Vakcina šaliai skirta pagal iš jos gautus pagalbos prašymus.

Humanitarinės siuntos pergabenimui Sveikatos apsaugos ministerijai iš Vyriausybės rezervo taip pat skirta 30 tūkst. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuva yra paaukojusi per 606,5 tūkst. vakcinos dozių.

Pagal susitarimą, kuriuo užbaigiama kova Belgijos teismuose, įmonė iki 2022 metų kovo pabaigos pristatys trūkstamą dalį iš 300 mln. dozių, pažadėtų pagal sutartis su ES.

Briuselis įniršo, kai britų ir švedų įmonė neįvykdė savo pažadų, kadangi tai sutrukdė sklandžiam ankstyvųjų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos etapų įgyvendinimui.

ES apkaltino „AstraZeneca“, kad įmonė pirmenybę teikė skiepų platinimui JK, o ne įsipareigojimų ES vykdymui, o Europos Komisijos teisininkai kreipėsi į teismą, reikalaudami nurodyti bendrovei pristatyti trūkstamas dozes arba sumokėti didžiules baudas.

Pati įmonė tvirtino, kad jos sutartis su bloku įpareigoja ją tik „dėti visas pastangas“, kad būtų pasiektas pristatymų tikslas, ir kad gamybos kliūtys jos gamyklose buvo neišvengiamos.

Birželį, priimdamas laikiną sprendimą, kol bus galutinai išspręstas byla, Briuselio teismas nustatė naują „AstraZeneca“ pristatymo grafiką, kurio ji pajėgė laikytis.

O dabar šalys susitarė dėl datų, kuriomis terminas pratęsiamas iki kitų metų.

„AstraZeneca“ vykdomasis viceprezidentas Ruudas Dobberis (Rudas Doberis) pareiškė: „Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko pasiekti bendrą supratimą, kuris leidžia mums judėti į priekį ir bendradarbiauti su Europos Komisija, siekiant padėti įveikti pandemiją“.

„AstraZeneca“ gamina vakcinas, sukurtas kartu su Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetu, ir jas parduoda už savikainą, todėl vakcina yra pigesnė; be to, jos laikymui netaikomos tokios griežtos temperatūros sąlygos kaip konkurenčių sukurtoms vakcinoms.

Visgi Europos Sąjunga nusivylė lėtu tiekimų tempu ir pradėjo pirmenybę teikti kitai vakcinai, pagamintai kitą JAV milžinės „Pfizer“ kartu su Vokietijos „BioNTech“.

Europos Komisijos pareiškime teigiama, kad per pirmąjį 2021 metų pusmetį „AstraZeneca“ blokui pristatė 100 mln. dozių. Bendrovė įsipareigojo iki metų pabaigos atsiųsti dar 135 mln., o iki 2022 metų kovo – dar 65 mln. dozių.

„Taigi bendras pristatytų dozių skaičius padidės iki 300 mln. dozių, kaip ir sutarta sutartyse“, – sakoma pranešime.

„Lengviname antrosios dozės registracijos procesą, sudarydami galimybę patiems gyventojams pasiankstinti antros dozės laiką“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Įprastai antras skiepas „AstraZeneca“ vakcina suleidžiamas praėjus 12 savaičių po pirmojo, tačiau jį iki šiol dėl objektyvių priežasčių galima pasiankstinti, pavyzdžiui, pedagogams, abiturientams. Norint tą padaryti, būtina kreiptis į skiepijančios savivaldybės koordinatorius.

Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau rekomenduoja esant galimybei skiepytis po 12 savaičių.

Savaitei pavėlinti skiepijimą visomis vakcinomis registracijos sistemoje galima savarankiškai. Datą keisti galima tik tą savaitę, kurią numatytas automatiškai paskirtas antrosios dozės laikas.

Jaunesni asmenys, kurie po pirmosios šios vakcinos dozės laukia antrosios, bus skiepijami „Moderna“ arba „Pfizer“/“Biontech“ vakcinomis, penktadienį Romoje pranešė sveikatos ministras Robertas Speranza.

Taip vyriausybė reagavo į abejones dėl vakcinos saugumo po to, kai ketvirtadienį nuo trombozės mirė 18-metė iš Genujos – praėjus kelioms dienoms po to, kai jai buvo suleistas „Astra Zeneca“ preparatas. Mergina gegužės 25 dieną dalyvavo „atvirose dienose“, kai skiepą galėjo gauti ir jaunimas nuo 18 metų.

Genujos prokuratūra tiria keturis mirties atvejus dėl spėjamų sąsajų su vakcina. Antradienį dėl rimto šalutinio poveikio į Genujos ligoninę buvo pagildyta 34 metų moteris, ji skubiai operuota. Prieš tai moteris buvo paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina.

Kaip feisbuke paskelbė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas, registracija jaunesnei amžiaus grupei vėl atidaryta siekiant išnaudoti visas vakcinos atsargas.

Savivaldybė galimybę registruotis 35-erių ir vyresniems buvo sudariusi penktadienį, tačiau tuomet visos vakcinos buvo rezervuotos.

