Pritarus svarstomiems pakeitimams valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant planuojamą pareiginės algos bazinio dydžio didėjimą iki 186 eurų, galėtų kilti 241–434 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 210–338 eurais, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 210–257 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 201–238 eurais. Tokiu būdu bendras užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarytų 13 proc.

„Nuoseklus valstybės finansines galimybes atitinkantis atlyginimų didinimas yra būtinas skatinant jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir turėtų padidinti šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, sudaryti sąlygas siekti aukštesnės mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą“, − Seimo posėdyje anksčiau sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Po svarstymo už šias pataisas balsavo 122 Seimo nariai, susilaikė trys parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Kaip Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.

Anot jos, nuo 2022-ųjų sausio 1-osios Vyriausybė numato skirti 28,8 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti vidutiniškai dešimtadaliu ir baziniam dydžiui didinti iki 2,26.

„Pagal teikiamą įstatymo projektą, nuo 2022-ųjų sausio 1 dienos nustatytų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms didinamos 10 procentų. Bendras darbo užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarytų 12,48 procento“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

Anot jos, pataisos būtų aktualios tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų augimui, kadangi aukštosios mokyklos turi autonomiją šiems klausimams spręsti.

Įstatymo pataisų rengėjai pažymi, jog dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra pernelyg maži,  „nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių“, taip pat jie ilgą laiką nebuvo didinami.

Pasak ŠMSM, 2017-aisiais pirmą kartą nuo 2009 metų padidėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. eurų, o nuo 2018-ųjų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus siekiama didinti palaipsniui: 2018 ir 2019 algų didinmui skirta po 23 mln. eurų, atlyginimai atitinkamai didėjo 20-čia ir 16 procentų. 2020-aisiais atlyginimai didinti dar dešimtadaliu (tam skirta 13,8 mln. eurų). Šiemet numatyta didinti asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algas, tam skirta 5,2 mln. eurų.

Ministerija atkreipia dėmesį, jog rugsėjį pasirašytame partijų susitarime dėl švietimo numatyta, jog iki 2024-ųjų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turi sudaryti 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

ŠMSM skaičiavimais, įstatymo projektui įgyvendinti kitąmet reikės apie 2,5 mln. eurų, lėšos jau suplanuotos biudžete.

Išlaidos švietimui didėja per 280 mln. eurų

Kaip informavo ŠMSM, iš viso biudžeto projekte asignavimai švietimui, mokslui ir sportui kitąmet didėja 283,7 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau, nei šiemet, bendras finansavimas švietimui su savivaldybių pajamomis ir išlaidomis, gali siekti 344 mln. eurų.

Daugiausia lėšų – 219 mln. eurų – suplanuota skirti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Numatoma, kad mokytojų pareiginės algos augs 10 proc. Dar 2,5 proc. būtų  skiriama apmokėjimui mokytojams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.

Nežymiai augtų bibliotekininkų algos

Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui taip pat augs 10 proc., numatytos papildomos lėšos (1,7 mln. eurų) padidinti 5 proc. mokyklų bibliotekininkų atlyginimus.

Socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui papildomai suplanuoti 2,6 mln. eurų, beveik 1 mln. eurų – naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais.

10,2 mln. eurų numatyta skaitmeninio ugdymo plėtrai, papildomai 26,4 mln. eurų – studijų ir mokslo sričiai, iš jų 10,4 mln. eurų būtų skiriama valstybės finansuojamoms studijoms, 10 mln. eurų – mokslo duomenų bazių prenumeratai ir dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas 1 mln. Eur.

5 mln. eurų auga lėšos sporto sričiai, 1 mln. Eur – profesinio mokymo stiprinimui, 6,2 mln. eurų – švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros atnaujinimui, 6 mln. Eur numatoma skirti geltoniesiems autobusams.

Planuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys 2,8 mlrd. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 proc., o nuo kada, bus aišku baigus formuoti biudžetą.

„Derybos dėl kolektyvinės sutarties dar nėra baigtos, kol kas ministerijos siūlymas yra nuo kitų metų rugsėjo pirmos (kelti) vidutiniškai 10 procentų, profesinės sąjungos šitas ministerijos pasiūlymas netenkina“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė teigė, kad „Vyriausybė šiuo atveju gudrauja“, o nepakėlus atlyginimų nuo sausio vargiai bus pasiektas nacionaliniame susitarime įrašytas pažadas, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidurkio.

„Kai sakoma, kad mokytojams bus pakelta nuo kitų metų rugsėjo mėnesio, mes deramės su ŠMSM dėl kolektyvinės sutarties, reikalaujame, kad būtų pakelta nuo sausio mėnesio, nes Vyriausybė yra skolinga mokytojams už tą didžiulį didžiulį papildomą darbą, įdėtą per nuotolinį ugdymą“, – sakė A. Kindurienė.

„Jei pažiūrėti, ar mes tikrai pasieksime tą 2024 metais žadamą 130 proc. VDU, kyla didelių abejonių, mes žinome, kiek mokytojas šiandien vidutiniškai uždirba – tai yra nuo 800 iki 900 eurų, o pažiūrėti Statistikos departamento duomenis, vidurkis yra 1566, mokytojų vidurkis iš tiesų dar ir mažesnis“, – teigė „Solidarumo“ vadovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė teigia, kad vyksta derybų procesas dėl biudžeto ir „dešimt procentų yra tai, ką mes esame sutarę, bet situacija galbūt gali keistis ir dar į geresnę pusę“.

