„Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu. Šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir informuoja apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką“, − sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak jos, išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai į gyventojus iš karto kreipiasi ir bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos, tam pasitelkiamos įvairios nuotolinio bendravimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“.

Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko.

„Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko. Tačiau pokalbiui sukčiai būna pasiruošę iš anksto, o duomenis susirenka iš kitų šaltinių, įskaitant pačių gyventojų socialinių tinklų paskyras“, − teigia saugumo ekspertė.

Kaip nurodoma banko pranešime, pastebima tendencija, kad dėl sukčių nuostolių patyrusių gyventojų geografija apima tokius miestus kaip Klaipėda, Vilnius, Visaginas, kuriuose gyvena nemaža dalis rusakalbių gyventojų.

„Paskambinus telefonu pirminis sukčių tikslas yra sukelti įtarimus, neva iškilo reali grėsmė prarasti pinigus arba susilaukti teisėtvarkos pareigūnų dėmesio dėl sąskaitoje atliekamų neteisėtų veiksmų. Jei gyventojai tuo patiki, sukčiai žengia antrą žingsnį – prisistatydami banko saugumo ekspertais jie pažada pagalbą ir siūlosi išspręsti kilusias problemas“, − banko pranešime cituojama Ž. Augonė.

Kaip pabrėžia saugumo ekspertė, tam sukčiai prašo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės ir/ar kortelių duomenis bei kliento autentifikacijai ar mokėjimo atšaukimui prašo patvirtinimo suvedant Smart-ID, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus.

„Asmeninių duomenų atskleidimas yra kritinis momentas, nes tai atlikus iškyla reali grėsmė prarasti savo lėšas ir patirti finansinių nuostolių. Todėl gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų“, − perspėja „Swedbank“ atstovė.

Ž. Augonė primena pagrindinį sukčių atpažinimo būdą − banko darbuotojai niekuomet patys neskambina gyventojams prašydami atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Svarbu žinoti, kad bankui nereikia klientų sutikimo tam, kad būtų atšaukta ar sustabdyta mokėjimo operacija.

„Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu ir niekuomet neskubėkite suvesti turimos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų bei perskaitykite įdėmiai, kam duodate sutikimą. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui“, − pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Informacija apie vartotojų judėjimą 131 valstybėje bus prieinama specialioje interneto svetainėje ir „vaizduos judėjimo tendencijas bėgant laikui ir priklausomai nuo geografinės“ vietos, viename savo tinklaraščių paskelbė technologijų milžinė.

Matysis apsilankymų tokiose vietose kaip parkai, parduotuvės, namai ir darbo vietos „procentinių punktų didėjimas ar mažėjimas“, o ne „absoliutus apsilankymų skaičius“, sakoma pareiškime, kurį pasirašė „Google Maps“ vadovė Jen Fitzpatrick (Džen Ficpatrik) ir kompanijos vyriausioji sveikatos apsaugos pareigūnė Karen DeSalvo.

„Tikimės, kad šie pranešimai padės priimti sprendimus dėl to, kaip tvarkytis su COVID-19 pandemija, – nurodė jos. – Ši informacija galėtų padėti pareigūnams suprasti būtinų kelionių pokyčius, galinčius formuoti rekomendacijas dėl darbo valandų ar... pristatymo paslaugų pasiūlymus.“

Panašiai kaip automobilių spūsčių aptikimas ar eismo matavimas per „Google Maps“, naujieji pranešimai bus grindžiami „bendrais, anonimiškais“ vartotojų, aktyvinusių savo buvimo vietos istoriją, duomenimis.

Nebus prieinama jokia informacija, galinti padėti atpažinti asmenis, tokia kaip asmens buvimo vieta, kontaktai ar judėjimas, nurodo „Google“.

Rengiant pranešimus taip pat bus naudojama statistikos technika, kuria prie duomenų bus pridedamas „dirbtinis triukšmas“, apsunkinantis vartotojų identifikavimą.

Nuo Kinijos ir Singapūro iki Izraelio vyriausybės nurodė elektroniniu būdu stebėti savo piliečių judėjimą, kad galėtų lengviau riboti viruso, visame pasaulyje jau užkrėtusio daugiau kaip milijoną ir pražudžiusio per 50 tūkst. žmonių, plitimą.

Europoje ir Jungtinėse Valstijose technologijų kompanijos pradėjo dalytis „anoniminiais“ išmaniųjų telefonų duomenimis, kad būtų galima geriau stebėti protrūkius.

Net privatumą vertinanti Vokietija svarsto galimybes naudotis išmaniųjų telefonų programėle stabdant viruso plitimą.

Tačiau aktyvistai sako, kad autoritariški režimai koronaviruso pandemija naudojasi kaip pretekstu nepriklausomam žodžiui slopinti ir sekimui didinti.

Liberaliose demokratijose kai kas baiminasi, kad platus duomenų rinkimas ir kišimasis gali padaryti ilgalaikės žalos privatumo ir skaitmeninėms teisėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokioms Susisiekimo ministerijos teiktoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms. Jas dar turės priimti Seimas.

