Vertino teigiamai

Tokio šurmulio, kaip paskutinį vasaros savaitgalį,  Kauno Ąžuolynas jau senokai nematė. Pusantrų metų trukę rekonstrukcijos darbai gerokai praretino lankytojų gretas, todėl pastaruoju metu čia buvo galima sutikti tik pavienius dviratininkus,  riedutininkus, bėgikus ir vežimus stumiančias mamas.

„Ąžuolynas – viena gražiausių miesto erdvių. Labai jos stigo“, – į atidarymo šventę atėjusi kartu su dukra ir vyru, kaunietė Rūta džiaugėsi pokyčiais.

Dar prieš įsibėgėjant šventinei programai apsukusi ratą aplink visą parką, moteris  gyrė naujuosius suoliukus, dviračių taką ir žaidimų aikšteles mažiesiems.

„Dukra jau išbandė, sakė  kad labai geros supynės. Ekspertei negaliu prieštarauti“, – dirstelėjusi į laikrodį Rūta stvėrė už rankos savo septynmetę ir tekina pasileido Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo link.

Nuo čia startavo šventinis orientavimosi žaidimas, skirtas aplankyti ir geriau pažinti įdomias Ąžuolyno vietas.  Visos iš anksto užsiregistravusios komandos gavo sąrašus su užduotimis. Tie, kuriems sekėsi geriausiai jas vykdyti ir rinkti taškus, buvo apdovanoti prizais. Tiesa, dalyviai tikino dalyvaujantys ne dėl jų, o dėl gero laiko.

Gamino knygų skirtukus

Kam orientacinis žaidimas pasirodė nesuderinamas su vakaro kaitra, rinkosi sėslesnes pramogas pavėsyje.

Antai, būrys žmonių taisėsi minkštasuoliuose greta lauko kino ekrano. Kiti apspito Ąžuolyno pradžioje įsikūrusių Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos merginų stalą. Visi norintys čia galėjo atnešti savo senąsias knygas ir mainais paimti kitas, pasigaminti žaismingus skirtukus, atlikti įvairias užduotis ar tiesiog pasikalbėti su bibliotekininkėmis.

„Žmonės labai aktyvūs. Pirmieji su knygomis pasirodė dar prieš 18val. Buvo viena mergaitė, kuri atnešė savo vaikystės knygą ir pasiėmė jau kur kas rimtesnę“, – kauniečių susidomėjimu džiaugėsi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė.

Į dangų leido aitvarus

Atidarymo šventės lankytojų laukė ir daugiau pramogų – pažintis su vabzdžių viešbučiu, jogos pratimai, piešimas ant asfalto, Kauno moksleivių techninės kūrybos centro dirbtuvės. Pastarosiose parko svečiai galėjo surinkti medinius lėktuvėlių modelius arba pasigaminti aitvarus.

„Paimkite dvi lazdeles, sukryžiuokite jas. Lazdelių ilgis nėra svarbu, tik būtina laikytis pagrindinės taisyklės – ilgesnė lazdelė turi būti 10 cm ilgesnė už trumpesnę“, – dirbtuvių dalyvius instruktavo mokytojai.

Sukūrę aitvarų dengiamąsias dalis, išmarginę jas svajonių piešiniais ir parišę spalvotus kaspinėlius, vaikai aitvarus leido į dangų. Įkandin jiems, akimirkai pasijutę vaikais tą patį darė ir suaugusieji.

Sutemus Ąžuolyno svečių laukė tikras šviesų šėlsmas. Senųjų ąžuolų kamienai ir vaikinai nusispalvino rožine, mėlyna, geltona ir žalia spalvomis. Tokiais pačiais atspalviais pasipuošė dainuojantis ir šokantis fontanas dauboje, bronzinis stumbras. Nuo medžių viršūnių ant asfalto krito žvaigždės. Šalia takelių pabiro spalvoti burbulai, švytintys stulpai. 

