Senos skalbyklės būgnas, sulūžusio skėčio strypai, atitarnavę, bekočiai šaukštai, metalinis kavos aparato filtras ir daugybė kitų metalinių dalelių A.Tamašausko rankose virsta meno kūriniais, kurie tarsi prikelti iš garo mašinų aukso amžiaus, iš mokslinės fantastikos romanų.

Metalo apdirbimo profesiją turintis kūrėjas, regis, ne tik nieko neišmeta, bet žaliavos savo naujiems šedevrams ieško metalo laužo supirktuvėse ar sendaikčių turguose.

"Visada buvau už kūrybos laisvę. Visada stengiuosi, kad mano kuriamas personažas ir vizualiai būtų patrauklus", – tvirtino savo kūrybą miestiečiams pristatęs parodos autorius A.Tamašauskas.

Iš Anykščių kilusio, jau 30 metų uostamiestyje gyvenančio kūrėjo darbai šiemet patraukė net japonus, kurie į savo stimpanko meno kūrinių 2022 m. kalendorių iš 12 pasaulio garsiausių menininkų darbų pasirinko ir A.Tamašausko įspūdingą metalinę žuvį.

"Man labai patinka skulptūra "Nakties karalius". Jis – tobulas, pažiūrėkite, kiek čia visokių detalių: čia – nuo laikrodžio, čia – nuo muzikinio instrumento. A.Tamašauskas viską daro labai preciziškai. Kiekvienos skulptūros detalė pritaikyta idealiai. Neįsivaizduoju, kas turi kirbėti galvoje, kad surinktų ir suderintų tokias skirtingas detales. Labai džiugu stebėti šiuos darbus pamačiusių žmonių reakciją, kaip jie džiaugiasi", – kalbėjo galerijos vadovė Violeta Jusionienė.

„Laiko ratas nenumaldomai sukasi, tarsi gerai suteptas laikrodžio mechanizmas. To mechanizmo dalis esame mes visi – dirbantys, kuriantys, mylintys, svajojantys ir atliekantys savo vaidmenis nesibaigiančio laiko spektaklyje, kurio režisieriai ir aktoriai esame patys“, – mano skulptorius A. Tamašauskas.

A. Tamašauskas gimė 1963 m. Anykščių rajone, Viešintose, pedagogų šeimoje. Augo lydimas muzikos ir dailės, tad nenuostabu, kad ateitį nusprendė sieti su menu. Studijavo Telšių taikomosios dailės technikume (dabar VDA Telšių fakultetas) ir įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Pastaruosius 30 metų gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Kurdamas skulptūras iš panaudotų daiktų, menininkas prisideda prie gamtos tausojimo, puoselėja tvarumo ir perdirbimo idėjas. 

Stimpanko (angl. Steampunk) stilistika autorius susidomėjo atsitiktinai. Naršydamas internete, užtiko užsienyje gana plačiai paplitusios ir vertinamos technikos meno kūrinių. Dabar A. Tamašauskas kartu su kolega asambliažo meistru Vladimiru Nikonovu yra bene žymiausi stimpanko menininkai Lietuvoje. Tiesa, pastarąją stilistiką A. Tamašauskas įvaldė palaipsniui: pradžioje tapyboje pradėję dominuoti mechaninių augalų ir gyvūnų motyvai pamažu peraugo į asambliažus ir galiausiai įsitvirtino jo kamerinėje skulptūroje.

Stimpanko stiliuje susipina mokslinė fantastika, naujosios technologijos, XIX a. garo mašinos dizaino estetika ir Viktorijos epochos industrija. Kūrybai naudojamos įvairios senienos, buitinės technikos, mašinų, dviračių, motociklų detalės. Žaliavos neretai įvairiai sendinamos. Iš nebenaudojamų daiktų fragmentų sukonstruojamas naujas meninis objektas, kuriame susipina fantazija, logika, improvizacija ir netikėtumas.

Nakties karalius, 2020 m. / Asmeninio archyvo nuotr.

