A. Daugėla prašė jo bylą nutraukti.

„Priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija atkartojo nuosekliai susiformavusią kasacinio teismo praktiką, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį – alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė“, – rašoma LAT nutartyje.

Anot teisėjų kolegijos, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog kasatorius nevertina savo veiksmų kritiškai, o nuo teisės pažeidimo, keliančio didelį pavojų aplinkiniams, jo nesulaiko net ir jo paties kasaciniame skunde nurodytos neigiamos pasekmės šeimos nariams bei artimiesiems.

Bylos duomenimis, A. Daugėla policijai įkliuvo prieš dvejus metus – 2021 metų birželį, Kaišiadorių rajone, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda.

Pavakare automobilį „Mercedes-Benz“ vairavusiam teisėjui buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. Tuomet 58 metų teisininkas automobiliu iš Klaipėdos vyko į Vilnių. Policininkai savo raportuose nurodė, kad prie vairo sustabdyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo akys ir veidas buvo raudoni, jis svirduliavo. Vairuotojas pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį.

Už vairavimą neblaiviam A. Daugėlai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis atleistas iš teisėjo pareigų.

Kauno apygardos teismas vairuotoją nubaudė 5 tūkst. eurų bauda, pusantrų metų atėmė teisę vairuoti, konfiskuotas jo vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“.

Eksteisėjas nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau ir šis teismas nuosprendžio buvusiam teisėjui nepakeitė. Tuomet nuteistasis kreipėsi į buvusią savo darbovietę, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos duomenimis, A. Daugėla policijai įkliuvo prieš dvejus metus – 2021 metų birželį, Kaišiadorių rajone, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda.

Pavakare automobilį „Mercedes-Benz“ vairavusiam teisėjui buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. Tuomet 58 metų teisininkas automobiliu iš Klaipėdos vyko į Vilnių.

Policininkai savo raportuose nurodė, kad prie vairo sustabdyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo akys ir veidas buvo raudoni, jis svirduliavo. Vairuotojas pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį.

Už vairavimą neblaiviam A. Daugėlai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis atleistas iš teisėjo pareigų.

Kauno apygardos teismas vairuotoją nubaudė 5 tūkst. eurų bauda, pusantrų metų atėmė teisę vairuoti, konfiskuotas jo vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“.

Eksteisėjas nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau ir šis teismas nuosprendžio buvusiam teisėjui nepakeitė.

Tuomet nuteistasis kreipėsi į buvusią savo darbovietę, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Nepajėgiu atvykti ir save ginti.

Antradienį A. Daugėla posėdyje nepasirodė, jis teismui pranešė, kad naktį atvyko į Vilnių, apsistojo viešbutyje, tačiau dėl sutrikusios sveikatos negali dalyvauti teismo posėdyje ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą.

„Nepajėgiu atvykti ir save ginti“, – rašoma elektroniniame A. Daugėlos laiške.

Tačiau trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad kasatorius nepateikė jokių savo būklę pagrindžiančių medicininių dokumentų ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Per posėdį buvo paskelbta, jog A. Daugėla mano, kad jo byloje netinkamai įvertinti medicinos ekspertų paaiškinimai, o Apeliacinis teismas įrodymus vertino selektyviai, esą byloje nepaneigta versija, kad vairuojant girtumas buvo mažesnis nei 1,51 promilės. Nuteistasis taip pat nesutiko, kad iš jo turi būti konfiskuotas automobilis – kas įprastai taikoma visiems baudžiamosios atsakomybės sulaukusiems neblaiviems vairuotojams.

„Konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo“, – rašoma buvusio teisėjo skunde.

Tuo metu prokuroras Darius Čaplikas mano, kad A. Daugėlos skundas turi būti atmestas.

„Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta“, – per posėdį sakė prokuroras.

Jo manymu, nuteistojo skundas yra nepagrįstas, įrodymai surinkti leistinu būdu, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu tvarka nebuvo pažeista.

„Byloje nėra dokumentų, kad tikrinimas alkotesteriu neatitiko keliamų reikalavimų ar buvo pažeista tikrinimo tvarka“, – sakė prokuroras.

Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs liepos 4 dieną.

Eksteisėjas teigė, kad vėliau savo iniciatyva atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas, toks girtumo laipsnis baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Vėliau vairuotojas ėmė teigti, kad neblaivus galėjo atsirasti vartojant namų gamybos vaistažolių užpiltinę negalavimams gydyti.

Anksčiau Apeliaciniame teisme buvo apklausti teismo ekspertai, pasak teismo, jie nurodė, kad eksteisėjo iniciatyva nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis gali būti susijęs su natūraliais biologiniais procesais – laikui bėgant, alkoholio kiekis žmogaus organizme mažėja.

A. Daugėla anksčiau taip pat bylinėjosi po vairavimo išgėrus netekto darbo –  Seimas jį atleido kaip pažeminusį teisėjo vardą.