Daug pokyčių

Ąžuolyno tvarkymo darbai truko pusantrų metų. Su ekspertų dendrologų priežiūra parke buvo atnaujinta esamų takų danga, įrengtos poilsio ir laisvalaikio zonos.

Suformuota 7 km ilgio natūralių,  3 km asfaltuotų takų pėstiesiems ir 1 km ilgio trasa dviračiams. Įrengti du modernūs, savaime išsivalantys tualetai, įrengtas ekonomiškas apšvietimas.

 Dar viena naujovė – pažintinis takas.  Vaikštant juo galima sužinoti daugiau apie parke sutinkamą augmeniją, gyvūnus, vabzdžius. Tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktus Niūriaspalvius auksavabalius.

Pati paroda veiks iki lapkričio 3 d., kur bus eksponuojamas rekordinis skaičius – net 2 tūkst. įspūdingiausių medžioklės trofėjų ir bus fiksuojamas Lietuvos rekordas!

Tokios parodos padeda ugdyti medžioklės kultūrą ir taisyklingos medžioklės supratimą, o pagal eksponatus galima įvertinti žvėrių populiacijų būklę. Lietuvos medžiotojai supranta, kad jų saugomas nepakartojamas gamtos turtas – trofėjai – svarbūs mūsų kultūros paveldui, gamtosaugai, mokslui.

Raudonės pilis, pasižyminti savo istorija, interjero unikalumu, didybe – puiki vieta organizuoti tradicinę medžioklės trofėjų parodą.

Organizatorių nuotr.

Liepos 16 d. iškilmingo parodos atidarymo metu visus medžiotojus ir parodos lankytojus sveikins aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo nariai; vyks pučiamųjų medžioklinių ragų orkestro „Tauro ragai“ pasirodymas; elnių kvieslių čempionatas; Jurbarko krašto bardų pasirodymas; grupės „EL FUEGO“ koncertas; pramogos vaikams.

Renginys – ekrane

Iškilmingame renginyje ne tik bus perkirpta juostelė, – šventės dalyviams koncertuos dainininkas Liudas Mikalauskas ir Palangos orkestras.

Vengiant žmonių sambūrio vienoje vietoje, renginys bus transliuojamas ir įrengtame dideliame ekrane, kad veiksmą puikiai matytų ne tik esantieji Kurhauzo kieme, bet ir susirinkusieji kiek atokiau – ant šaligatvio kitapus Vytauto gatvės.

Pasibaigus šventiniam renginiui, visuomenė turės galimybę trumpam pasižvalgyti po Kurhauzo medinės dalies vidų – apžiūrėti reprezentacinę salę bei teatro salę.

Ačiū Dievui, kad mums pavyko.

Norinčius dalyvauti Kurhauzo medinės dalies atidarymo renginyje pasitiks savanoriai, jie padės užpildyti registracijos anketą.

Kiekvienas šeštadienį atvykęs į renginį bei pageidaujantis apsilankyti restauruotos Kurhauzo medinės dalies viduje, gaus specialų lipduką, patvirtinantį, kad asmuo yra užsiregistravęs.

"Esu labai laimingas. Kartais atrodė, kad tai neįmanoma. Bet viskas yra įmanoma, jeigu užsispiri, turi tikslą, tiki ir jo sieki. Ačiū visai komandai, visiems geriems žmonėms. Palanga išsaugojo ir atstatė dar vieną Grafų Tiškevičių istorinį pastatą. Ačiū Dievui, kad mums pavyko", – džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pakilo iš pelenų

Kurorto simbolio istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija.

Grafas Juozapas Tiškevičius 1877 m. pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.

1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Tačiau 2002 m. rugpjūčio 25 d. kilęs gaisras visiškai suniokojo Kurhauzą.

Š. Vaitkus / Vytauto Petriko nuotr.

Pastangos atstatyti unikalų kurorto objektą prasidėjo 2011 m. Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio metu pirmą kartą aukščiausiu šalies lygiu buvo prabilta apie Kurhauzo atstatymo būtinumą.