A. Tamašauskas stimpanko stilistikoje atsikleidžia kaip išradingas menininkas ir konstruktorius. Jo rankose niekam nebereikalingi daiktai, sulūžę prietaisai ar jų dalys transformuojasi į fantasmagoriškus personažus. Skulptoriaus darbų yra įsigiję Lietuvos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV, Australijos, Kinijos šalių stimpanko stiliaus gerbėjai.

Kurdamas skulptūras iš panaudotų daiktų, menininkas prisideda prie gamtos tausojimo, puoselėja tvarumo ir perdirbimo idėjas. Žaliavos skulptūroms jis ieško metalo laužynuose, supirktuvėse, blusturgiuose. Kūrybinį procesą lemia turimos medžiagos, pagal jas autorius mintyse dėlioja būsimos skulptūros ar asambliažo kontūrus, neeskizuoja. Konstruodamas kūrinius, A. Tamašauskas nieko nevirina ir nelituoja, naudoja varžtelius ir kniedes, skirtingas detales sujungia pasitelkdamas vintažo perdirbinių technologiją, neretai pasinaudoja ir tapytojo įgūdžiais.

Tai, kas buityje atrodo nereikalinga, sudėvėta, išėję iš mados, parodos autoriui A.Tamašauskui pasitarnauja kaip detalės naujiems darbams. Ardydamas senus aparatus ir kombinuodamas su namų apyvokos daiktais, jis transformuoja pastarųjų paskirtį, suteikia naujas formas, pavidalus ir prasmę. Tokiu būdu antrą šansą išlikti namų interjere arba keliauti per ekspozicines erdves gauna sujungiamos atskiros nebenaudojamų daiktų detalės, virtusios naujais dariniais. Šiuos objektus bus galima pamatyti parodoje „Antras šansas. Transformacija“.

Netikėtos kombinacijos, vis dėlto kuria aliuziją į atpažįstamus objektus. Iš smulkių detalių sumontuojama rankoje telpanti dekoratyvinė žoliapjovė. Kituose darbuose atrodytų tarpusavyje neturintys tikti elementai vis dėlto sujungti į vieną objektą primena skirtingų kultūrų atributus. Tai meksikietiškos mirties kaukės, tekilos mašina, apipavidalinta kaip kaktusas. Autoriaus mintyse gimusios ar atsitiktinai sudėliotos gyvybės formos tampa medžioklės trofėjais, tokiu būdu lyg nurodant, kad šie gyviai jau nebeegzistuoja, tačiau gyvavo kuriame nors evoliucijos etape. A.Tamašauskas neapsieina ir be technikos – vaizduoja savadarbius automobilius, tarsi šie būtų sukurti postapokaliptiniu laiku.

Apibendrinant autoriaus kūrinius išryškėja tai, kad A.Tamašauskas kuria atskirą fantastinį pasaulį. Vizualiu aspektu daugelis kūrinių turi glaudų ryšį su stimpanko (angl. steampunk) žanru. Tai reiškia mokslinės fantastikos porūšį, kur jungiasi technologijų motyvai ir XIX a. dominavusi garo mašinų dizaino estetika. Kadangi darbuose yra detalių, žiūrovams primenančių ankstesnę epochą iš vaizdų, matytų knygų iliustracijose, filmuose, tai kuria artimą auditorijos ir autoriaus ryšį. Nepaisant to, objektai, daugiausia susidedantys iš readymade’ų, išlaiko ir išskirtinumą dėl menkos tikimybės pakartoti panašias kombinacijas.

Parodoje autorius pristato platesnę kūrybos apimtį, įtraukdamas ir paveikslus, kuriuose išlaikomas ryšys su skulptūriniais objektais.

A.Tamašausko kūrinių paroda „Antras šansas. Transformacija“ Naujojoje Klaipėdos galerijoje mados ir verslo centre „Herkaus galerija“ (Herkaus Manto g. 22) veiks iki lapkričio 15 d.