad tos svajonės turi realų pagrindą. Olimpinėse žaidynėse dalyvaus pajėgiausi planetos sportininkai, bet iki jos dar liko daugiau nei metai, per tą laiką dar gali būti įvairių pokyčių. Pagaliau, iš pradžių dar reikėtų apskritai į jas patekti.

– Gal jau domėjotės, kur ir kokiomis sąlygomis Tokijo mieste vyks baidarių ir kanojų varžybos?

– Kol kas dar nesidomėjau, bet jei viskas bus gerai, rudenį tikiuosi apsilankyti Tokijuje. Sezono pabaigoje ten bus rengiamos treniruočių pobūdžio varžybos, tad olimpinius kelialapius turintys sportininkai turės pirmą galimybę susipažinti su olimpinių varžybų vieta, kanalu, gyvenimo sąlygomis.

– Jei nepavyktų pirmuoju bandymu užsitikrinti vietos olimpinėje Lietuvos komandoje, koks būtų alternatyvus kelias?

– Kitais metais bus rengiamos dar kelerios atrankos varžybos, bet jose olimpinių kelialapių skaičius bus dar mažesnis. Tačiau aš apie tai negalvoju, mano visos mintys nukreiptos tik į šiuos metus ir į pasaulio čempionatą. Tiesa, kaip jau minėjau, į tą pasaulio čempionatą dar reikės patekti. Liepos 19–21 d. vyks atviras Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas, ten ir aiškinsimės, kas yra labiausiai nusipelnęs šanso pakovoti dėl olimpinio kelialapio.

– Ar dėl to kyla kokių nors abejonių?

– Gegužės viduryje Trakuose vykusiose Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo taurės – D. ir Z. Survutų memorialo varžybose užėmiau pirmą vietą, iškovojau kelialapį į Europos žaidynes, tuo dar kartą įrodžiau, kad esu pajėgiausias vienviečių baidarių varžybose 200 m distancijoje. Tačiau tai nereiškia, kad galiu atsipalaiduoti ir ruoštis pasaulio čempionatui. Lietuvoje turiu labai stiprių varžovų – 2015 ir 2016 m. Europos čempionato prizininką Igną Navakauską, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkus Aurimą Lanką ir Edviną Ramanauską. Bet kuris iš jų galėtų grumtis ir su pajėgiausiais planetos sprinteriais. Bet ir aš sieksiu.

– Ar nejaučiate didesnio spaudimo po praėjusio sezono? O gal atvirkščiai, pernykščiai pasiekimai tik suteikė papildomo pasitikėjimo savo jėgomis?

– Žinau, kad reikia pamiršti kas buvo ir kiekvienais metais pradėti sezoną nuo balto lapo. Mūsų sporte nevalia atsipalaiduoti, pasiduoti iliuzijai, kad jei pernai buvai čempionas, tai ir šiemet būsi geriausias. Jei nori išlikti viršūnėje, privalai nuolat sunkiai treniruotis.

– Kur šiuo metu treniruojatės, kokios yra jūsų darbo ir poilsio sąlygos?

– Galima sakyti, kad dabar gyvenu tarp Trakų ir Vilniaus. Mūsų pagrindinė bazė yra Trakuose, ten galime ir gyventi, ir sportuoti, tiek ant vandens, tiek ir sporto salėje. Tad vasaromis daugiausia laiko praleidžiu Trakuose, tik laisvu laiku grįžtu į Vilnių.

– Praėjusią savaitę iškovojote dar vieną pergalę, tiesa, simbolinę – apgynėte diplominį darbą ir tapote Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos absolventu. Kokią specialybę įgijote?

– Iš tiesų, baigiau VDU Švietimo akademiją (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas), kūno kultūros specialybę. Apgyniau diplominį darbą iš treniravimo srities, tad kada nors ateityje galėsiu išmėginti ir trenerio darbą.

Lietuvis finišavo per 34,730 sek.

Nugalėjo britas Liamas Heathas (34,134 sek.), antrąją vietą užėmė prancūzas Maxime'as Beaumont'as (34,398 sek.).

Kitas lietuvis Ignas Navakauskas finale finišavo septintas (35,026 sek.).

Moterų vienviečių kanojų 200 m B finale lietuvė Rūta Dagytė finišavo devinta (51,351 sek.), o galutinėje įskaitoje liko 18-a.