Jis dėl atleidimo padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą. Byloje keltas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Pernai Apeliacinis teismas paskelbė, kad neblaivus vairavęs teisėjas iš darbo buvo atleistas pagrįstai. Jis paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą atleidimo byloje.

Šioje byloje A. Daugėla taip pat buvo parašęs skundą Aukščiausiajam Teismui, tačiau pernai lapkritį teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija priėmė nutartį nepriimti nagrinėti skundo.

Nutartyje nurodoma, jog eksteisėjo skundo nepriims, nes kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną Civilinio proceso kodekse nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

A. Daugėla teisme ginčijo policijos jam vairuojant nustatytą 1,79 promilių neblaivumą. Eksteisėjas teigė, kad vėliau savo iniciatyva atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas, toks girtumo laipsnis baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

„Teisėjų kolegija nusprendė, kad neblaivumo laipsnis buvo nustatyta teisingai – tiek alkoholio matuokliu, tiek kraujo tyrimu, jie lygiaverčiai, nustatant girtumą alkoholio kiekio matuokliu nustatyta tvarka nebuvo pažeista“, – per posėdį sakė teisėja Aušra Bielskė.

Ji taip pat pažymėjo, kad pareigūnų gauti tyrimo rezultatai parodė, kad pasiekta baudžiamosios atsakomybės taikymo riba.

Apeliaciniame teisme buvo apklausti teismo ekspertai, pasak teisėjos, jie nurodė, kad eksteisėjo iniciatyva nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis gali būti susijęs su natūraliais biologiniais procesais – laikui bėgant, alkoholio kiekis žmogaus organizme mažėja.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad eksteisėjui paskirta bausmė yra tinkama ir proporcinga.

Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis, kuriuo teisėjui paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti, įsiteisėjo.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad neblaivumo laipsnis buvo nustatyta teisingai – tiek alkoholio matuokliu, tiek kraujo tyrimu.

Neteko teisės vairuoti ir automobilio

Bylos duomenimis, A. Daugėla policijai įkliuvo automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kaišiadorių rajone, pernai birželio 1 dieną, apie 16.41 valandą. Jam su galima paklaida nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. 58 metų teisininkas automobiliu iš Klaipėdos vyko į Vilnių.

Policininkai savo raportuose nurodė, kad prie vairo sustabdyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo akys ir veidas buvo raudoni, jis svirduliavo.

Už vairavimą neblaiviam A. Daugėlai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis atleistas iš teisėjo pareigų.

Šiemet balandį Kauno apygardos teismas vairuotoją nubaudė 5 tūkst. eurų bauda, pusantrų metų atėmė teisę vairuoti, konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz“.

Eksteisėjas nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

A. Daugėla Apeliacinio teismo prašė panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir išteisinti jį kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas mano, kad teismo medicinos ekspertas neturi kompetencijos nuspręsti dėl Lietuvoje naudojamų alkoholio kiekio matuoklių – esą jų rezultatai galėjo būti iškreipti, o automobilio konfiskavimas nebuvo proporcinga priemonė.

Atleistas iš pareigų

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat anksčiau nagrinėjo bylą dėl A. Daugėlos atleidimo iš darbo. Seimas jį atleido kaip pažeminusį teisėjo vardą.

A. Daugėla dėl atleidimo padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Šiemet birželį Apeliacinis teismas paskelbė, kad neblaivus vairavęs teisėjas iš darbo buvo atleistas pagrįstai. Jis paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą atleidimo byloje.

Rugsėjį už vairavimą išgėrus atsakomybės sulaukė buvęs Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleido kaltę pripažinusį eksteisėją, jis perduotas laiduotojo žinion.

Iš V. Karšulio konfiskuota mašina, kurią vairavo neblaivus, teismas uždraudė V. Karšuliui vairuoti dvejus metus.

Liepos 12-osios pavakarę sostinės Šeškinės gatvėje eismo, tuometinis teisėjas, įtariama, sukėlė avariją.

Prezidentūros duomenimis, tai jau penktas atvejis per pastaruosius trejus metus, kai teisėjui keliamas atsakomybės klausimas dėl vairavimo neblaiviam.

Apeliacinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti nuteistojo apeliacinį skundą ir nusprendė šioje byloje kaip specialistus apklausti du teismo ekspertus.

„Teismas mano, kad privalo užtikrinti galimybę gintis“, – per posėdį sakė teisėja Aušra Bielskė.

Į rugsėjo 5 dieną vyksiantį posėdį bus kviečiamas anksčiau bylą nagrinėjusiame Kauno apygardos teisme apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus laikinasis vedėjas Juozas Vėlavičius.

Į apklausą taip pat bus kviečiamas A. Daugėlos nurodytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, habilituotas daktaras Gediminas Kiudelis.

