Seimo narė tvirtina, kad tokiu reguliavimu būtų išvengiama „demoralizuojančių pavyzdžių, kuomet visuomenei yra siunčiama dviprasmiška žinia, kad valstybė yra pakliuvusi į jos stabilumui ir išlikimui pavojingą situaciją, bet tai nėra priežastis ministrams atsisakyti kasmetinių atostogų“.

Vyriausybės įstatymas šiuo metu numato, kad Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.

A. Kubilienė šią nuostatą siūlo papildyti, kad minimaliosios kasmetinės atostogos Vyriausybės nariams nesuteikiamos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis.

„Teisė į poilsį yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, bet, kaip ir daugelis kitų konstitucinių teisių, ši teisė nėra absoliuti ir gali būti proporcingai ribojama įstatymu esant reikšmingoms aplinkybėms“, – aiškinamajame rašte teigia iniciatorė.

Šiemet dauguma ministrų ketina ilsėtis liepą, rugpjūtį, o premjerė Ingrida Šimonytė savo atostogų dar nesuplanavo.

Pagal ministrės pirmininkės potvarkį, pirmas vasaros atostogų išėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, potvarkiu patvirtintos ir kitų ministrų atostogos.

Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną ir šiuo metu yra pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Pataisas parlamentarės teikia kaip alternatyvą Seime registruotam projektui, kuriuo šalyje siūloma įtvirtinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti.

„Tai yra alternatyva registruotoms pataisoms, plėtojant turimą sistemą. Į donoro kortelę buvo nemažai investuota, kuriant pačią sistemą, ir iš tiesų jos problema yra, kad ji nebuvo pakankamai reklamuojama ir buvo sunkiai prieinama“, –  BNS sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, kai sutikimą galima pasirašyti tik gydymo įstaigose ir vaistinėse arba nuotoliniu būdu, dėl didelio užimtumo gydytojai ir vaistininkai nepasiūlo to padaryti, o nuotoliniu būdu ypač vyresnio amžiaus žmonės vengia atlikti kokius nors veiksmus.

Kitų valstybių praktika rodo, kad įvedus tokią sistemą virš 50 proc. donorystės atvejų padaugėja.

„Daugelis šalių padidina vietų, kur galima gauti donoro kortelę, skaičių, ir tos vietos kitose šalyse yra, kur išduodami asmens tapatybės dokumentai, vairuotojo pažymėjimai, žmonės labai lengvai sutikimą gali išreikšt. Kitų valstybių praktika rodo, kad įvedus tokią sistemą virš 50 proc. donorystės atvejų padaugėja. Aš manau, kad tai yra tas kelias, kur gerbiant žmogaus valią galima jo oriai atsiklausti ir tą valią įvykdyti“, – kalbėjo parlamentarė.

Jos vertinimu, numanomo sutikimo modelis diskredituotų pačią sistemą, kuri paremta pasitikėjimu ir žmonių gera valia.

Beveik 50 parlamentarų Seime yra registravę Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.

Pataisas teikia parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, socialdemokratų, Darbo partijos, demokratų frakcijų.

Įstatymo teikėjai pažymi, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką. Anot iniciatorių, pareikštas ir užregistruotas sutikimas šiuo metu reiškia, kad asmuo sutinka tapti organų donoru po savo mirties, tačiau praktiškai visai atvejais organai paimami ir panaudojami transplantacijai tik su mirusiojo artimųjų sutikimu.

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.

Tokį rezoliucijos projektą rugpjūčio mėnesį įregistravusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė pabrėžia, kad niekas negali riboti tėvų teisės reikalauti, jog vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.

„Tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes, o atnaujinamos ugdymo programos turi atitikti švietimo įstatyme įtvirtintus švietimo tikslus“, – sakoma rezoliucijos projekte, kuriame kalbama ir apie tėvų, ir jų asociacijų dalyvavimą viešajame politiniame diskurse.

Priimant rezoliuciją Seimui siūloma išreikšti „tvirtą valią teisėkūros procese įsiklausyti į tėvų ir jų asociacijų argumentus ir pasiūlymus, ypač svarstant kontroversiškus klausimus“.

Kaip pažymima dokumento projekte, pandemijos metu taikytas nuotolinis mokymas yra susijęs su nepageidaujamais šalutiniais padariniais vaikams, tėvams ir pedagogams, todėl negali atstoti kontaktinio ugdymo proceso. Rezoliucijos projekte rekomenduojama Vyriausybei susilaikyti nuo visiško kontaktinio ugdymo proceso atsisakymo ateityje.