Vyriausybė protokoliniu sprendimu pavedė Kultūros ministerijai surasti lėšų 2012 m.  biudžete dėl Palangos savivaldybei priklausančios mūrinės dalies restauracijos.

Mūrinės dalies restauracija pradėta tais pačiais metais.

2012 m. gruodžio viduryje savivaldybė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto darbams atlikti be bendraturčių sutikimo.

2013 m. kovą buvo priimtas savivaldybei palankus sprendimas.

Atvėrė duris bendruomenei

2012 m. gruodžio pabaigoje tuometė Kultūros paveldo departamento PD direktorė Diana Varnaitė pranešė, kad departamentas priėmė sprendimą kreiptis į teismą, jog privatiems asmenims priklausanti medinė Kurhauzo dalis kaip netinkamai prižiūrima būtų paimta valstybės reikmėms.

O 2013 m. gruodžio 14 d. Palangoje įvyko šventė – Kurhauzo mūrinė dalis atvėrė duris kurorto bendruomenei.

Lėšų mūrinės dalies restauracijai užbaigti skyrė tuometė vyriausybė, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, ir Palangos miesto savivaldybė.

Dešimtmetis: tokį sudegusio Kurhauzo vaizdą palangiškiai buvo įpratę matyti daugiau nei dešimtmetį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nuo 2015-ųjų Kurhauze veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Kasmet čia įvyksta per 250 įvairių renginių.

2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.

Tų pačių metų spalį medinė Kurhauzo dalis perduota savivaldybei, o šiuo metu jau yra visiškai atstatyta.

Rugpjūčio 30 d., sekmadienį, 12 val. kauniečiai ir miesto svečiai laukiami dvidešimt antrą kartą rengiamoje šventėje, kur lyg burtų lazdelei mostelėjus, teatro kiemelis ir Laisvės alėjos atkarpėlė kelioms valandoms pavirs margaspalve Stebuklų šalimi.

Tarp teatrinių dekoracijų jaukiai įsitaisiusios mylimiausių spektaklių lėlės ir spalvingi pasakų personažai kvies pasišnekučiuoti ir drauge nusifotografuoti.

Per šventę teatro prieigose bus iškilmingai atidengta Marionetės skulptūra, taip pat renginio dalyviai galės pasinerti į kūrybines veiklas „Aromama“ ir „Stiklo namų“ dirbtuvėlėse.

Po šventinės fotosesijos, 13.30 val. žiūrovų lauks „šviežiausias“ repertuarinis spektaklis „M♥Š“, pasakojantis vienišos mergaitės ir gatvėje atsidūrusio nulėpausio šunelio istoriją.

Jeigu netikėtai sugalvotų prapliupti lietus, renginys persikels į teatro vidų.

Šventės dalyvių bei spektaklio žiūrovų maloniai prašoma „pasipuošti“ apsauginėmis veido kaukėmis.

Projekto sumanytojai atgaivino primirštą, bet istoriškai svarbią miesto vietą ir siūlo skirtingų pasaulio virtuvių patiekalus bei prie jų derančius kokteilius.

Atidarymo išvakarėse restorane susirinko kviestiniai svečiai. Atidarymo šventės nepraleido radijo ir televizijos laidų vedėjai Rolandas Mackevičius ir Jonas Nainys, muzikos prodiuseris Linas Strockis, atlikėja Jessica Shy ir kiti.

„Tarpukario metu Birštonas buvo patekęs į geriausių Europos kurortų dešimtuką, o bene didžiausias traukos centras buvo tuomet šioje vietoje veikęs restoranas. Savaitgaliais žmonės jame mėgavosi gyva muzika ir gardžiais pusryčiais, tačiau bėgant metams ši tradicija išnyko, o garsusis Birštono skveras prarado gyvybingumą. Bandysime ją atgaivinti ir prikelti šią vietą naujam gyvenimui. „Skveras“ – dovana ne tik vietiniams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams“,– renginio metu sakė restorano savininkė Ramunė Šyvokienė pridurdama, kad verslo sukūrimas padėjo prisivilioti ir užsienyje gyvenusią dukrą, žinomą dainininkę J.Shy.