Valstybės kaltintoja Generalinės prokuratūros prokurorė Jolita Urbelienė prieštaravo prašymams dėl ekspertų apklausų.

„Pirmos instancijos teismas nagrinėjo šį klausimą, buvo iškviesti ekspertai, alkoholio skaidymo laikas buvo išnagrinėtas, apklaustas tiek privatus ekspertas, tiek J. Vėlavičius. Lietuvoje teisės akto apie alkoholio eliminavimo greitį nėra. Pagal teismų praktiką, alkoholio kiekio matuoklio rodikliai laikomi patikimais, nebent įrodoma priešingai“, – kalbėjo prokurorė.

Teismas mano, kad privalo užtikrinti galimybę gintis.

Tuometinis teisėjas svirduliavo

Bylos duomenimis, A. Daugėla policijai įkliuvo automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kaišiadorių rajone, pernai birželio 1 dieną, apie 16 val. 41 min. Jam su galima paklaida nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. 58 metų teisininkas automobiliu iš Klaipėdos vyko į Vilnių.

Policininkai savo raportuose nurodė, kad prie vairo sustabdyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo akys ir veidas buvo raudoni, jis svirduliavo.

Už vairavimą neblaiviam A. Daugėlai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis atleistas iš teisėjo pareigų.

Šiemet balandį Kauno apygardos teismas vairuotoją nubaudė 5 tūkst. eurų  bauda, pusantrų metų atėmė teisę vairuoti, konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz“.

Eksteisėjas nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

A. Daugėla Apeliacinio teismo prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir išteisinti jį kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, jis nesutinka su bylos išvadomis. Buvęs teisėjas mano, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neištyrė visų įrodymų, juos vertino selektyviai ir nemotyvuotai.

A. Daugėla piktinasi, kas negalėjo teisme užduoti klausimų anoniminiam pranešėjui, tarnyboms pranešusiam apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuteistasis taip pat nesutinka su pareigūnų atlikto tyrimo rezultatais, jis savo lėšomis norėjo atlikti medicininį tyrimą. Vairuotojas pripažino vartojęs vaistažolių užpiltinę dėl sveikatos problemų.

Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas mano, kad teismo medicinos ekspertas neturi kompetencijos nuspręsti dėl Lietuvoje naudojamų alkoholio kiekio matuoklių – esą jų rezultatai galėjo būti iškreipti, o automobilio konfiskavimas nebuvo proporcinga priemonė.

Kaip skelbė Kauno apygardos teismas, uždarame posėdyje duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes buvęs teisėjas savo kaltę pripažino iš dalies. Jis teigė, kad sėsdamas prie vairo jautėsi blaivus, o alkoholį vartojo tik išvakarėse.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokurorai.

Neteko pareigų

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat anksčiau nagrinėjo bylą dėl A. Daugėlos atleidimo iš darbo. Seimas jį atleido iš pareigų kaip pažeminusį teisėjo vardą.

A. Daugėla dėl jo atleidimo padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Šiemet birželį Apeliacinis teismas paskelbė, kad neblaivus vairavęs teisėjas iš darbo buvo atleistas pagrįstai. Jis paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą atleidimo byloje.

Liepą teisminiam nagrinėjimui buvo perduota dar vieno neblaivaus vairavusio buvusio teisėjo byla – kaltinimai vairavus apsvaigus pareikšti buvusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjui Vaclavui Karšuliui.

Liepos 12-osios pavakarę sostinės Šeškinės gatvėje eismo, tuometinis teisėjas, įtariama, sukėlė avariją.

Prezidentūros duomenimis, tai jau penktas atvejis per pastaruosius trejus metus, kai teisėjui keliamas atsakomybės klausimas dėl vairavimo neblaiviam.

„Liko nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas“, – BNS sakė teismo atstovė Venta Valčackienė.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad neblaivus darbo dieną vairuojantis ir magistraliniame kelyje sulaikytas tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, todėl nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę atsakomybę nei atleidimas.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, pernai birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vėliau Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.

Vilniaus apygardos teismas tvirtino, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.

Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko kai kurių garantijų garantijų – teisės į teisėjo pensiją, teisės kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.

Eksteisėjui pritaikyta ir baudžiamoji atsakomybė – Kauno apygardos teismas balandį už vairavimą išgėrus jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą, uždraudė vairuoti pusantrų metų ir konfiskavo automobilį. Šis nuosprendis yra apskųstas, todėl dar neįsiteisėjo. 

„Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinio Teismo sprendimo kitų teisėjų bylose, jose keliami analogiški klausimai“, – BNS sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Prieš tai bylą dėl A. Daugėlos atleidimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas eksteisėjo skundą atmetė.