Pataisomis būtų sudarytas teisinis pagrindas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti duomenis iš elektroninių ryšių operatorių apie saviizoliacijos nesilaikančių asmenų buvimo vietą arba jų judėjimą, pranešė Vyriausybė.

„Matome, kad žmonės nesilaiko privalomos saviizoliacijos, vaikšto ir bendrauja, taip keldami pavojų sau ir kitiems, o teisinio reguliavimo, leidžiančio priimti sprendimus situacijai valdyti – trūksta“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, užkardyti viruso plitimą padės galimybės valstybės institucijoms gauti duomenis apie taisykles pažeidinėjančių asmenų buvimo vietą, judėjimą.

Vyriausybės pranešime pažymima, kad kasdien gaunama virš 300 pranešimų apie saviizoliacijos taisyklių pažeidimus.

Daug nerimo

Suabejojusi šio gamintojo įranga dėl sukauptų duomenų saugumo jau atsisakė JAV. Tokių nuogąstavimų nestinga ir Kaune. Tačiau Lietuvos policijos atstovai ramina – informacija bus saugoma uždaroje sistemoje, todėl esą jos pasiekti bet kas negalės.

Su Kauno miesto savivaldybe sutartį pasirašiusi bendrovė "Telia Lietuva" vaizdo stebėjimo sistemą mieste įrengs už 700 tūkst. eurų, praėjusių metų rudenį rašė BNS. Iš viso Kaune žadama sumontuoti apie 240 kamerų.

Remiantis dienraščiui Kauno apskrities pareigūnų pateiktais duomenimis, jos bus įrengtos prie pagrindinių įvažiavimo į miestą kelių, ties tiltais ir prietilčiais, šviesoforų reguliuojamose didžiosiose sankryžose, pritvirtintos prie troleibusų tinklų atramų, taip pat sumontuotos parkuose ir požeminėse perėjose. Kaip teigiama, pasitelkiant vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision" tikimasi užtikrinti gyventojų saugumą viešose vietose.

Skirtingi sprendimai

Tačiau pasaulyje netyla nuogąstavimai dėl minėto Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo sistemos turimų spragų. Pavyzdžiui, būtent todėl pagal 2018 m. priimtą JAV Krašto apsaugos įstatymą dar pernai amerikiečių viešajam sektoriui uždrausta įsigyti naujas "Hikvision", "Dahua" ir "Huawei" technologijas bei liepta atsisakyti jau turimos įrangos, rašoma LRT atliktame, sausio mėnesį publikuotame tyrime.

Kaip skelbiama, pastarasis sprendimas esą buvo priimtas dėl dviejų priežasčių: dėl informacijos saugumo problemų ir spragų, kurių Kinijos gamintojams nepavyksta pažaboti, bei JAV susirūpinimo tuo, kad Kinijos valdžia naudoja savo bendroves kaip priemonę kitiems sekti.

Amerikiečiai "Hikvision" ir kitų jau minėtų bendrovių vaizdo stebėjimo įrangą įtraukė į juodąjį sąrašą dėl galimų grėsmių, o Lietuvoje, LRT duomenimis, šios kameros vis dar naudojamos ne tik šalies vadovų apsaugai, bet ir pasieniečių ar policijos veikloje.

Negana to, praėjusią savaitę LNK žinių reportaže, kuriame buvo aptartas Kauno pasirinkimas – mieste sumontuoti vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision", pasisakęs informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius tvirtino, kad, išardęs šio Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo kamerą, pamatė įtartinų mikroschemų. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis reportaže taip pat užsiminė, kad visos Kinijoje sukurtos technologijos pagal įstatymą yra kontroliuojamos pačios valstybės.

Neapsaugos duomenų?

Ekspertų įžvalgos patraukė ir su "Kauno diena" susisiekusio kauniečio Mariaus Gursko dėmesį. Pastarajam daug dėmesio sulaukusiam pasirinkimui – Kaune sumontuoti "Hikvision" vaizdo stebėjimo sistemą, jis taip pat nepagailėjo kritikos strėlių.

"Jei perkamos tokios vaizdo stebėjimo kameros, kurios gali užfiksuoti žmonių veidus ir kitą informaciją, o mes nesugebėsime apsaugoti šių duomenų, kyla klausimas, kodėl perkamos tokios kameros? Reikėtų atsižvelgti į tai, kad duomenų saugumas yra labai jautri tema. Todėl derėtų pirmiausiai pasitarti su ekspertais ir tik tada planuoti tokius pirkimus", – akcentavo pašnekovas.

Be viso to, M.Gursko nuomone, Kauno miesto savivaldybės atstovams reikėtų kalbėtis su visuomene, kad tarp jos narių nekiltų nerimo. Miesto valdžia esą turėtų patvirtinti gyventojams, kad bus užtikrintas duomenų saugumas ir galbūt netgi svariais įrodymais paneigti ekspertų išsakomus pastebėjimus.

