„Galbūt ir nelinksma, bet gyvenimas tęsiasi toliau. Paprasčiausiai atėjo laikas. Kodėl būtent dabar? Tiesiog rinka daro savo. Nebematau prasmės likti profesionaliame tinklinyje. Padorių pinigų niekas nebenori mokėti. Tinklininkų skaičius yra labai didelis, todėl klubai tuo naudojasi ir mažina sumas. Matau, kad dar šiuo metu daugybė gerų tinklininkų neturi klubo, o už sūrį ir duoną žaisti aš nesiruošiu“, – sakė A. Mišeikis.

A. Mišeikio karjera buvo išties įspūdinga. 2003 metais jis savo sportininko kelią pradėjo Šiaulių „Elgos“ komandą, o vėliau patraukė į užsienį. Išbandęs jėgas Kipre ir Belgijoje, vėliau A. Mišeikis nemažai metų praleido pajėgiose Italijos, Austrijos, Rumunijos ir Prancūzijos lygose.

Tinklininkų skaičius yra labai didelis, todėl klubai tuo naudojasi ir mažina sumas.

2021 metais jis su „SK Zadruga Aich/Dob“ komanda tapo Austrijos vicečempionu bei iškovojo šalies taurę. 2021-2022 metų sezone jis dar sugrįžo į „GFC Ajaccio Volley-Ball“ (Prancūzija) komandą, kuri ir tapo jo paskutine profesionalia stotele.

Per karjerą A. Mišeikis iškovojo nemažai kitų titulų. Jo sąskaitoje – CEV Iššūkio taurės turnyro bronza, Prancūzijos taurės sidabras, MEVZA čempiono titulas, Rumunijos bei Austrijos čempionato aukso medaliai ir Rumunijos supertaurė.

Reikia džiaugtis, kad per 16 metų karjerą pavyko išvengti traumų, kurios paveiktų ne tik tinklinį, bet ir gyvenimą.

„Karjerą įvertinčiau visai neblogai. Visgi laimėjau ne vieną čempionatą, o tas glosto širdį. Labai džiaugiuosi, kad pavyko išvengti rimtų traumų, kūnas iki šiol yra idealioje būsenoje. Reikia džiaugtis, kad per 16 metų karjerą pavyko išvengti traumų, kurios paveiktų ne tik tinklinį, bet ir gyvenimą“, – teigė A. Mišeikis.

Savo įsimintiniausios karjeros akimirkos A. Mišeikis išskirti nenorėjo. Pasak jo, kiekvienas titulas, kiekvienas finalas buvo savaip įsimintinas ir svarbus.

Vienu iš didžiausių karjeros nusivylimų tinklininkui tapo neišsipildžiusi svajonė pažaisti Turkijos lygoje.

„Du kartus į Turkiją nepatekau „per Marytės plauką“. Dėl to gaila. Vieną kartą turėjau pasiūlymą, tačiau agentas pradėjo meluoti, kad klubas nemokės pinigų, o pasirodo, kad ten viskas vyko sklandžiai. O tas pasiūlymas dar buvo „žvėriškas“. Antrą sykį Turkijos klubo vadovybė nesusišnekėjo su treneriu ir paskutinę minutę atšaukė kontraktą“, – prisiminė A. Mišeikis.

Kadangi forma vis dar puiki, o kūnas nerodo jokių signalų, kad reikėtų sustoti, A. Mišeikis ketina nuo tinklinio nenutolti Šiauliuose. Jis ketina sportuoti vakarais ir prisijungti prie Šiaulių „Elgos-Master Idea-SC Dubysos“ komandos.

„Planuoju neprofesionalai pažaisti iki 40-ies metų. Pažiūrėsime, ar pavyks“, – teigė tinklininkas.

Apie trenerio kelią A. Mišeikis šiuo metu negalvoja. Kalbėdamas apie kitus iššūkius gyvenime, jis atskleidė, jog norėtų save išbandyti transporto arba prekybos srityse.

„Norėčiau save išbandyti save kitame amplua ir pažiūrėti, kaip seksis. Dabar gyvenimą planuoju šiek tiek kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Dėl to visiškai nesijaudinu, nes profesionalo karjera vis tiek kažkada baigiasi“, – pabrėžė A. Mišeikis.