Projektą parengusi parlamentarė A. Kubilienė ragina atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas ir užtikrinti paramą tėvams, kurie ugdo vaikus namuose ar turi papildomai prisidėti prie vaikų ugdymo vykstant nuotoliniam ugdymo procesui.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad mokyklų tinklo pertvarka turi atitikti Švietimo įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl švietimo teikėjų tinklo.

„Būtinybė  įstatyme įtvirtinti  tėvų teisę pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių aktualizavosi Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus pažymos formą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją ir nusprendus atsisakyti šios pažymos išdavimo pateisinti vaikų pamokų praleidimui dėl ligos. Iki šiol Švietimo įstatyme tėvų teisė pateisinti vaikų praleistas pamokas dėl svarbių priežasčių nebuvo įtvirtinta, taip pat įstatymas nenumatė svarbių priežasčių sąrašo“,– sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė.

Pagal galiojantį Švietimo įstatymą tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą – „tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą“. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad  „mokinys privalo lankyti mokyklą“. 

„Todėl nenumačius įstatyme tėvų teisės pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių, neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga“,– sako A. Kubilienė.

Neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga.

Ji taip pat siūlo papildyti dabar galiojančią Švietimo įstatymo nuostatą, kuri suteikia teisę tėvams reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad tėvai (globėjai ir rūpintojai) turi teisę reikalauti, kad, nepažeidžiant vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės laisvės ir tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.

„Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose nėra galima išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės ir religijos laisvė“,– sako A. Kubilienė.

Parlamentarė tikisi, kad priėmus šias pataisas bus sustiprintos teisinės prielaidos užtikrinti tėvų ir vaikų sąžinės ir religijos laisvės įgyvendinimą švietimo sistemoje.

Po A. Kubilienės priesaikos parlamentas vėl dirba pilna sudėtimi. Nuo naujos kadencijos pradžios dalis vietų parlamente buvo tuščios, nes naujai išrinkti Seimo nariai negalėjo prisiekti dėl izoliacijos.

Vėliau laisva vieta Seime atsirado lapkričio pabaigoje mandato atsisakius R. Karbauskiui. Jis paskelbė paliekantis Seimą protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente.

„Valstiečiai“ liko už borto tvirtinant Seimo vadovybę, kai buvo atmesta jų pasiūlyta kandidatė į Seimo vicepirmininkes Aušrinė Norkienė. Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teikia kitą „valstiečių“ kandidatūrą į savo vicepirmininkus – Joną Jarutį.

Naujasis Seimas ketverių metų kadenciją pradėjo lapkričio 13 dieną. Parlamente dirba 141 Seimo narys.

Vieningai 126 parlamentarams balsavus  „už“ po pateikimo pritarta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės pateiktoms Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad medikams, dirbantiems užkrečiamųjų ligų židiniuose, užmokestis didėtų nuo 60 iki 100 proc., atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį.

Šį projektą dar svarstys ir tobulins Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Dar antradienį projektą planuojama priimti ypatingos skubos tvarka.

Seimo nariai skirtingai vertino projektą, nes jiems nebuvo aišku, kam konkrečiai didės algos.

Konservatorė Ingrida Šimonytė teiravosi, ar įstatymo formuluotė apima tuos, kurie nėra medikai, pavyzdžiui, slaugytojai, valytojai, greitųjų vairuotojai, rezidentai.

Pasak A. Kubilienės, rezidentai į šią grupę nepatenka, tačiau planuojama sudaryti darbo grupę, kuri konkrečiai atsakys į šį klausimą.

Anot A. Kubilienės, projekte kalbama apie darbo užmokestį tiems, kurie dirba ypač pavojingą darbą infekcijos židiniuose. „Manau, kad tai skirta specifinei grupei, kurie dirba su tais pacientais“, – sakė ji.

Tačiau A. Kubilienė neatmetė galimybės, kad jos vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas gali dar pakoreguoti projektą, įtraukiant ne tik tuos, kurie bus finansuojami PSDF lėšomis, bet, pavyzdžiui, ir valstybės biudžeto, Vyriausybės lėšomis.

Pasak jos, šiuo metu kai kurie kardiologai, nefrologai dirba nuotoliniu būdu, todėl negalima lyginti reanimacijoje dirbančių medikų ir tų, kurie dirba nuotoliniu būdu.