Pašnekovas užsiminė analizavęs statistinius duomenis, kuriuose esą fiksuota dešimtys tūkstančių įsilaužimų į kiniškas vaizdo stebėjimo kameras. "Diskutuojama ir apie naujos kartos mobiliojo ryšio technologijos 5G diegimą, kur dominuoja "Huawei", o dabar ir vaizdo kameros iš Kinijos. Ar tai nėra kažkokio tinklo formavimas, kuriuo tiesiogiai keliaus sukaupti duomenys, o vėliau nežinia kur bus kaupiami? Tokią situaciją jau galime matyti Kinijoje, kur diskriminuojami žmonės – nuskaitomi jų veidai ir, jei jie yra, pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovai, jiems imami taikyti apribojimai", – įžvalgomis ir svarstymais dalijosi kaunietis.

Vyras neslėpė ir dar kartą pabrėžė – labiausiai jam nerimą kelia tai, ar iš tiesų surinkti asmeniniai duomenys – veido atpažinimas, automobilių valstybinių numerių identifikavimas, bus apsaugoti ir tinkamai naudojami be įsilaužimo grėsmių.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Įvardijo, kas lėmė pasirinkimą

Kokiais kriterijais remiantis buvo apsispręsta Kaune sumontuoti prieštaringų vertinimų vis dar sulaukiančią vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision", dienraščio žurnalistai teiravosi ir Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjos Daivos Čeponienės.

Ji teigė, kad šiuo atveju buvo pasirinktas ekonomiškai naudingiausias vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pasiūlymas.

"Paskelbus viešąjį konkursą, jį laimėjo ekonomiškai naudingiausią ir visus techninius reikalavimus atitinkantį pasiūlymą pateikusi įmonė "Telia", kuri pasiūlė "Hikvision" kameras. Vertinant pasiūlymus, buvo atsižvelgiama ne tik į kainą, bet ir į sistemos funkcionalumo kokybę – transporto priemonių valstybinių numerių klaidų kiekį ir vaizdo įrašų kokybę", – detalizavo pašnekovė.

Atitinka reikalavimus

Bendrovės "Telia Lietuva" viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis, paklaustas, kodėl buvo pasiūlyta Kaune įrengti būtent minėto Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo sistemą, "Kauno dienai" sakė, kad tai, kurio gamintojo vaizdo kameros bus naudojamos, esą pirmiausiai priklauso nuo užsakovo pasirinkimo ir skelbiamų konkursų sąlygų.

Tais atvejais, kai kainos dedamoji yra pagrindinis vertinimo veiksnys, daugeliu atvejų galime pasiūlyti tik Kinijos gamintojų kameras, kurios techniniais parametrais nenusileidžia Europoje ir JAV pagamintiems įrenginiams.

"Tikslinga kelti klausimą dėl mažiausios kainos kriterijaus viešuosiuose pirkimuose. Nes tikrai yra situacijų, kai ir pati perkančioji organizacija pagal įstatymą tampa savotiška mažiausios kainos įkaite, o tai stipriai riboja pasirinkimo laisvę. Tais atvejais, kai kainos dedamoji yra pagrindinis vertinimo veiksnys, daugeliu atvejų galime pasiūlyti tik Kinijos gamintojų kameras, kurios techniniais parametrais nenusileidžia Europoje ir JAV pagamintiems įrenginiams", – pastebėjo jis.

Nepaisant to, kad "Telia" esą bet kokiu atveju naudoja tik pripažintų pasaulio gamintojų įrangą, kuri atitinka visus Lietuvoje ir Europoje keliamus reikalavimus, A.Stasiulaitis pridūrė, kad viešojo sektoriaus klientams bendrovės atstovai ne kartą rekomendavo prieš įvairius pirkimus pasikonsultuoti su už šalies saugumą atsakingomis institucijomis dėl galimų apribojimų įsigyjant vienų ar kitų gamintojų įrangą.

"Jei atsakingos Lietuvos ar ES institucijos pagrįstai įtrauktų konkrečius gamintojus į nesaugių įmonių sąrašą, mes, be jokios abejonės, vykdytume šiuos reikalavimus", – tvirtino pašnekovas.

Didelių grėsmių nemato

Apie tai, kaip vertinamas Kauno miesto savivaldybės pasirinkimas mieste diegti Kinijos gamintojo "Hikvision" vaizdo stebėjimo sistemą, pasisakė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Pasak jo, visi iki šiol girdėti nuogąstavimai dėl galimo pastarosios įrangos nesaugumo yra tik tam tikrų ekspertų išsakytos nuomonės. Kitaip tariant, tai esą nėra oficiali informacija. Be to, Europoje "Hikvision" kameros nedraudžiamos, A.Stasiulaičiui antrino jis.