Nesulaikomai žaidęs A.Mišeikis pelnė 23 taškus ir buvo rezultatyviausias mačo žaidėjas.

Kitame pusfinalyje „Union Raiffeisen Waldviertel“ komanda su Artūru Vincėlovičiumi savo aikštėje 1-3 (25:21, 20:25, 20:25, 21:25) nusileido Graco „UVC Holding“ ekipai, kuri išlygino serijos rezultatą 1-1. A.Vincėlovičus žaidė antrajame bei ketvirtajame setuose ir taškais nepasižymėjo.

Įspūdingą pergalių seriją aukščiausioje Prancūzijos moterų tinklinio lygoje pratęsė „Terville-Florange“ komanda, kuriai atstovauja Rūta Staniulytė. Ši ekipa išvykoje 3-0 (25:14, 25:20, 25:18) nugalėjo „France Avenir 2024“ klubą ir šventė penktąją pergalę iš eilės. Lietuvė šiam susitikimui nebuvo registruota.

Kitose rungtynėse Paryžiaus „Paris Saint-Cloud“ klubas su Monika Šalkute namuose 0-3 (19:25, 20:25, 18:25) nusileido „Saint-Raphael“ ekipos. Lietuvos tinklininkė pelnė 4 taškus.

„Terville-Florange“ su 38 taškais turnyro lentelėje pakilo į ketvirtą poziciją, o „Paris Saint-Cloud“ (27 tšk.) klubas yra dešimtas.

Belgijos moterų tinklinio elite „Tchalou Volley“ ekipa su Gintare Mockevičiūte svečiuose 0-3 (20:25, 10:25, 19:25) pralaimėjo Ostendės „Hermes Rekkenshop“ komandai. Lietuvės sąskaitoje – 4 taškai.

Švedijos vyrų tinklinio čempionato ketvirtfinalio antrosiose rungtynėse „Orkelljunga“ ekipa, kuriai atstovauja Tomas Vilimas, svečiuose 1-3 (22:25, 17:25, 25:22, 16:25) pralaimėjo Halmstado „Hylte“ komandai, kuri išlygino serijos rezultatą 1-1. Traumą pirmosiose rungtynėse patyręs T.Vilimas nežaidė.

„Pasiūlymo iš Austrijos tikėjausi. Esu čia gana neblogai užsirekomendavęs. Finansinių sąlygų norėjosi kiek geresnių, bet žinant tai kaip koronavirusas diktuoja savo sąlygas, tai reikia džiaugtis apskritai, kad dar galima rasti darbą. Žinau nemažai tinklininkų, kurie vis dar be klubo ir, ko gero, jau šiame sezone nebežais. Visus metus nežaidęs žaidėjas tampa niekam nebeįdomus, nes konkurencija – didžiulė“, – ltf.lt pasakojo A. Mišeikis.

Turnyro finale „SK Zadruga Aich/Dob“ komanda 3-1 (25:27, 26:24, 25:18, 25:19) nugalėjo „VCA Amstetten“ ekipą.

Lietuvos tinklininkas iškart tapo vienu komandos lyderių. Jis finalinėse rungtynėse pelnė 16 taškų ir buvo rezultatyviausias nugalėtojų gretose.

„integravausi komandoje normaliai. Komandoje daug kitataučių, bet nėra problematiškių žmonių. Visi sutariame labai gera, atmosfera puiki. Jokių problemų čia nėra, o pats jaučiuosi naudingas komandai. Visi esame laimingi, ypač kai laimėjome pirmą trofėjų“, – sakė A. Mišeikis.

Lietuvis pridūrė, kad finalas nebuvo lengvas ir reikėjo gerokai paplušėti, kad „SK Zadruga Aich/Dob“ pateisintų favoritės vardą.

„Finalas buvo nelengvas, pralaimėjome pirmą setą. Gal kiek neįvertinome varžovų. Žinojome, kad esame pajėgesni, bet finalas susideda iš vienintelių rungtynių ir jose galėjo nutikti bet kas. Varžovai mums davė rimtą kovą ir mums teko gerokai paprakaituoti, kad iškovotume taurę. Buvo rimtų reikalų. Iš tikro nesitikėjau, kad taip sunkiai žaisime, bet jutome spaudimą, nors ir žaidėme savo aikštėje. Nebuvo lengva, bet smagu, kad galėjome taurę kelti į viršų“, – pridūrė A. Mišeikis.