A. Daugėla padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą dėl atleidimo iš darbo. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė, nagrinėjant bylą apygardos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad neblaivus darbo dieną vairuojantis ir magistraliniame kelyje sulaikytas tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Pasak šio teismo, nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę atsakomybę nei atleidimas.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pernai birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vėliau Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Eksteisėjas kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretai dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, dėl teikimo Seimui atleisti jį iš pareigų, taip pat Seimo nutarimas dėl jo atleidimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principams.

Jis taip pat prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti sprendimus, susijusius su jo atleidimu. A. Daugėla pageidavo grąžinti jį į eitas pareigas.

Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.

Vilniaus apygardos teismas tvirtino, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.

Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko kai kurių garantijų garantijų – teisės į teisėjo pensiją, teisės kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.

Eksteisėjui gresia ir baudžiamoji atsakomybė – Kauno apygardos teismui perduota ir nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl vairavimo išgėrus.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Milda Kryžė, tokį prašymą per posėdį pateikė kaltinamojo gynėja.

„Pasitarusi teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti neviešai, nes jos nagrinėjimo metu bus kalbama apie kaltinamojo sveikatos būklę“, – sakė teismo atstovė.

Kitame posėdyje vasario 1 dieną numatomas bylos medžiagos garsinimas ir baigiamosios kalbos.

Buvęs teisėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės.

LNK reportažas:

Teisėjas neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Tokiam siūlymui taryba pritarė, o pernai birželį Seimas priėmė nutarimą A. Daugėlą atleisti iš pareigų.

A. Daugėlos teigimu, sėsdamas prie vairo jis jautėsi blaivus, nors dėl asmeninės stresinės situacijos kelias dienas iki įvykio vartojo alkoholį.

A. Daugėla trejus metus yra dirbęs policijos tardytoju, 29 metus ėjo teisėjo pareigas, buvo Klaipėdos apygardos teismo skyriaus pirmininkas, vėliau – šio teismo vadovas. Nuo 2019 metų pavasario jis dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vėliau Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

„Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai pačios aukščiausios grandies teismo teisėjas, kuriam atitinkamai keliami ir didesni moralės bei elgesio reikalavimai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus darbo dieną, be to, taip keldamas tiesioginę grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams, negali būti pateisinamas ankstesniais profesiniais pasiekimais ir teikti pagrindą taikyti švelnesnio pobūdžio teisinę atsakomybę, nei atleidimas iš teisėjo pareigų“, – rašoma pirmadienį paskelbtame teismo sprendime.

A. Daugėla kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretai dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, dėl teikimo Seimui atleisti jį iš pareigų, taip pat Seimo nutarimas dėl jo atleidimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principams.

Jis taip pat prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti sprendimus, susijusius su jo atleidimu. A. Daugėla pageidavo grąžinti jį į eitas pareigas.

Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.

Jis visą 2021 m. birželio 1 d. (tai buvo teisėjo darbo diena) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi negalėjo vykdyti tiesioginių teisėjo pareigų.

Ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.

„Šiuo konkrečiu atveju, nepaisant ieškovo tvirto įsitikinimo, kad jo poelgis nesusijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, nurodytina tai, jog ieškovas automobilį vairavo neblaivus darbo dieną, jo apsvaigimo laipsnis sustabdymo metu (16.41 val.) bet kuriuo atveju buvo didesnis kaip 1 promilė. Ieškovas nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir naktį, ne 2021 m. birželio 1 d. Tačiau tai reiškia, kad jis visą 2021 m. birželio 1 d. (tai buvo teisėjo darbo diena) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taigi negalėjo vykdyti tiesioginių teisėjo pareigų“, – rašoma teismo sprendime.

Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko socialinių garantijų  – teisės į teisėjo pensiją, turėdamas daugiau nei 30 metų teisinio darbo patirties, ilgą laiką negali kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.

Teisėjui gresia ir baudžiamoji atsakomybė – teismui perduota jo baudžiamoji byla dėl vairavimo išgėrus, ją dabar nagrinėja Kauno apgardos teismas.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas. 

Vienas A. Daugėlos advokatų Tomas Bagdanskis BNS yra sakęs, kad byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

A. Daugėlos teigimu, sėsdamas prie vairo jis jautėsi blaivus, nors dėl asmeninės stresinės situacijos kelias dienas iki įvykio vartojo alkoholį.

Teisėjas neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo „savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą“. Tokiam siūlymui taryba pritarė, o birželį Seimas priėmė nutarimą A. Daugėlą atleisti iš pareigų.

A. Daugėlos teigimu, atliktas kraujo tyrimas parodė 1,16 promilės girtumą.

Tačiau buvęs teisėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 promilės, jo byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

A. Daugėla trejus metus yra dirbęs policijos tardytoju, 29 metus ėjo teisėjo pareigas, buvo Klaipėdos apygardos teismo skyriaus pirmininkas, vėliau – šio teismo vadovas. Nuo 2019 metų pavasario jis dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.