"Turime girdėti visas nuomones ir įsigilinti į rizikas, jeigu jos yra. Tačiau šiuo momentu mes, policija, manome, kad išties tai būtų saugu ir ypač didelių grėsmių tikrai nematome. Žiniasklaidoje per daug nuskambėjo baimės kupinas momentas, kad neva (Kaune sumontavus kameras – aut. past.) Lietuvoje viską suseks. Iš tiesų ne, nes tik kelios kameros kai kuriose viešose vietose fiksuos veidus. O absoliuti jų dauguma bus įrengtos sankryžose automobilių eismui stebėti," – pabrėžė pašnekovas.

Edvardas Šileris. Vilmanto Raupelio nuotr.

Uždara sistema

Atsakydamas į klausimą, kaip vaizdo stebėjimo sistemos įranga užfiksuoti duomenys bus saugomi, E.Šileris pabrėžė, kad informaciją ketinama kaupti policijos serveriuose, kurie yra uždaroje sistemoje ir todėl nepasiekiami trečiųjų šalių atstovams.

Esame įpareigoti saugoti duomenis remdamiesi duomenų apsaugos standartais.

"Buvome susitikę su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovais. Bus atliktas poveikio vertinimas dėl visų rizikų. Esame įpareigoti saugoti duomenis remdamiesi duomenų apsaugos standartais. Mes tikrai galime užtikrinti, kad visi tie standartai bus išlaikyti. Šiuo metu Kaune yra apie 60 vietų, kuriose filmuojama. Tai vyksta daugiau nei dešimt metų, o duomenys saugiai saugomi", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Tačiau pašnekovas pridūrė, kad visiškai eliminuoti fakto, jog tikrai neatsitiks kažkas blogo, esą negalima. Būtent todėl privaloma imtis saugumo priemonių – numatyti visas rizikas ir žinoti, kaip jas suvaldyti.

Su kuo dalysis?

"Kaip jau minėjau, mes, policija, pakankamai ilgą laiką turime daug duomenų ir jie niekada nebuvo nutekėję. Todėl, kad vykdome ir ES, ir NATO reikalavimus dėl įslaptintos informacijos apsaugos. Standartai – lygūs tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Ispanijoje – bet kurioje ES šalyje. Technologiniai apsaugos sprendimai yra gana aukšto lygio", – sakė jis.

"Hikvision" stebėjimo sistemos įrangoje sukauptus duomenis, E.Šilerio teigimu, remiantis sutartimi su Kauno miesto savivaldybe, galės pasiekti tik policija.

"Reikalui esant, statistine informacija bus galima dalytis. Pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nori žinoti ne asmens duomenis, o statistinę informaciją apie automobilių srautą, įvažiuojantį į Kauną. Tačiau tikrai nėra taip, kad kreiptis ar prisijungti ir pažiūrėti, kaip ir kas ten vyksta, galės bet kas. Su Kauno savivaldybe dar nesame pasirašę sutarties (kas galės pasiekti sukauptą informaciją – aut. past.). Kai pasirašysime, tuomet joje turėtų būti konkrečiai numatyta, su kuo dalytis informacija nori Kauno savivaldybė, ir ką mes galime duoti arba neduoti. Todėl tai dar ankstyvas klausimas. Manau, kad per artimiausią mėnesį sutartį pasirašysime ir tada galėsime aiškiai pasakyti. Bet nemanau, kad informacija bus labai plačiai prieinama visiems" – sakė E.Šileris ir akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės pasirinkimas sumontuoti mieste vaizdo stebėjimo kameras yra vienas moderniausių sprendimų Lietuvoje.

Žadama, kad vaizdo stebėjimo įranga Kaune pradės veikti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos, šiomis kameromis užfiksuoti duomenys padės nagrinėjant teisės pažeidimų bylas, sprendžiant ginčus tarp eismo įvykių dalyvių, kadangi bus užfiksuotos eismo įvykių kilimo priežastys.

Tikimasi, kad kameros padės nustatyti iš įvykio vietos pasišalinusių, įtartinų, keliančių pavojų eismo saugumui, po įvykdyto nusikaltimo atsitraukiančių transporto priemonių judėjimo kryptis, tai leis pareigūnams planuoti, kaip užkirsti tokių transporto priemonių judėjimą vienoje ar kitoje kelio atkarpoje.

Atsakomybė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dienraščiui pateiktais duomenimis, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatyta, kad asmens duomenims tvarkyti, įskaitant vaizdo stebėjimą, būtų pasirinktos tokios techninės ar organizacinės priemonės, kurios užtikrintų tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

"Atsižvelgdama į minėtus reikalavimus, Kauno savivaldybė turi savarankiškai pasirinkti saugumo priemones įvertinusi savo veiklos pobūdį, modelį ir kokia rizika, susijusi su pavojais fizinių asmenų teisėms ir laisvėms kyla tvarkomų asmens duomenų saugumui. Savivaldybė turi įvertinti, ar konkrečios teritorijos fiksavimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamiems tikslams, ar nėra kitų priemonių tiems tikslams gyvendinti", – detalizavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Jos teigimu, savivaldybės arba policija, prieš pradėdamos vykdyti vaizdo stebėjimą, privalo atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV). Jo metu, taip pat turi būti įvertintas kiekviena vaizdo kamera stebimo vaizdo tikslas. Vaizdo stebėjimo kamerų vieta turi būti pasirenkama įvertinus toje vietoje galinčias kilti rizikas, kriminogeninę situaciją ir kitus niuansus.