„Tikrai klausimas yra atviras, ir diskutuojame šiuo metu, nuo kada ir kokiu procentu. Šiuo metu vyksta biudžeto formavimo procesas, (jį baigus) mes galėsime tiksliai pasakyti, koks galėtų būti procentas ir nuo kada“, – pažymėjo ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad mokytojų ir akademinių darbuotojų atlyginimus kitąmet numatoma didinti ne mažiau kaip dešimtadaliu. Nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatyta, kad iki 2024 metų mokytojų darbo užmokestis  sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o akademinių darbuotojų – ne mažiau 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius pažymi, kad atlyginimus didinant nuo rugsėjo pakėlimas iš esmės atidedamas metams.

„Ką reiškia nuo rugsėjo mėnesio – kad metų pačioje pabaigoje bus keliamas darbo užmokestis. Požiūris yra toks – ne nuo metų pradžios, o nuo pabaigos, dar metus atidėkime darbo užmokesčio pakėlimą. Ko mes iš tikrųjų norėtume, jeigu jau mes tariamės dėl 2022 metų, tariamės dėl sausio mėnesio, o ne kad pralaukite 2022 metus, pakelkime pačioje pabaigoje, užsirašydami, kad pakėlėme 2022-aisiais, bet išmokėdami 2023-aisiais“, – kalbėjo S. Vaitkevičius.

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

MMA didinimo klausimas įrašytas į trečiadienio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę, tačiau medžiaga antradienio vakarą dar nepateikta.

Jei Vyriausybė iš esmės pritars, penktadienį siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.  

Dabar MMA siekia 642 eurus.

Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai, dėl MMA didinimo bendro sutarimo nerado ir Vyriausybei pateikė skirtingas pozicijas.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas MMA siūlė didinti iki 703 eurų, darbuotojų atstovai siekė padidėjimo iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai siūlė apskritai susilaikyti nuo didinimo, kol nėra aiškūs pandemijos padariniai šalies verslui.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, siūlymas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos banko skaičiavimus. Anot jos, tikėtina, kad Vyriausybė MMA didinimą svarstys kitą savaitę.

„Mes jau teikiame projektą dėl MMA, teisės akto projektas yra paruoštas. Kadangi nebuvo bendro (Trišalės tarybos – BNS) sprendimo, tiesiog Vyriausybė formuluoja poziciją, siūlo nustatyti 642 eurus, kaip yra nurodyta Lietuvos banko“, – BNS pirmadienį sakė E. Radišauskienė.

„Pagal Darbo kodeksą yra numatyta, kad Trišalė taryba teikia rekomendacijas, bet visą laiką siūloma svarstyti partneriams, įvertinti situaciją ir rasti sprendimą. Visgi paskutiniu metu sunkiai visos trys šalys randa sprendimą dėl MMA“, – pridūrė viceministrė.

Lietuvos profesinės sąjungos MMA siūlė didinti 56 eurais iki 663 eurų, tuo metu verslo atstovai prašė šį  klausimą atidėti dėl pernelyg neapibrėžtos ekonominės situacijos bei artėjančių rinkimų.

Trišalė taryba yra nutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., jis taip pat turi atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos šalių paskutinių trejų metų vidurkį.

LB duomenimis, MMA ir VDU didžiausias santykis 2017-2019 metais buvo Slovėnijoje (50 proc.), Portugalijoje (49,3 proc.), Prancūzijoje (47,7 proc.), Liuksemburge (46,9 proc.) ir Lenkijoje (46,6 proc.), o bendras jų vidurkis yra 48,1 procento.

Šiuo metu MMA yra 607 eurai (prieš mokesčius) – ji padidinta nuo šių metų sausio. 

Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų.

„Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams.

Skaičiuojama, kad algos iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

2017–2020 metais prašoma didinti pataisos pareigūnų darbo užmokestį, įsipareigojant, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokestis 2017 metais būtų ne mažesnis nei 600 eurų, 2018 metais – 700 eurų, 2019 metais – 800 eurų, o 2020 metais – 1 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius.

Taip pat prašoma kartu atitinkamai didinti aukštesnių grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestį, praneša portalas pareigunai.lt. 

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga pabrėžia, kad ekonominės krizės laikotarpiu valstybės tarnautojams, įskaitant ir pataisos pareigūnus, buvo sumažintas darbo užmokestis, mažinant kvalifikacinės kategorijos koeficientus, pareiginės algos koeficientus.

„Ekonominei krizei pasibaigus daugumos valstybės tarnautojų, ypatingai pataisos įstaigų pareigūnų, atlygis vos siekia ikikriziniu laikotarpiu gautą darbo užmokestį. Tuo tarpu darbo užmokesčio didėjimo tendencijos matomos kitose įstaigose, kuriose tarnybą vykdantys pareigūnai susiduria su aukštu pavojaus jų sveikatai ir gyvybei lygiu, atsakingų užduočių vykdymu“, – teigiama pranešime.