Jie buvo nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, po automobiliu radę sąmonę praradusią nukentėjusiąją, neįsitikinę, ar ji gyva, įkėlė ją į automobilio bagažinę, nuvežė be sąmonės prie upės ir įmetė į ją.
Į kvėpavimo takus patekus vandeniui, moteris mirė.
Pirmosios instancijos teismas asmenis nuteisė už tyčinį nužudymą ir skyrė vienam iš nuteistųjų laisvės atėmimą dešimčiai metų, o kitam – laisvės atėmimą septyneriems metams.
Apeliacinės instancijos teismas nusikaltimą perkvalifikavo į neatsargų gyvybės atėmimą, sumažino bausmes ir skyrė atitinkamai laisvės atėmimo bausmę trejiems metams trims mėnesiams ir laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.
Kasacinį skundą pateikę nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš nužudymo į bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą bei paskirti griežtesnes bausmes – vienam iš nuteistųjų laisvės atėmimą penkiolikai metų, kitam – dvylikai metų.
Jie taip pat prašė priteisti nukentėjusiesiems beveik 7 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą ir 80 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kasatoriai pažymėjo, kad „nuteistieji nužudymą padarė veikdami netiesiogine tyčia, nes jie, įmesdami nukentėjusiąją į upę, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį“.
LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką.
Dėl to byla perduotina nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