Vakaro kulminacija – suknelė dekoruota kaljanais

Renginio dalyviai ne tik mėgavosi vienas kito draugija, bet ir gardžiais užkandžiais bei gėrimais, žinomos atlikėjos J. Shy gyvo garso koncertu.

Bene laukiamiausia vakaro akimirka tapo floristo Modesto Vasiliausko pasirodymas. Daugiau nei valandą M. Vasiliauskas užtruko kol, stebint žiūrovams, baigė darbą prie suknelės pritvirtindamas gėles ir kaljanus.

„Skveras“ – dovana ne tik vietiniams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams.

„Dekoruoti suknelę kaljanais man nėra tekę, bet tai nebuvo iššūkis. Per savo karjerą esu dekoravęs sukneles įvairiomis medžiagomis: svarmenimis, graikiškas riešutais, braškėmis“, – sakė M. Vasiliauskas.

Meniu atlieps skirtingus klientų poreikius

Kurdami maisto meniu restorano įkūrėjai atsižvelgė į istoriją, kuri byloja, kad net Vytauto laikais birštoniečiai mėgavosi skirtingų pasaulių virtuvių patiekalais, tad ir „Skvero“ savininkai žada maisto ir gėrimo pasirinkimo įvairovę.

„Ne paslaptis, kad restoranų ir kavinių lankytojai kurortuose gana dažnai būna epizodiniai lankytojai, todėl galvodami apie maisto meniu kėlėme sau tikslą – kad kiekvienas rastų tai, ką mėgsta. „Skvero“ lankytojai galės mėgautis azijietiška, itališka virtuvėmis, birštoniečiai čia ras ir savo mylimą „Šaro“ picą. Norime, kad pusryčius keistų dienos pietų pasiūlymai, o pastarieji pereitų į vakarienę. Kaip ir tarpukario laikais, savaitgaliais lankytojai galės pasimėgauti gardžiais ir sočiais pusryčiais, gyvo garso muzika“, – sakė restorano įkūrėja. Ji tikisi, kas naujasis restoranas prisidės prie Birštono turizmo plėtros.

„Manome, kad labai prasminga būtų Kultūros sostinės metų atidarymą paženklinti kokiu nors destrukciniu momentu. Mūsų idėja buvo susprogdinti vieną iš mieste esančių vaiduoklių“, – trečiadienį – BNS sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė.

Anot jos, vienas didelis Kauno vaiduoklis – viešbutis „Respublika“ – jau nugriautas, vietoj jo statomas naujas pastatas. Dar vienas apleistas viešbutis „Britanika“ mieste tebestovi.

„Galbūt mes jo fiziškai nesusprogdinsime, galbūt rasime kitą objektą mieste, o galbūt tai bus projekcijų ir hologramų pavidalu įgyvendinta“, – sakė A. Čižauskienė.

„Mes konsultuojamės su pirotechnikos ekspertais. To pastato („Britanikos“ – BNS) tikrai nesprogdinsime, rizikuotume viso miesto saugumu, bet ieškome kitų objektų. Jeigu kas nors žino, ką galima mieste susprogdinti, priimame pasiūlymus ir idėjas“, – pridūrė ji.

Pasak tarptautinių ryšių ir programų vadovės, taip Kaunas norėtų padėti tašką buvusiam laikotarpiui, kai miestas buvo primirštas, primigęs, nemylimas.

Trečiadienį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovės pristatė projekto programą Seimo Kultūros komiteto nariams.

Per penkerius-šešerius metus planuojama surengti apie 400 renginių, 2022-aisiais ketinama organizuoti apie pusšimtį masinių tarptautinių renginių. Visos programos biudžetas žada siekti 30 mln. eurų.

Jeigu kas nors žino, ką galima mieste susprogdinti, priimame pasiūlymus ir idėjas.