"Fiziniai asmenys, kurie yra stebimi, turi būti apie tai informuojami. Juridiniai asmenys turi nusistatyti savo statusą BDAR kontekste, pavyzdžiui, bendri duomenų valdytojai. Bendrų duomenų valdytojų atveju tarp institucijų turi būti sudarytos sutartys arba šie vaidmenys turi būti aptarti teisės aktuose", – E.Šileriui antrino pašnekovė.

Pasak R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, gavusi prašymą dėl išankstinių konsultacijų, atliktų išsamų situacijos tyrimą ir pateiktų nuomonę, pavyzdžiui, kad konkretus asmens duomenų tvarkymas nepažeis BDAR ir įgyvendinamos tinkamos priemonės duomenų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Tuo atveju, akcentavo ji, jeigu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatytų, kad toks tvarkymas pažeis BDAR, pateiktų rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo bei papildomų priemonių įgyvendinimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali uždrausti tam tikras duomenų tvarkymo operacijas.

"Kauno savivaldybės atveju į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl išankstinių konsultacijų kol kas kreiptasi nebuvo. Tačiau konkrečiai "Hikvision" technologijų ir galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, kaip skelbta viešojoje erdvėje, klausimą planavo vertinti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras", – teigė Teisės skyriaus patarėja.

Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) kreipėsi į FTB ir JAV vartotojų teisių agentūrą – Federalinę prekybos komisiją (FTC) – „ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui ir privatumui“, susijusias su „FaceApp“, naudojamos milijonų amerikiečių, bet sukurtos vienos Sankt Peterburge įsikūrusios bendrovės.

„FaceApp“ rezidavimas Rusijoje kelia klausimų, kaip ir kada bendrovė suteikia prieigą prie JAV piliečių duomenų trečiosioms šalims, potencialiai įskaitant užsienio vyriausybes“, – sakoma Niujorko valstijai atstovaujančio senatoriaus laiške Federaliniam tyrimų biurui.

„Būtų labai neramu, jeigu jautri asmeninė informacija apie JAV piliečius būtų perduodama priešiškai užsienio valstybei, aktyviai užsiimančiais priešiškais kibernetiniais veiksmais apie Jungtines Valstijas“, – pridūrė jis.

„Wireless Lab“ pradėta platinti „FaceApp“ naudoja dirbtinio intelekto technologijas, kad pakeistų vartotojų nuotraukas.

Ch. Schumeras – ne vienintelis susirūpinęs Demokratų partijos narys. Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, partijos Nacionalinis komitetas perspėjo pirminių rinkimų, rengiamų prieš 2020 metų prezidento rinkimus, organizatorius „nedelsiant išsitrinti šią programėlę“.

Demokratų partija itin jautriai reaguoja į bet kokius galimus bandymus ją sekti, ypač susijusius su Maskva, nes kai kurie demokratų pareigūnai tapo rusų kompiuterinių įsilaužėlių taikiniais per 2016 metų prezidento kampaniją.

„FaceApp“ atstovai Ch. Shumero laiško kol kas nepakomentavo, bet bendrovės generalinis direktorius Jaroslavas Gončiarovas sakė „The Washington Post“, kad programėlė vartotojų nuotraukų nenaudoja jokiems kitiems tikslams.

Jis aiškino laikraščiui, kad dauguma nuotraukų iš bendrovės serverių ištrinamos per dvi paras, ir pridūrė, kad Rusijos tarnyboms jokia prieiga prie vartotojų duomenų nesuteikiama.

2017 metais rusų bendrovės „Wireless Lab“ pradėta platinti „FaceApp“ naudoja dirbtinio intelekto technologijas, kad pakeistų vartotojų nuotraukas – modifikuotų jų plaukų spalvą, pridėtų raukšlių ir kitokiais efektais sukurtų vyresnio žmogaus atvaizdą.

Šiuo metu ši programėlė yra populiariausia tarp nemokamų programėlių, kurias galima parsisiųsti per platformą „Google Play“. Ji turi daugiau kaip 100 mln. vartotojų ir yra sudominusi kai kurias garsenybes, tokias kaip muzikos superžvaigždė Drake'as (Dreikas) ir NBA čempionas Stephenas Curry (Stefenas Karis).

A. Maldeikienė mano, kad puslapyje skelbiamas turinys taip pat nesuderinamas su Europos Sąjungos sutartimi.

Minėtame interneto puslapyje esą skelbiami duomenys apie rašytoją Marių Ivaškevičių ir rašytoją Rūtą Vanagaitę. Puslapio lankytojai kviečiami dalintis šių asmenų duomenimis, ganėtinai akivaizdžiai skatinant su jais susidoroti.