Ji tikisi, kad darbo grupė nustatys pavojingumo lygius, kurių gali būti iki 7.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymas neapima žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis, pavyzdžiui, aptarnaujantis personalas, todėl šitas projektas algų jiems nepridės.

Konservatoriaus Antano Matulo nuomone, tai „ne algų didinimo krizės metu įstatymas, o algų mažinimo krizės metu įstatymas“.

„Mums visiems gėda, kad mes mažiname atlyginimą tiems, kurie labiausiai rizikuoja“, – apgailestavo politikas.

Aistras ramino premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, kad nėra jokios grėsmės nei rezidentams, nei kitiems, nes reikėtų turėti galvoje, kad yra ir papildomas finansavimas, kuris apima viską.

Seimo nariai skirtingai vertino projektą, nes jiems nebuvo aišku, kam konkrečiai didės algos.

Konservatorė Ingrida Šimonytė teiravosi, ar įstatymo formuluotė apima tuos, kurie nėra medikai, pavyzdžiui, slaugytojai, valytojai, greitųjų vairuotojai, rezidentai.

Pasak A. Kubilienės, rezidentai į šią grupę nepatenka, tačiau planuojama sudaryti darbo grupę, kuri konkrečiai atsakys į šį klausimą.

Anot A. Kubilienės, projekte kalbama apie darbo užmokestį tiems, kurie dirba ypač pavojingą darbą infekcijos židiniuose. „Manau, kad tai skirta specifinei grupei, kurie  dirba su tais pacientais“, – sakė ji.

Tačiau A. Kubilienė neatmetė galimybės, kad jos vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas gali dar pakoreguoti projektą, įtraukiant ne tik tuos, kurie bus finansuojami PSDF lėšomis, bet, pavyzdžiui, ir  valstybės biudžeto, Vyriausybės lėšomis.

Pasak jos, šiuo metu kai kurie kardiologai, nefrologai dirba nuotoliniu būdu, todėl negalima lyginti reanimacijoje dirbančių medikų ir tų, kurie dirba nuotoliniu būdu.

Ji tikisi, kad darbo grupė nustatys pavojingumo lygius, kurių gali būti iki 7.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymas neapima žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis, pavyzdžiui, aptarnaujantis personalas, todėl šitas projektas algų jiems nepridės.

Konservatoriaus Antano Matulo nuomone, tai „ne algų didinimo krizės metu įstatymas, o algų mažinimo krizės metu įstatymas“.

„Mums visiems gėda, kad mes mažiname atlyginimą tiems, kurie labiausiai rizikuoja“, – apgailestavo politikas.

Aistras ramino premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, kad nėra jokios grėsmės nei rezidentams, nei kitiems, nes reikėtų turėti galvoje, kad yra ir papildomas finansavimas, kuris apima viską.

Dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų Seimas ketina balsuoti antradienį.

Europos Sąjunga ir Pasaulio Prekybos Organizacija neturėjo pastabų „valstiečių“ siūlymui riboti vaikiško šampano pardavimus. 

Tai reiškia, kad Seimas dabar galės tęsti įstatymo priėmimo procedūras ir tai leis iš rinkos pašalinti vaikams žalingus alkoholio vartojimo įpročius formavusius produktus.

Šias pataisas dar prieš dvejus metus teikė „valstietė“ Asta Kubilienė. 

Tikimasi, kad jau šioje pavasario sesijoje įstatymo projektui bus pritarta. 

Įstatyme siūloma nustatyti, kad mėgėjiško sodo teritorijoje ūkinė-komercinė veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, gali būti vykdoma tik gavus bendrijos susirinkimo pritarimą.

Tokį patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą registruoja keturios Seimo LVŽS frakcijos narės Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė.

„Reaguodami į visuomenės reakciją, tiksliname Aplinkos ministerijoje dirbusios darbo grupės parengtą įstatymo projektą ir sprendimo teisę leisti arba drausti tam tikros rūšies ūkinę-komercinę veiklą suteikiame patiems bendrijos nariams. Lietuvoje sodininkų bendrijose sklypų skaičiuojama daugiau nei 220 tūkstančių, jų situacija ir poreikiai labai skirtingi, todėl siūlome, kad pati bendrija spręstų, ar jos teritorijoje gali būti vykdoma ūkinė veikla ir kokia ji yra priimtina bendrijai“, - sakė Seimo narė Asta Kubilienė.