Vyriausybė ketina skirti 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln., Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų.

„Taip pat siekiame pritraukti likusį biudžetą iš Europos, tarptautinių fondų ir privačios paramos“, – sakė A. Čižauskienė.

Europos kultūros sostinės metus Kaunas žada pradėti 2022-ųjų sausio 20–22 dienomis renginiu „Pabusk, žvėrie“. Bus rengiamos miestiečių eitynės, jos turėtų pažadinti ir iš urvo išvilioti mitinį miesto žvėrį – kuriamą Kauno mitą.

Taip pat numatyta 3D fasadų projekcijomis apšviesti 365 modernizmo pastatus ir atverti juos lankytojams. Daugiabučių namų laiptinėse, privačiuose butuose ir stogų terasose turėtų vykti parodos, šokio performansai, kiti meniniai pasirodymai. Pasitelkus lazerines projekcijas bus karūnuota Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Laisvės alėjoje, šalia Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, vyks roko koncertas.

Per atidarymą norima susprogdinti ir pastatą-vaiduoklį.

Laukia įvairi programa

„Kaunas – Europos sostinė 2022“ programoje didelis dėmesys bus skiriamas žydų kultūrai ir palikimui. Kovą planuojamas Tarptautinis litvakų forumas, litvakas Philip Milleris (Filipas Mileris) kuria Susitaikymo oratoriją, kurią atliks daugiau kaip 300 atlikėjų iš Lietuvos, Izraelio, JAV, PAR, Rusijos, Vokietijos.

Taip pat su žydų, rusų, lenkų, naujosiomis pabėgėlių bendruomenėmis bus kuriami šokio, teatro spektakliai. Sukurtus kūrinius norima parodyti Izraelyje ir kitose šalyse.

2022 metų gegužės 20–22 dienomis vyks „Žvėries diena“. Tai renginys, skirtas papasakoti mitinio žvėries istoriją. Jos turinys bus sukurtas kartu su miesto bendruomenėmis, telkiant per šias „Fluxus laboratorijas“.

Planuojama, kad visų miesto ir rajono seniūnijų, taip pat įvairios Kauno etninės bendruomenės sukurs po vieną didžiulę lėlę, įkūnijančią jų išgalvotą mito personažą. Šventinį savaitgalį miestiečiai valtimis suplukdys savo sukurtas lėles į specialią Nemuno ir Neries santakoje pastatytą sceną ant vandens, kurioje bus atliktas Kauno mito spektaklis.

Šį vaizdo ir garso šou užbaigs Europos drakonų ir mitinių būtybių susitikimas (hologramų ir skulptūrų pavidalu). Į renginį kviečiamas Vilniaus baziliskas, Lochneso pabaisa, Velso pabaisa, kt.

Renginių programoje dar yra „Kauno žiemos Atlantida“ – turai per užšalusias Kauno marias, fotografijų parodos po ledu, buriavimo ant ledo ir čiuožimo rogėmis čempionatai, postindustrinės kultūros festivalis „Matters“, „Fluxus“ festivalis – muzikinis paradas Laisvės alėjoje, gros muzikantai iš oro balionų ir nuo Laisvės alėjos stogų, Santakos kultūros maratonas, festivalis „Mano kiemas“, „Muzikos kelias“ – muzikiniai pasirodymai traukiniuose į Varšuvą, Berlyną, Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą ir specialiose stotelėse.

Uždarymo renginys „Ir jie gyveno ilgai ir laimingai“ numatytas 2022 metų gruodžio 20–22 dienomis. Nutarta ta proga nerengti didelių koncertų ar paradų, o sukurti nedidelius kaimynysčių renginius, ypač skatinant juose dalyvauti vaikus ir paauglius.

Pasak A. Čižauskienės, pasibaigus Europos kultūros sostinės projektui, tikimasi, liks ne tiek materialus palikimas, kiek dvasinis.

