Jos teigimu, antradienį iš Lietuva išgabenta siunta jau pasiekė Moldovą.

„Šia parama Lietuva išreiškia jaučiamą pareigą padėti tokioms šalims kaip Moldova, kurios negauna nuolatinių COVID-19 vakcinų siuntų“, – rašoma pranešime.

„Pandemija vis dar vargina visą pasaulį – net ir tuos, kurie šiuo metu susiduria ir su kitais sunkumais – politiniais neramumais, nepritekliumi. Būtent dėl to šiuo metu itin svarbu palaikyti glaudžius, abipusius santykius su visais tarptautinės bendruomenės nariais“, – teigiama jame.

SAM teigimu, nerimauti, kad Lietuvoje truks „AstraZeneca“ vakcinos, nereikia, kadangi kiekvieną savaitę gamintojas atsiunčia naujų šios vakcinos dozių, kurios, kaip ir kitos, saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose.

Sprendimą padėti Rytų partnerystės šalims – Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai – Vyriausybė priėmusi dar šių metų gegužę. Liepą nuspręsta padidinti numatytus kiekius. Vakcinos skiriamos šių valstybių prašymu.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai 21-oji šio gamintojo vakcinų siunta.

Nauja siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos.

Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.

Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,29 mln. gyventojų arba 46,4 proc. visuomenės.

Tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai „AstraZeneca“ vakcina kombinuojama su antrąja mRNR vakcinos doze, susidaro „aiškiai geresnis“ imunitetas nei tais atvejais, kai skiepijama tik „AstraZeneca“ vakcina, pranešė STIKO.

Dėl šios priežasties komisija rekomendavo „nepriklausomai nuo skiepijamųjų amžiaus“ pamaišyti vakcinas, tarp dviejų skiepų paliekant mažiausiai keturių savaičių tarpą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuriai anksčiau buvo suleista „AstraZeneca“ vakcinos dozė, dabar buvo paskiepyta „Moderna“ vakcinos doze.

Remdamasi Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais, STIKO teigė, jog pasiskiepijus tik viena vakcinos doze apsauga prieš „Delta“ atmainą yra gerokai mažesnė. „Dėl šios priežasties labai svarbu gauti ir antrąją vakcinos dozę“, – pranešė STIKO.

„Birželio 30 dieną pasibaigs 35 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių galiojimas. Mums veikiausiai nepavyks jų sunaudoti. Bus pradėta jų sunaikinimo procedūra“, – per spaudos konferenciją paskelbė Valeriu Gheorghita.

„AstraZeneca“ yra viena iš keturių vakcinų, kurias leidžiama naudoti Rumunijoje. Tačiau daugiau kaip 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje žmonės ne itin noriai skiepijasi, ten visišką apsaugą nuo viruso turi tik maždaug 23 proc. populiacijos.

Negana to, pastarosiomis savaitėmis pastebėtas smarkus kasdien atliekamų vakcinacijų skaičiaus sumažėjimas. Gegužės viduryje kasdien buvo suskiepijama po maždaug 100 tūkst. vakcinos dozių, palyginti tik su 25 tūkst. dozių per dieną praėjusią savaitę.

Nuo pandemijos pradžios Rumunijoje patvirtinta daugiau kaip 1 mln. COVID-19 atvejų, iš kurių beveik 33 tūkst. baigėsi mirtimi.

Dėl trombozės bus atliekamas tolesnis tyrimas, o „AstraZeneca“ vakcina ateityje bus skiepijami tik 45-erių ir vyresni asmenys. 

Daugiau informacijos apie vyro būklę nebuvo pateikta.

Čilėje skiepijimui jau buvo panaudota 326 560 „AstraZeneca“ vakcinos dozių, daugiausiai šia vakcina skiepyti 55-erių ir vyresni žmonės, siekiant išvengti krešulių susidarymo, apie kurį praneša kitos šalys, rizikos. Tačiau šia vakcina skiepyti ir jaunesni gyventojai.

Be „AstraZeneca“ vakcinos, kurios Čilė yra užsisakiusi šešis milijonus dozių, valstybė naudoja ir „Pfizer-BioNTech“ bei Kinijos „Coronavac“ vakcinas.

Iki šiol bent viena vakcinos doze Čilėje paskiepyti maždaug 10,8 mln. gyventojų iš 15,2 mln. tikslinei grupei priklausančių žmonių. Čilė yra viena daugiausiai skiepijančių valstybių.