Aplinkos ministras dar 2017 metų rugsėjį sudarė darbo grupę sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti. Ši darbo grupė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą paruošė dar šių metų pradžioje, tačiau dėl skirtingų vertinimų jis buvo įstrigęs. Todėl rugsėjo 10 dieną Seimo narių grupės iniciatyva registruotas įstatymo projektas diskusiją dėl jame numatomų pokyčių iškėlė į viešą erdvę.

Pasak patikslintą įstatymo projektą registravusios Seimo narės Astos Kubilienės, girdint atskirų visuomenės grupių nuogąstavimus surastas kompromisas, kuris lanksčiau atsižvelgs į labai skirtingų sodininkų bendrijų situaciją, leis paties nariams leisti ar riboti atskiras ūkines veiklas, įvertinti jų poveikį bendrijos infrastruktūrai, aplinkai, gyvenimo ritmui.

Kaip ELTA jau skelbė, į Sodininkų bendrijų įstatymą buvo siūloma įrašyti nuostatą, kad mėgėjiško sodo teritorijoje siūloma leisti vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, o bet kokią ūkinę-komercinę veiklą uždrausti.

Tokį projektą rugsėjo mėnesį buvo įregistravusios Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Laimutė Matkevičienė.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, užsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.

Seimo narės siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra sodininkas mėgėjas. Tai, jų nuomone, „fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.

Pagal siūlomą projektą, „nario mokestis - sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijos veiklai užtikrinti“, o tiksliniai įnašai - „sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti numatytiems projektams įgyvendinti“.

Įstatyme siūloma apibrėžti ir tuos gyventojus, kurie turi sodo sklypą, tačiau nenori tapti sodininkų bendrijos nariu.

Siūloma numatyti, kad „ne sodininkų bendrijos narys - fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.

Ne bendrijos narys, pagal siūloma projektą, turi pareigą, „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti bendrijos administravimo išlaidas, tikslinius įnašus, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“.

Tokio asmens pareiga taip pat būtų tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus.

Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalėtų pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Esant priverstiniam sodo sklypo ar jo dalies perėjimui tretiesiems asmenims, sodo sklypo savininkas privalėtų apie tai informuoti bendriją.

Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis taip pat siekiama supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį grąžino iniciatoriams tobulinti konservatorių siūlymą drausti stiprų alkoholį vienkartinėje puodelį primenančioje plastiko pakuotėje ir pritarė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės „valstietės“ Astos Kubilienės siūlymui iš prekybos išguiti „vaikišką šampaną“. 

Komiteto nario konservatoriaus Andriaus Kupčinsko žiniomis, Lietuvoje per metus parduodama 300 tūkst. „vaikiško šampano“ butelių, o vaikų Lietuvoje iki 18 metų yra apie 0,5 milijono.

„Vos ne kas antro vaiko gimtadienyje stovi toks butelis, imituojantis šampaną“, – BNS teigė A. Kupčinskas.

Pasak jo, dėl alkoholio vienkartinėje pakuotėje toks sprendimas priimtas, nes parlamentarai per posėdį susiginčijo dėl pataisoje numatyto apibūdinimo, kokiam alkoholiui būtų taikomas draudimas. Pasak jo, abejonių kilo ir dėl taros, į kurią būtų supilstytas alkoholis, formos, ir dėl nuplėšiamų nuo pakuotės dangtelių.

„Vyriausybė siūlys didesnius akcizus stipriam negu 22 laipsnių alkoholiui, todėl tos mažos vienkartinės pakuotės praras aktualumą“, – tvirtino A. Kupčinskas. 

Komitetas taip pat nepritarė „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlomoms pataisoms, kuriomis siekiama sugriežtinti prekybą alumi ar kitu alkoholiu plastiko taroje. Parlamentaras siūlo uždrausti prekiauti stipresniu nei 7,5 laipsnio alumi, fermentuotais gėrimais bei alkoholiniais kokteiliais, išpilstytais į didesnę negu 0,2 litro tarą, nuo 7 iki 7,5 laipsnio – 0,25 litro, 6,5–7 laipsnio – 0,3 litro, 6–6,5 laipsnio – 0,35 litro, o iki 6 laipsnių – 0,5 litro tarą.

Dabar Lietuvoje draudžiama prekiauti į plastiką išpilstytais gėrimais, stipresniais nei 7,5 laipsnio, į didesnę negu 0,5 litro tarą išpilstytą tokio pat stiprumo alų, fermentuotus gėrimus ir alkoholinius kokteilius, išskyrus gėrimus stiklo, keramikos, medžio ar metalo taroje.