Sekmadienį „SK Zadruga Aich/Dob“ komanda pradės kovą Austrijos čempionato atkrintamosiose varžybose. Ketvirtfinalyje iki dviejų pergalių ši ekipa žais su „VBC TLV Weiz“ klubu.

Tuo tarpu „Union Raiffeisen Waldviertel“ klubas, kuriam atstovauja kitas lietuvis Artūras Vincėlovičius, ketvirtfinalyje startavo pergalingai. Pirmosiose rungtynėse namuose mūsiškio atstovaujama komanda 3-0 (25:22, 25:14, 25:19) įveikė Vienos „TJ Sokol“ tinklininkus.

A. Vincėlovičius pelnė 1 tašką. Antrosios rungtynės bus žaidžiamos kovo 6 dieną Vienoje.

Tinklininkas prisipažino, kad antra sezono dalis tiek jam, tiek jo atstovaujamai „Ajaccio“ ekipai buvo gana sėkminga, todėl sezono nutraukimas kiek nuliūdino. Po sezono Lietuvis nusprendė nepratęsti sutarties su šia komanda ir viliasi, kad per tarpsezonį atsiras daugiau įdomių pasiūlymų.

Ltf.lt pokalbis su A.Mišeikiu apie įvykusią sezono dalį, sudėtingą situaciją tinklinyje ir hobius.

– Kaip įvertintum įvykusią sezono dalį?

– Savo pasirodymu antroje sezono dalyje Prancūzijoje plius-minus likau patenkintas. Komandos rezultatai buvo neblogi. Turėjome visus šansus patekti į atkrintamąsias varžybas. Kai buvo nutrauktas čempionatas, mes turnyro lentelėje buvome devinti ir tik vienu tašku atsilikome nuo aštuntos vietos. Ir dar buvome žaidę rungtynėmis mažiau. Gaila, kad čempionatas nutrūko, nes galbūt būtume patekę į atkrintamąsias. Tai būtų labai geras rezultatas, žinant komandos biudžetą ir sudėtį.

– Taip pat spėjai išbandyti jėgas CEV taurėje.

– Ten buvo įdomi situacija. Kai pirmajame etape įveikėme bosnius, antrajame turėjome žaisti su Italijos Modenos komanda. Tuomet jau prasidėjo chaosėlis dėl viruso, bet dar nebuvo nutrūkę čempionatai. Jau tada Modenos ekipa pas mus atvyko ne stipriausios sudėties ir turėjome šansų laimėti vieną ar net du setus, bet ta galimybe nepasinaudojome. Po dviejų savaičių turėjome vykti į Italiją, bet mes net nevažiavome, nes Italijoje jau buvo didelių problemų. Atidavėme jiems pergalę be kovos, o kaip paaiškėjo vėliau, tai būtų buvusi bereikšmė kelionė. Buvo didelė rizika „pasigauti“ virusą. Jau pirmosiose rungtynėse keletas žaidėjų iš Italijos jautėsi prastai. Nežinau, ar tai dėl viruso, bet jau tada žaisti buvo rizikinga.

– O pats iškart atvykai į Lietuvą ir laukei žinių dėl tolimesnio sezono?

– Gavosi taip, kad čempionatas iš pradžių buvo sustabdytas, o ne nutrauktas, nes buvo galvojama, kad viskas greitai susitvarkys. Laikas ėjo, o mes nesitreniravome, nes visos salės buvo uždarytos. Pralaukėme apie pusantros savaitės ir tik tada gavome paleidžiamuosius raštus. Nors dar ir tada čempionatas oficialiai nebuvo nutrauktas, jau visiems buvo aišku, kad jis nebevyks. Tuomet staigiai susisiekiau su Lietuvos ambasada Paryžiuje ir sužinojau, kad kelionių agentūra organizuoja reisą iš Paryžiaus ir per ten grįžau namo. Jeigu nebūčiau taip greitai susitvarkęs, tai Prancūzijoje galėjau užsibūti ilgesniam laikui.

– Parašei žinutę „Facebook“ tinkle apie atsisveikinimą su „Ajaccio“ ekipa. Jau nusprendei ten nebegrįžti?