„Atsiprašau, kad čia antrą kartą šiandien šokdinu, bet vakcinų neišpilsime. Šiandien nuo 18 val. likusias „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinas leisime visiems norintiems kaip antrą dozę, jei nuo pirmosios praėjo bent 4 savaitės. Iki tol ir toliau kviečiame atvykti abiturientus (nuo 18 metų) pasiskiepyti antrąja „AstraZeneca“ doze. Bet jau dabar matome, kad aktyvumas mažokas, ir tikrai liks keli šimtai antros partijos atšildytų „AstraZeneca“ vakcinų (šiai akimirkai turime apie 500), todėl paskelbiame iš anksto, kad galėtumėte susiplanuoti ir nestresuojant atvykti į „Litexpo“, – socialiniame tinkle rašė mero patarėjas.

K. Žukausko feisbuko nuotr.

„Nežinau srautų, nepykite, jei kažkam neliks – bet anksčiau 18 val. nesiveržkite, apsauga neleis. Turėkite asmens dokumentų (vairuotojo pažymėjimas tinka). Dar svarbu pabrėžti, kad kuo vėlesnė antra „AstraZeneca“ dozė, tuo tvirtesnis imunitetas, todėl gerai įvertinkite, ar dabar jau labai reikia „AstraZeneca“ antros dozės, ar visgi neplanuojate užsienio kelionių artimiausiu metu ir galite palaukti“, – informavo K. Žukauskas.

„Pasiankstinkite antrą „AstraZeneca“ dozę dabar! Jeigu nuo jūsų pirmos „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) dozės jau praėjo bent 4 savaitės ir norite jau dabar gauti antrą „AstraZeneca“ skiepą – važiuokite į „Litexpo“ dabar, turite spėti iki 15 val. Turėkite asmens dokumentą, gyva eilė. Taip nutiko, nes abiturientams ir mokytojams šiandien buvo paruošta 1000 „AstraZeneca“ dozių, bet jie panaudojo tik 600. Atšildyta vakcina galioja tik iki 15 val., todėl reikia sunaudoti visą, kad netektų išpilti. Kol kas vakcinų dar pakankamai, nežinau, kaip greitai išsinaudos, bet važiuokite ir bandykite. Pasidalinkite su tais, kas pirmą dozę gavo „AstraZeneca“ ir praėjo bent 4 savaitės“, – informavo K. Žukauskas.

Vos po keliolikos minučių mero patarėjas patikslino informaciją – laisvos vietos netruko išsekti.

„Atnaujinu: stop – kolegos praneša, kad tuoj bus užpildyta, tai nebevažiuokite, laisvų vakcinų nebebus. Ačiū, kad pasistengėte, kad nereikės išpilti „AstraZeneca“ dozių“, – socialiniame tinkle rašė K. Žukauskas.

„Įvedus pasirinkimo sistemą, žmonės dabar turi galimybę pasiskiepyti „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinomis, kurios neįtrauktos į Danijos visuotinę vakcinavimo kampaniją“, – sakoma sveikatos apsaugos ministro Magnuso Heunicke (Magnuso Hoinikės) pareiškime.

Ši Šiaurės Europos valstybė, kuriai, kaip manoma, pavyko suvaldyti pandemiją ir kur vakcinuota didžioji dalis didžiausios rizikos grupėms priklausančių žmonių bei medikų, nusprendė nebenaudoti šių vakcinų savo vakcinacijos kampanijoje po pranešimų apie retus, bet rimtus kraujo krešulių atvejus asmenims, kurie buvo paskiepyti šiais preparatais.

Nuo šiol šiomis vakcinomis galės būti skiepijami suaugusieji, pasitarę su gydytoju.

Šiuo metu Danija savo visuotinėje skiepijimo kampanijoje naudoja dvi vakcinas: „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“.

Remiantis naujausiais duomenimis, beveik 19 proc. iš 5,8 mln. Danijos gyventojų yra visiškai paskiepyti, dar beveik 30 proc. yra gavę po pirmąją vakcinų nuo COVID-19 dozę.

„Gegužės mėnesį planuojamų „Vaxzevria“ pristatymų grafiką ministerija gavo penktadienį ir tą pačią dieną informavo savivaldybes. Nors planuojami pristatyti kiekiai yra palyginti maži – mažiau nei 40 tūkst. vakcinos dozių, jau turimų ir planuojamų dozių skaičius leidžia tęsti skiepijimą šia vakcina, tam tikrą dozių skaičių rezervuojant vakcinacijai antrąja doze“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Šiaulių meras Artūras Visockas BNS pirmadienį teigė, kad savivaldybė negalės panaudoti didžiosios dalies iš 3 tūkst. gautų „Vaxzevria“ vakcinų, nes turi saugoti jas revakcinacijai.

„Nėra žinoma, kiek ritmiškai galėsime gauti „Vaxzevria“ žvelgiant dvi, tris ar keturias savaites į priekį, todėl mes negalėsime jos aktyviai skiepyti ir turėsime pasilikinėti garantiją antram skiepui“, – teigė jis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iki šiol bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta per 702 tūkst. žmonių. Pirmadienį Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę gavo per 8,7 tūkst. gyventojų.