11 valandą Vilniuje tebebuvo likę kiek mažiau nei tūkstantis vietų registruotis „AstraZeneca“ skiepui.

Šia vakcina 35-erių ir vyresni gyventojai skiepijami tik iki pirmadienio. Tuomet savivaldybė laukia 23 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų, iš jų apie pusę jų bus skirta 45-erių ir vyresnių pirmajam skiepui, apie pusę – paskiepytųjų revakcinacijai.

Vilnius apie atveriamą vakcinaciją vis jaunesnėms grupėms skelbia jau keletą savaičių iš eilės, kai papildomai gavo didelį kiekį kitoms savivaldybėms skirtų vakcinų. Sveikatos apsaugos ministerija tvirtino, kad tai padaryta dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos sostinėje.

Pirmadienį visoje Lietuvoje ruošiamasi pereiti prie 55-erių ir vyresnių gyventojų amžiaus grupės. Tai daroma siekiant suvienodinti vakcinavimo tempus, kurie skirtingose savivaldybėse šiuo metu skiriasi.

EVA taip pat suteikė leidimus „Pfizer-BioNtech“ gamyklai Vokietijos Marburgo mieste ir Šveicarijoje esančiai gamybos įmonei, kur bus gaminama „Moderna“ vakcina.

Briuselis grasina blokuoti vakcinų eksportą į Jungtinę Karalystę iš „Halix“ gamyklos Leidene, kol farmacijos milžinė „AstraZeneca“ įvykdys savo įsipareigojimą dėl pažadėto kiekio vakcinų tiekimo Bendrijai.

„Nauja gamybos vieta buvo patvirtinta „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 veikliosios medžiagos gamybai“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime.

Pasak agentūros, įskaičiuojant „Halix“ gamyklą Leidene, Nyderlanduose, bendras licencijuotų veikliąją medžiagą gaminančių įmonių skaičius išauga iki keturių.

„Svarbus“ naujų gamybos vietų patvirtinimas „padidins gamybos pajėgumus ir (pagerins) COVID-19 vakcinų tiekimą ES“, nurodoma pranešime.

Už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides) naujienų agentūrai AFP sakė, kad po šio EVA sprendimo naujų vakcinų iš „AstraZeneca“ gamyklos tiekimas prasidės per kelias dienas.

Pasak jos, tvirtinimo procesas yra „pagreitintas“.

„Dabar mes tikimės, kad šioje gamykloje pagamintos vakcinos bus pristatytos ES valstybėms jau artimiausiomis dienomis, vykdant „AstraZeneca“ sutartinius įsipareigojimus Europos piliečiams“, – sakoma komisarės pareiškime AFP.

Kai kurias ES šalis „sunkiai palietė nuviliantis „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo sumažėjimas“, sakė S. Kiriakides.

„Jeigu ne nepakankamas tiekimas iš „AstraZeneca“, ES vakcinacijos rodikliai galėjo būti beveik dvigubai didesni“, – pridūrė ji.

Nyderlandų farmacijos gamykla atsidūrė aršaus ginčo centre, britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybei tvirtinant, kad ji yra britų vakcinų tiekimo grandinės grandis.

Tačiau EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį perspėjo, kad uždraus įmonėms, įskaitant „AstraZeneca“, eksportuoti vakcinas į kitas šalis, kol jos neįvykdys savo įsipareigojimų blokui.

Nepaisant griežto ES tono, Bendrijos vakcinų gamybos centrai Nyderlandai ir Belgija baikščiai žiūrį į šį embargą, baimindamiesi, kad pasaulinės vakcinų tiekimo grandinės suardymas gali pakenkti kitų įmonių gamybai.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) ketvirtadienį sakė, kad Londonas ir Briuselis galėtų iki savaitgalio „arba netrukus po jo“ susitarti dėl dalinimosi vakcina, siekiant išvengti ES embargo įvedimo.

Tačiau jis pridūrė perspėjęs B. Johnsoną, kad Nyderlandai įgyvendins bet kokį ES sprendimą sustabdyti eksportą iš „Halix“.

„Aš jam paaiškinau, kad Europoje taip reikalai netvarkomi ir kad tai nėra dvišalis mūsų ir JK sprendimas“, – pareiškė M. Rutte.

„Sprendimas pratęsti [skiepijimo] „AstraZeneca“ vakcina pauzę – sunkus, bet teisingas. Esame įsitikinę, kad būtina atlikti daugiau šių atvejų tyrimų“, – sakoma Nacionalinio sveikatos instituto infekcijų prevencijos ir kontrolės direktoriaus Geiro Bukholmo (Jeiro Bukholmo) pranešime.

Europos vaistų agentūra (EVA) praeitą savaitę pranešė, kad „AstraZeneca“ vakcina yra „saugi ir veiksminga“, taip pat kad iki šio nepavyko nustatyti jokio ryšio tarp šio preparato ir padidėjusios krešulių susidarymo rizikos. Vis dėlto tarnyba pažymėjo negalinti „galutinai atmesti“, jog vakcina retais atvejais galinti paskatinti kraujo krešumo sutrikimus.