Seimo narė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pagal kompetenciją pradėtų tyrimą ir įvertintų, ar minimas internetinis puslapis ir jo autoriai nepažeidžia pagrindinių asmens laisvių, įtvirtintų Lietuvos Konstitucijoje bei Europos Sąjungos sutartyje, taip pat Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas) ir 145 straipsnio (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Taip pat prašoma įvertinti, ar internetinio puslapio autoriai nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, be žmonių sutikimo viešindami asmens gyvenamosios vietos adresą.

Prokuratūra netirs M. Ivaškevičiaus pasisakymų

Prokuratūra netirs rašytojo, Nacionalinės premijos laureato M. Ivaškevičiaus pasisakymų.

Generalinė prokuratūra penktadienį informavo, jog Vilniaus apylinkės prokurorai paliko galioti ankstesnį Vilniaus apskrities policijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl rašytojo pasisakymo LRT radijuje pernai gruodžio pabaigoje.

Vilniaus policijos pareigūnai tyrimą atsisakė pradėti išnagrinėję vieno pareiškėjo skundą ir nustatę, kad rašytojas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde buvo prašoma pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir šmeižto.

Kaip skelbė lrt.lt, skundą prokuratūra gavo dėl LRT radijo laidoje M. Ivaškevičiaus pasakytų žodžių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“. Anot paties rašytojo, jis kaltinamas, kad tokiais žodžiais siekė apšmeižti bei kurstyti neapykantą minimų tautinių grupių atžvilgiu.

Prokuratūra vasarį jau buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją.

Autoriaus pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, akcentavusi, kad žodžio ir apskritai kūrybos laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.

Viešoje erdvėje nerimstant su tuo susijusioms temoms, daugumai turėtų kilti klausimas – ar patys darome viską, kad išmaniuosiuose įrenginiuose esanti mūsų asmeninė informacija būtų saugoma tinkamai?

Šiandien mobiliuoju telefonu ne tik skambiname, rašome žinutes ir laiškus, bet ir darome daugybę operacijų, vis daugiau asmeninių duomenų kaupiame įrenginiuose: nuo kontaktų, nuotraukų, susirašinėjimų ir skambučių išklotinių iki bankinės ir verslo informacijos. Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas pasakoja, ką kiekvienas, telefone kaupiantis privačią informaciją, turėtų padaryti nedelsiant.

Nenumokite ranka į užraktą

Išmaniųjų technologijų ekspertas V. Bielinis teigia, kad mobiliųjų įrenginių saugumas yra vienas iš didžiausių visų technologijų kompanijų prioritetų. Tačiau net ir turint įdiegtas pažangiausias saugumo platformas, būtina saugumo priemonėmis pasirūpinti ir pačiam vartotojui.

„Siekdami apsaugoti savo duomenis esančius išmaniajame įrenginyje, svarbiausias esate jūs pats. Todėl sekite viešojoje erdvėje pasirodančias naujienas apie saugumo naujoves, tykančius pavojus ir imkitės būtinų atsargumo priemonių, kad apsaugotumėte asmeninę informaciją“, – sako ekspertas.

Viena paprasčiausių taisyklių, kaip apsaugoti savo telefoną – patikimas, stipraus lygio slaptažodis. Taip pat šiandieniniuose telefonuose yra integruoti piršto atspaudo ar akies rainelės skaitytuvai.

„Kol kas patikimiausi telefono užraktai yra piršto atspaudo arba akies rainelės atpažinimo sistemos, tačiau jei užraktas įvedamas ranka, svarbiausia vengti trumpesnių nei šešių skaitmenų ir lengvai nuspėjamų kodų. Stipriausio lygio užraktą turėsite, jei įterpsite įvairius rašmenis: skaičius, mažąsias ir didžiąsias raides bei simbolius. Taip pat, jokiu būdu nenaudokite to paties slaptažodžio visoms programėlėms atrakinti“, – patarimais dalinasi ekspertas.

Užtikrinkite konfidencialių duomenų saugumą

Nusikaltėliams įsilaužti į jūsų telefoną gali būti ypač lengva, jei įrenginys nėra apsaugotas jokia saugumo programa. Šiandien, kai telefonai vis dažniau tampa darbo priemone ir konfidencialūs įmonės duomenys saugomi įrenginiuose, įsilaužimas į juos gali reikšti didelį intelektinės nuosavybės, klientų informacijos, verslo sandorių ir daug kitų svarbių duomenų praradimą.

Tam, kad išvengtume tokių incidentų, kiekvieno telefone turi būti įdiegta saugumo platforma, kuri saugiai užšifruotų duomenis. Kai kuriuose naujausiuose išmaniuosiuose įrenginiuose jau iškart yra įdiegtos panašios platformos, pavyzdžiui, „Samsung“ savo klientus iškart aprūpina „Knox“ aplinka. Jos dėka telefone galima turėti dvi aplinkas ir taip atskirti darbo bei privačius duomenis.