– Iš tikrųjų jie norėjo, kad aš likčiau. Iš vienos pusės, pasiūlymas buvo neblogas, bet tai buvo kovo 19 dieną. Tai yra labai anksti, bet prancūzai labai nori, kad žmogus greitai apsispręstų, pasirašytų. Nėra ten viskas labai gražu, todėl nusprendžiau neskubėti. Kaip ir kiekviename klube, ten yra savų pliusų ir savų minusų. Viską pasvėręs, nusprendžiau dar luktelėti. Kiek žinau, iki šiol jie nėra pasirašę sutarties su mano pozicijos žaidėju, tai manau, kad durys dar yra atviros. Pilnai neatsisveikinau, tiesiog padėkojau jiems už praėjusį sezoną.

– Kurios šalies tinklinis tave labiausiai vilioja?

– Kai pakeičiau agentą, tai atsidaro daugiau pasitikėjimo, todėl tikiuosi, kad pasiūlymų bus. Bet dabar yra daug niuansų. Daug klubų nežino biudžetų, praranda rėmėjus, kai kurie net bankrutuoja. Situacija nėra pati geriausia. Kažkokios konkrečios mėgstamos šalies neturiu. Daug metų žaidžiu Prancūzijoje, bet netrokštu ten grįžti. Taip, lyga ten stipri, bet nepatinka man prancūzų mentalitetas. Tiesiog „nelimpa“ man ši šalis. Anksčiau esu žaidęs Italijoje, tai ten man labai patiko, bet dabar panašu, kad dėl viruso ten bus didelė krizė. Klubai jau atsisveikina su savo žvaigždėmis, nes nebeturės pinigų. Gaila, nes Italijos tinklinis jau buvo grįžęs į normalias vėžes. Kažkokios konkrečios vietos, kur norėčiau žaisti, aš neturiu. Dabar yra labai didelė konkurencija tarp žaidėjų, didelė rinka, o aš pats nesu tokio lygio, kad galėčiau rinktis klubą.

– Laukia ilgas tarpsezonis. Kokie planai per jį?

– Dabar daug laiko leidžiu su šeima, su dukrele. Daug keliaujame, stengiamės nesėdėti namie. Rimtai nesportuoju jau pusantro mėnesio. Namų sąlygomis sportuoti neprisiverčiu, juolab, kad naujas sezonas dar labai toli. Kai atsidarys sporto klubai, tada pradėsiu vėl sportuoti. O dabar galiu užsiimti savo hobiais, dažnai pažvejoju ir būnu su šeima. Taip pat dažnai pjaunu žolę šalia namo (šypsosi, – red. past.).

„Agentas surado komandą ir taip čia atsidūriau. Po praėjusio sezono pabaigos Rumunijoje šią vasarą kažkokių rimtų pasiūlymų negavau. Buvo vienas pasiūlymas iš Rumunijos, bet žinojau, kad ten finansinė situacija nekokia, todėl šį variantą atmečiau. Tada tik spalio mėnesį gavau pasiūlymą iš „Ajaccio“, kur turėjau pakeisti vieną žaidėją, turėjusį problemų su širdimi. Norėjau išvykti ir treniruotis aukštame lygyje. Buvo planas per šią pertrauką išvykti kitur, bet kol kas grįžau čia“, – ltf.lt pasakojo A. Mišeikis.

Nors A. Mišeikis nėra startinio šešetuko žaidėjas, progų pasireikšti treneris jam suteikia.

„Pirmoje sezono dalyje gavau žaisti gana nemažai, nes mano pozicijos žaidėjas startinėje sudėtyje yra labai stiprus fiziškai, bet techniškai ir patirtimi man nusileidžia, daro daug vaikiškų klaidų, todėl mes dalijamės žaidimo laiku. Treniruotėse pavyko įrodyti savo vertę, trenerio lūkesčius pateisinu, todėl pirmąją sezono pusę vertinu teigiamai“, – kalbėjo A. Mišeikis.

Lietuvos tinklininkas pridūrė, kad žaisti aukščiausioje Prancūzijos lygoje jį paskatino noras įrodyti, kad jis dar yra pajėgus rungtyniauti aukščiausiame lygyje, bet žaidėjas apgailestavo dėl savo agento darbo.