„Islandijos sveikatos apsaugos ministrė informavo, kad šalyje bus atnaujintas „AstraZeneca“ vakcinos naudojimas, kuris buvo pristabdytas tiriant galimą šalutinį poveikį. Preparatu bus skiepijami visi, taip pat ir vyresni kaip 70 metų amžiaus žmonės“, - pažymima pranešime.

Anksčiau kai kurios šalys laikinai sustabdė vakcinaciją „AstraZeneca“ preparatu pasirodžius pranešimams apie krešulių susidarymą kai kuriems pasiskiepijusiems žmonėms. Pati kompanija kovo 14 d. paskelbė pareiškimą, kuriame patikino, kad jos vakcina yra saugi. Ji pabrėžė, kad šios išvados remiasi daugiau kaip 17 mln. žmonių, paskiepytų ES šalyse ir Jungtinėje Karalystėje, sveikatos būklės tyrimu.

Kovo 18 d. Europos vaistų agentūra (EVA) pripažino „AstraZeneca“ preparatą saugiu ir efektyviu, pažymėdama, kad jo nauda pranoksta galimą riziką. Po to daugelis šalių atnaujino skiepijimą šia vakcina.

Vis dėlto Amsterdame įsikūrusi tarnyba praėjusią savaitę paskelbė, kad ši vakcina yra „saugi ir veiksminga“, ir nesusijusi su kraujo krešulių susidarymu.

Medicinos ekspertų grupė ir du visuomenės atstovai įdės savo „papildomą indėlį į vertinimą“, sakoma EVA ketvirtadienio pranešime.

Daugelis Europos šalių remdamosi EVA rekomendacijomis atnaujino sustabdytą skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, toliau augant užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičiams Europoje.

Ši agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad vakcinos teikiama nauda ir toliau nusveria jos šalutinio poveikio keliamą pavojų.

Tačiau EVA tęsia savo tyrimą, galutinai neatmesdama galimybės, kad vakcina gali būti susijusi su retais kraujo krešulių susidarymo atvejais.

Pirmadienį susirinksianti ekspertų grupė apžvelgs tokius vakcinos „aspektus kaip bet koks tikėtinas veikimo mechanizmas, galimi pagrindiniai rizikos veiksniai ir [apžvelgs] visus papildomus duomenis, kurie reikalingi geriau suprasti pastebėtus atvejus ir galimą riziką“, sakoma EVA pranešime.

Ekspertų išvados bus įtrauktos į atnaujintas saugumo specialistų grupės rekomendacijas, kurios turėtų būti paskelbtos balandžio 6–9 dienomis.

„Vakcinų tiekimas yra palyginti sklandus, bendraujant su daugeliu gamintojų, išskyrus vieną. Šio gamintojo tiekiamos apimtys, deja, neatitinka tų anksčiau sutartų įsipareigojimų, todėl turime dėti visas pastangas, kad situacija būtų pagerinta“, – ketvirtadienį sakė Lietuvos vadovas.

Vaizdo įrašą su G. Nausėdos komentaru Prezidentūra išplatino pasibaigus ketvirtadienį vykstančio nuotolinio Europos Vadovų Tarybos posėdžio pirmajai daliai.

Europos Komisija trečiadienį sugriežtino vakcinų eksporto kontrolės mechanizmą, siekdama užkirsti kelią tam, ką vadina nesąžiningu vienakrypčiu vakcinų srautu iš Bendrijos. Komisija nuo šiol vertins šalių, į kurias eksportuojamos vakcinos iš ES, sergamumo lygį ir turimų vakcinų skaičių, taip pat, kaip noriai jos siunčia vakcinas ir vakcinų komponentus Bendrijai.

Priemone sudarys sąlygas apriboti vakcinų eksportą į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, kuri gamina dalį savo vakcinų, bet nesiunčia jų dozių į ES.

ES pareigūnai pabrėžė, kad nauja sistema nėra „vakcinų eksporto draudimas“ ir ji nėra nukreipta prieš kurią nors konkrečią valstybę, nors ir priminė, jog JK įsikūrusi bendrovė „AstraZeneca“ neįgyvendino visų savo įsipareigojimų dėl preparatų tiekimo Europai.

Anot G. Nausėdos tai yra „tinkama priemonė, atsižvelgiant į įtemptą situaciją“.

Šalies vadovo teigimu, Lietuva šiuo metu yra tarp valstybių, kurios gauna „santykinai daugiau vakcinos“, nes „tinkamai paskirstėme savo gamintojų portfelį“.

„Tiekimas didžiojoje daugumoje atvejų tikrai patenkinamas. (...) Tikslas ES lygiu paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų iki vasaros pabaigos – išlieka. Lietuva gali būti tarp tų valstybių, kurios gali tai padaryti net ir šiek tiek anksčiau“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuvos tikslas visuomenės imunitetą pasiekti iki Valstybės dienos, liepos 6-osios.

Statistikos departamento duomenimis, bent pirma doze kol kas paskiepyta per 300 tūkst. gyventojų, beveik 11 proc. nuo visų šalies gyventojų.