„Šią platformą sudaro saugos sistemos, apsaugančios nuo įsilaužimo, kenksmingų programų ir kitų grėsmių. Jei kažkuriuo metu identifikuojamas potencialus pažeidimas, „Samsung“ saugumo komanda nedelsiant imasi tirti ir spręsti iškilusią problemą. Netgi tuo atveju, jeigu įrenginys yra pavogtas ir išjungtas, visi duomenys yra užšifruoti. Šifravimo raktas saugomas saugioje vietoje, vadinamoje „TrustZone“, įrenginio mikroschemoje“, – apie gamintojų pastangas, užtikrinant vartotojų duomenų apsaugą, pasakoja V. Bielinis.

Savo telefone naršykite atsakingai

Daugeliui yra įprasta gana drąsiai naudotis viešoje vietoje aptiktu neapsaugotu bevieliu tinklu. Ekspertas tikina, kad tai nėra blogai, jei juo naudojamasi tik naršymui internete. Tačiau būtina įsidėmėti, kad ši patogi galimybė nėra visiškai saugi, ypač jei telefonu norite atlikti svarbias, konfidencialias operacijas. Tokiu atveju, didėja duomenų vagystės tikimybė.

V. Bielinis pabrėžia, kad atliekant banko pavedimus, jungiantis prie asmeninių paskyrų ir įvedant savo slaptažodžius, geriau naudotis savo mobiliaisiais duomenimis. Taip pat, baigus naudotis „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“ ryšiu, nepamirškite jų išjungti.

Taip pat ekspertas pabrėžia, kad svarbios informacijos, pavyzdžiui, asmeninių finansinių duomenų, maišymas su žaidimų ar panašiomis programėlėmis ir naršymu internete – nėra gera idėja.

„Bet kuri programa, kuri yra įdiegiama išmaniajame telefone, yra potenciali grėsmė išmaniojo įrenginio saugumui. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kokias programas diegiate – ar šios programos yra patikimos bei žinomos, taip pat rekomenduotina siųstis programėles iš oficialių ar gerai žinomų atsisiuntimo platformų“, – pasakoja V. Bielinis.

Nepamirškite profilaktikos

Net ir nusipirkus naujausią išmanųjį telefoną su stipria saugumo sistema, rekomeduojama nepamiršti profilaktikos. Įrenginio atnaujinimai skirti programinės įrangos kokybės gerinimui, todėl kartu su jais pašalinamos spragos, atnaujinamos saugumo sistemos, kurios padeda efektyviau užkirsti kelią įsilaužėliams.

Tokia pati taisyklė galioja ir programėlėms – siūlomi atnaujinimai sumažina riziką, kad programėlė turės virusų, o jeigu neketinate programėlės atnaujinti ar ja nebesinaudojate – geriausia ištrinkite ją. Taip sumažinsite grėsmių skaičių savo telefone.

V. Bielinis taip pat pataria periodiškai tikrinti telefono nustatymus ir peržiūrėti, kokios programos turi prieigą prie jūsų duomenų. Pavyzdžiui, jei šiuo metu jums nereikia, kad žaidimo programėlė sektų jūsų buvimo vietą, išjunkite šią funkciją.

Spalio pabaigoje „Roskomnadzor“ pranešė oficialiai informavusi „Google“ apie jai suteiktą 30 dienų laikotarpį šiam reikalavimui įvykdyti.

Skirta bauda yra simbolinio dydžio – 500 tūkst. rublių (6,6 tūkst. eurų), tačiau ji gali būti ne vienintelė.

„Palauksime dar kiek laiko – dienas ar savaites, o tada pradėsime kitą administracinę bylą dėl to paties, kol ši bendrovė pradės laikytis įstatymų“, – žurnalistams sakė „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas.

Po rugsėjo pradžioje Rusijoje vykusių vietos valdžios rinkimų Generalinė prokuratūra išsiuntė „Google“ oficialų perspėjimą dėl Rusijos rinkimų įstatymo pažeidimų „neleistinumo“. Centrinės rinkimų komisijos, Generalinės prokuratūros ir „Roskomnadzor“ atstovų pasitarime buvo nuspręsta, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas naudojasi „Google“ paslaugomis, skleisdamas neteisėtą informaciją, raginimus rengti masinius protestus.

Rugsėjo pabaigoje Rusijoje įsigaliojo naujas įstatymas, įpareigojantis visas šalyje veikiančias paieškų internete sistemas prisijungti prieš Federalinės informacijos sistemos ir vykdyti joje nurodytų Rusijoje draudžiamų tinklapių blokavimą.

Patikrins „Twitter“ ir „Facebook“

Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) iki šių metų pabaigos patikrins, kaip tarptautiniai socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Facebook“ laikosi Rusijos piliečių duomenų lokalizavimo įstatymo.