„Programa neša mažiau apčiuopiamą naudą, bet esame įsitikinę, kad programa paliks pėdsaką socialinių, ekonominių ir kultūrinių verčių. Žinoma, tikimės ir fizinių pokyčių mūsų mieste. Viešų meno kūrinių atsiras labiau nuo 2021 metų, 2022-aisiais. Jie nebus koncentruoti tik miesto centre, bet pasklis ir miesto pakraščiuose ir Kauno rajone taip pat. Kalbame apie kraštovaizdžio meno kūrinius, apie skulptūras, instaliacijas, kurios papildo mūsų modernizmo paveldą“, – teigė ji.

2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.

Nuo 16 valandos motociklų kolona nuo „Siemens“ arenos (Ozo g. 14) ir „Statyk ir važiuok“ stovėjimo aikštelių važiuos V. Gerulaičio, Kalvarijų, Kareivių, O. Milašiaus, Lizdeikos, Antakalnio, T. Kosciuškos, Arsenalo, Žygimantų, A. Goštauto, Geležinio Vilko, Oslo gatvėmis, Laisvės prospektu, Ateities, Kalvarijų, V. Gerulaičio gatvėmis atgal į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Siemens“ arenos.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis Kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

Senojo parako dvelksmas

Istoriškai šis fortas vienas reikšmingiausių. Sugriovimai forte yra gyvi pėdsakai, liudijantys apie intensyvų vokiečių artilerijos apšaudymą. Manoma kad į I fortą buvo pataikyti net septyni "Didžiosios Bertos" sviediniai. Labiausiai kovojo ir priešinosi pirmojo gynybos skyriaus fortai.

Jau kelerius metus I forte rengiama "Naktigonė" – vienas didžiausių metų renginių. Istorinių asociacijų netrūks ir šeštadienio renginyje. Atgis visi kariai nuo akmens amžiaus iki šiuolaikinės kariuomenės.

Svečių lauks karybos, istorinės rekonstrukcijos klubų iš Lietuvos ir užsienio parodomosios programos, artima pažintis su Lietuvos kariuomene, kuri, kaip ir Lietuvos valstybė, pernai paminėjo savo atkūrimo šimtmetį, Aro pareigūnais ir Šaulių sąjungos atstovais.

Ypatingą atmosferą kurs Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantai, vilkintys istorines XVIII a. LDK gvardijos pėstininkų reglamento uniformas.

Primena laisvės kainą

"Karo rekonstruktoriai savo buvimu priverčia aplinkinius prisiminti Marsą, karą, taikaus gyvenimo trapumą ir svarbiausias tautų ir valstybių išlikimo pamokas. Nes Marsas vis dar brėžia įtakos zonų ir valstybinių sienų linijas, daro įtaką valstybių santvarkoms, iškelia ir nuverčia lyderius, jo padedamos valstybės tampa svarbios ar tampa kitų valstybių maistu ar pašaru, – kviesdamas į renginį sakė prof. dr. Valdas Rakutis. – Karo rekonstruktoriai, baisiojo karo dievo vaikai, primena laisvės kainą ir jos vertę, drąsos, ryžto ir pasiaukojimo reikšmę, skatina prisiminti žuvusiuosius ir užauginti tų, kurie sąmoningai apsispręs tapti Tėvynės gynėjais, gretas. Jie reikalingi norint sukurti filmus, paminėti šventes, suteikti ceremonijoms rimtumo."

Anot profesoriaus, Marso laukas – tai ideali vieta susirinkti, tikėkimės, kiekvieną pavasarį karo rekonstruktorių klubams, nepriklausomai nuo to, kokią uniformą jie dėvi, kokius laikus reprezentuoja, kad būtų galima pakalbėti apie vertybes, pasidalyti patirtimi, svarbiais rekonstrukcijos daiktais, užmegzti ryšius, sutarti dėl bendradarbiavimo ateinantį aktyvų sezoną.