„Nebuvo taip, kad žūtbūt norėčiau žaisti Prancūzijoje. Tiesiog dabar žaidėjų rinka tokia, kad nelabai yra pasirinkimo tarp klubų. Daug ką lemia agentas, kuriuo esu kažkiek nusivylęs. Pastaruosius dvejus metus jo darbas manęs nelabai tenkina. Šitą reikalą reikės spręsti. Negali būti, kad agentas per vasarą suranda vieną pasiūlymą, o ir tas yra iš nemokaus Rumunijos klubo. Reikia surasti agentą, kuris dirbtų man, o ne sau“, – sakė tinklininkas.

Komandoje atmosfera yra gera. Turime konkurencingą ir jauną komandą, visi per treniruotes nori daug ką įrodyti.

Šiuo metu po 12 rungtynių „Ajaccio“ klubas turi 17 taškų ir tarp 12 stipriausių Prancūzijos ekipų užima aštuntąją poziciją.

„Komandoje atmosfera yra gera. Turime konkurencingą ir jauną komandą, visi per treniruotes nori daug ką įrodyti. Kokybės kartais pritrūksta, bet mūsų treneris nėra iš tų, kur griežtai kažko reikalautų. Kartais jaunimui leidžiama per daug, bet jauni žaidėjai stengiasi nenuvilti. Šiaip mūsų kompanija yra smagi, dirbame normaliai ir šiemet galime pateikti siurprizų. Kažkokių didelių tikslų neturime, nes biudžetas yra gana nedidelis ir visi galvojo, kad kovosime tik dėl išlikimo. Jeigu pavyks patekti į atkrintamąsias varžybas, tai būtų labai geras pasiekimas“, – teigė A. Mišeikis.

Tuo tarpu aukščiausioje Prancūzijos moterų tinklinio lygoje sezoną šią savaitę pratęs „Pays d‘Aix Venelles“ (21 tšk.) klubas su Monika Šalkute. Ši ekipa po 14 turų užima septintąją poziciją.

Tikrą trilerį išgyveno Švedijos vyrų čempionate rungtyniaujantys Tomas Vilimas ir Andžejus Savostenokas. Jų atstovaujamas „Orkelljunga“ klubas išvykoje 3-2 (19:25, 25:18, 15:25, 32:30, 16:14) išplėšė pergalę prieš „Sollentuna“ tinklininkus. 26 taškus pelnęs T. Vilimas buvo antras pagal rezultatyvumą komandoje, o trumpai rungtyniavęs A. Savostenokas nepasižymėjo.

Su 23 taškais „Orkelljunga“ čempionate užima ketvirtąją vietą, o „Sollentuna“ (33 tšk.) komanda yra antra.

Anglijos vyrų tinklinio Superlygoje dominuoja „IBB London Polonia“ komanda su Remigijumi Riteriu. Visas devynerias rungtynes laimėjusi ekipa su 27 taškais užtikrintai pirmauja lygoje. Anglijos elite varžosi ir Benas Šileika, atstovaujantis „Essex Blaze“ klubui. Ši komanda su 4 taškais tęsia kovą silpnesnėje grupėje (6-10 vietos) ir šiuo metu rikiuojasi devinta.

Antroje pagal pajėgumą Prancūzijos moterų tinklinio lygoje dar vieną pergalę pasiekė „CSM Clamart“ ekipa, kuriai atstovauja Viltė Makauskaitė. Ši komanda svečiuose 3-0 (25:20, 25:21, 25:23) įveikė „Volley-Ball Stade Laurentin“ klubą. Lietuvės ekipa B grupėje po 10 mačų yra surinkusi 24 taškus ir užima antrąją vietą.

Prancūzijos „Nationale 2“ čempionate dramatišką pergalę iškovojo „Chartres Volley“ klubas su Jaroslavu Bogdanovičiumi. Jis išvykoje 3-2 (25:7, 17:25, 25:23, 21:25, 15:10) įveikė „Plessis-Robinson Volley“ ekipą. E grupėje su 18 taškų po 8 mačų „Chartre Volley“ pakilo į antrąją vietą.

Liuksemburgo moterų tinklinio čempionate savaitgalį „CHEV Diekirch“ komanda su Neringa Grikštaite svečiuose 1-3 (25:23, 25:27, 12:25, 11:25) nusileido „Steinfort“ klubui. Sunkiai sezoną pradėjusi „CHEV Diekirch“ ekipa (9 tšk.) turnyro lentelėje yra šešta.