„Twitter“ mus raštiškai, pasirašius vienam viceprezidentų, patikino, kad Rusijos vartotojų duomenys į Rusijos teritoriją bus perkelti antrąjį 2018-ųjų pusmetį. Tokio tiesioginio atsakymo iš „Facebook“ mes negavome. Tačiau paprašysime jų pateikti atitinkamus duomenis, išsiaiškinsime padėtį. Kol kas neturime pagrindo manyti, jog šios bendrovės šį reikalavimą jau įvykdė. Didelė tikimybė, kad teks surašyti protokolus ir griežtai nurodyti konkrečius terminus“, – žurnalistams sakė „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas.

„Roskomnadzor“ ne kartą perspėjo, kad „Facecook“ ir „Twitter“ veikla Rusijoje gali būti sustabdyta, jeigu šių tinklų JAV valdytojos nesilaikys įstatymo dėl Rusijos piliečių duomenų tvarkymo.

2014 metais priimtas įstatymas įpareigoja užsienio bendrovių kontroliuojamas susirašinėjimo platformas, interneto paieškos sistemas ir socialinius tinklus vartotojų iš Rusijos asmeninius duomenis laikyti Rusijoje.

2016-ųjų pabaigoje Rusijoje buvo užblokuotas į profesinę veiklą orientuotas tarptautinis socialinis tinklas „LinkedIn“, neįvykęs reikalavimo pagal naująjį įstatymą perkelti į Rusijos teritoriją visas tarnybines stotis, kuriose saugomi Rusijos vartotojų asmeniniai duomenys. Maskvos teismas tuomet šį „Roskomnadzor“ sprendimą pripažino teisėtu.

„Šios kompanijos manipuliuoja mumis, kad mes pateiktume savo asmeninius duomenis“, – sakė Tarybos atstovas Finnas Myrstadas (Finas Miurstadas).

Pagal gegužės 25-ąją įsigaliojusį ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (General Data Protection Regulation, GDPR), reguliuojantį europiečių asmens duomenų platinimą ir naudojimą, kompanijos turi gauti tikslų ir savanorišką vartotojų sutikimą dėl jų asmeninės informacijos apdorojimo.

Pasak F. Myrstado, kompanijos demonstruoja „pagarbos savo vartotojams nebuvimą ir apeina principą, kad vartotojai patys kontroliuotų savo asmeninius duomenis“.

Šių metų kovą kilo skandalas paaiškėjus, kad socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims, įskaitant kompaniją „Cambridge Analytica“. Manoma, kad ši kompanija galėjo gauti duomenis apie 87 mln. socialinio tinklo vartotojų, įskaitant 2,7 mln. vartotojų ES.

Teigiama, kad šie duomenys galėjo būti panaudoti per JAV prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais ir rengiantis referendumui dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES.

„Garsiai ir aiškiai išgirdome, kad privatumo nustatymus ir kitus svarbius įrankius yra sunku surasti ir kad privalome imtis papildomų priemonių užtikrinti žmonių informavimą“, – tinklaraščio įraše sakė už privatumą atsakinga „Facebook“ direktorė Erin Egan ir vyriausiojo teisininko pavaduotoja Ashlie Beringer (Ešlė Beringer).

„Per ateinančias kelias savaites imsimės papildomų veiksmų suteikti žmonėms daugiau galimybių kontroliuoti savo privatumą“, – patvirtino kompanijos atstovės.

Socialinis tinklas numato supaprastinti prieigą prie „Facebook“ vartotojo nustatymų, sukurs greito komandų iššaukimo meniu, kuris leis vartotojams greitai padidinti savo paskyros saugumą, apibrėžti, kas gali matyti jų informaciją, ir valdyti veiklą tinklalapyje bei kontroliuoti savo matomus reklaminius pranešimus. Taip pat numatoma sukurti įrankių ieškoti, atsisiųsti ir ištrinti asmeninius duomenis.

Apie naujas funkcijas „Facebook“ pranešė po to, kai atsidūrė didžiulio skandalo epicentre, paaiškėjus, kad 50 mln. „Facebook“ vartotojų duomenys buvo renkami ir galimai panaudoti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2016 metų prezidentinei rinkimų kampanijai.

Tiesa, „Facebook“ pažymi, kad naujos funkcijos esą yra kuriamos „jau kurį laiką“.

Kaip žinoma, anksčiau šį mėnesį kilo didžiulis skandalas, kai buvo paviešinta medžiaga, rodanti, jog Britanijos duomenų analizės įmonė „Cambridge Analytica“ (CA), sugebėjo sukurti 50 mln. „Facebook“ naudotojų psichologinius profilius, pasitelkusi psichologinį portretą kuriančią programėlę.

Tyrėjo Aleksandro Kogano sukurtą programėlė, kurią parsisiuntė 270 tūkst. žmonių, rinko duomenis ne vien apie feisbuko vartotojus, bet ir apie jų draugus, negavus sutikimo, nes tuo metu galiojusios „Facebook“ taisyklės tai leido.

E. Egan ir A. Beringer taip pat pranešė, kad bus pakoreguotos ir naudojimosi „Facebook“ sutarties bei duomenų politikos nuostatos, siekiant didinti skaidrumą dėl to, kaip tinklalapis renka ir naudoja duomenis.