Sugrąžinta praeitis

Vakarinėje dalyje atidarymą vainikuos PrajaPatii misterijos "Vėjų šventyklos ruduo" pristatymas. PrajaPatii – naujas žingsnis kompozitoriaus, atlikėjo Jono Chockevičiaus kūrybiniame kelyje. Šis vardas įkvėpė ir suteikė galių parašyti misteriją "Vėjų šventyklos ruduo" – muzikinį romantizuotą pasakojimą apie paskutiniojo šventyklos krivio išgyvenimus, atėjus krikštui į LDK žemes. Akustinės gitaros skambesys, filosofiniai tekstai nejučia nuneš į kitą laiką, erdvę. Visa tai leis pažvelgti į pamirštą istorinių įvykių pusę.

Šokio programą atliks viduramžių šokių klubas "Saltus Gladii". Vyks inscenizacija "Bajorų dvikova kapsuliniais pištalietais". Klube kruopščiai atkuriami Vakarų Europos vėlyvųjų viduramžių (XIV–XV a.) šokiai, apranga ir buitis. Klubas kiekvienais metais aktyviai dalyvauja įvairiuose gyvosios istorijos renginiuose Lietuvoje bei užsienyje (Vokietijoje, Suomijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje), kuriuose atlieka istorinius šokius bei demonstruoja viduramžių buitį bei kasdienybę.

Karo rekonstruktoriai primena laisvės kainą ir jos vertę, drąsos, ryžto ir pasiaukojimo reikšmę.

Atvirų durų diena

Šeštadienio renginys žada nukelti į įvairius istorinius laikmečius, supažindinti su to laikotarpio gyvenimo būdu, drabužiais, ginklais bei idealais, taip pat ruošiamos įvairios pramogoms lankytojams.

Kauno tvirtovė – sudėtingas kultūros ir karo paveldo objektas, kurio reikšmė ir nauda visada yra kvestionuojama, todėl norintiems susipažinti su Kauno fortifikacija iš arčiau, sekmadienį, balandžio 28 d., rengiama atvirų durų diena, kurios metu organizuojamos ekskursijos Kauno fortuose ir statiniuose.

Į Kauno fortus ekstremalių pojūčių ieškančius lankytojus traukia daugybė dalykų – įdomūs architektūriniai sprendimai, atlikti su precizišku tikslumu, Pirmojo pasaulinio karo istorija ir ekstremalūs pojūčiai vaikštinėjant klaidžiais tuneliais, apšviestais tik spingsinčia žibaline lempa. Šis parkas – tai ne tik viduramžių ir naujųjų laikų Kauno įtvirtinimų, 1882–1915 m. Rusijos imperijos tvirtovės paveldo saugotojas, puoselėtojas, bet ir visų laikų ir visų pasaulio šalių karo architektūros ir su ja susijusių karo mokslų pažinimo raktas.

Kas? Kauno tvirtovės sezono atidarymo šventė.

Kur? Kauno tvirtovės I forte (Kauno r., Kazliškių k.).

Kada? Balandžio 27 d. 15 val.

Šventė šeštadienio vakarą prasidėjo „Romuvos“ kino seansu po atviru dangumi: parke rodytas filmas „Stebuklas“.

Sekmadienį nuo pat ryto parke vyksta sportiniai užsiėmimai ir šokio treniruotės suaugusiems ir vaikams. Popiet parke planuojamos įvairios edukacinės programos ir užiėmimai, tarp jų – „Kaunas 2022“ ir „Fluxus labas Dainava“ pristatymas, Viešosios policijos programa, šachmatų partijos.

Vakaras baigsis koncertu.

Visos šventės metu dalyviai galės dalyvauti loterijoje ir laimėti skrydį „Kaunas auga“ oro balionu. 19 val. esant palankioms oro sąlygoms, laimingieji šventės svečiai pakils virš miesto.

Rekonstruojant parką pakeista apšvietimo sistema, atnaujintas tvenkinys bei sumontuotas pėsčiųjų tiltelis. Taip pat įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, išretinti krūmai, sutvarkyti želdiniai.