„Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.

Jos teigimu, beveik 146,4 tūkst. eurų sumokėta Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) už aplinkai padarytą žalą, taip pat 2,9 tūkst. eurų sumokėta už teršalus galinčio aptikti laivo naudojimą bei Klaipėdos universiteto ekspertų išvadą.

Dar 925 eurus bendrovė teigia sumokėjusi Aplinkos apsaugos agentūrai už atliktus tyrimus.

AAD atstovė Renata Surovec penktadienį BNS patvirtino, jog departamentą pasiekė „Orlen Lietuva“ mokėjimas už žalos atlyginimą. 

Departamentas pirmadienį pranešė, jog 146,4 tūkst. eurų žala aplinkai paskaičiuota aplinkosaugininkams atlikus neplaninį „Orlen Lietuvos“ patikrinimą.

Vasario 7 dieną bendrovė pranešė, kad Baltijos jūroje prie Būtingės naftos terminalo plūduro baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė jūrinės žarnos mova ir išsiliejo apie 300 litrų naftos. AAD tuomet teigė, kad dalis teršalų pasiekė ir Latvijos teritorinius vandenis.

Departamentas tuomet teigė, kad devynių kilometrų ilgio ir dviejų kilometrų pločio dėmė leidžia manyti, kad kiekio būta gerokai didesnio nei pranešė bendrovė. Pirminiais duomenimis, ant vandens paviršiaus buvo nuo 1,8 tonos išsiliejusios naftos.

Teršalų surinkimas koordinuojant Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui bei dalyvaujant laivui „Šakiai“ buvo baigtas vasario 9-ąją.

Uostamiestyje veikianti įmonė Klaipėdos apygardos prokuratūros ir FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi pažeidimą ir valstybei atlygino žalą.

Kaip skelbia FNTT, Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, gavę pareiškimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), pradėjo ikiteisminį tyrimą įtardami, kad uostamiestyje veikianti įmonė galėjo savo akcininkams – Kipre veikiančiai įmonei – išmokėti per 50 mln. eurų dividendų už 2016–2018 metus.

Buvo įtariama, kad dividendai nebuvo priskirti apmokestinamosioms pajamoms ir galėjo būti nesumokėtas pelno mokestis valstybei.

Tyrimo metu pareigūnai su VMI specialistais nustatė, kad bendrovė netinkamai pritaikė pelno mokesčio normą.

Bendrovė patikslino pelno mokesčio deklaracijas ir, su VMI sudariusi susitarimą, į valstybės biudžetą sumokėjo tyrimo metu nustatytą per 5 mln. eurų siekusį pelno mokestį.

Kadangi vadinamojoje Garliavos byloje nuteistoji atsiskaitė su nukentėjusiaisiais ir valstybe, Panevėžio apygardos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos pinigams, buvusiems Panevėžio apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

Pinigai grąžinti į nuteistosios sąskaitą banke.

Prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai priklausantiems daugiau nei 2,4 tūkst. eurų N. Venckienė teismui pateikė vasario 18 dieną. Nuteistoji nurodė, kad visiškai atlygino iš jos priteistas sumas nukentėjusiesiems ir valstybei.

Kaip įrodymą, kad atsiskaitė tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su valstybe, N. Venckienė pateikė teismui mokėjimo nurodymų kopijas. Kad nuteistoji atlygino jiems priteistas sumas, teismui patvirtino ir du nukentėjusieji.

Įstatymas numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė N. Venckienės ir jos advokatų skundus. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Nuosprendžiu teismas iš N. Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai Laimutei Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų  turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.

Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N. Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N. Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų Garliavoje paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

Ikiteisminis tyrimas baigtas laidavimu asmeniui pripažinus savo kaltę, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT buvo gavusi asmens skundą dėl šios įmonės vadovo veiksmų ir galimo mokesčių slėpimo.

Atlikdami tyrimą pareigūnai nustatė, kad nuo 2019 metų pradžios direktorius, veikdamas per savo pavaduotoją ir kitus asmenis, nieko nežinančius apie galimai daromą nusikalstamą veiką, į įmonės buhalterinę apskaitą galėjo neįtraukti 40 baldų pardavimo sandorių ir neapskaityti už baldus gautų pajamų – per 52 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnai įtarė, kad per įmonės buhalterę teikdamas neteisingus duomenis apie pajamas, direktorius siekė išvengti pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, kurių bendra suma siekia 11,5 tūkst. eurų.

Be to, pareigūnai užfiksavo ir galimą atlyginimo mokėjimo vokelyje atvejį.

Įtariama, kad vienam darbuotojui galėjo būti išmokėtas neoficialus darbo užmokestis – daugiau nei 4 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, šis mokėjimo faktas nebuvo apskaitytas ir įtrauktas į įmonės dokumentus bei registrus.

Įmonės direktorius, kuris buvo įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir atlygino valstybei padarytą žalą – 11,5 tūkst. eurų, todėl ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas laidavimu.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Jeigu asmuo laidavimo galiojimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir privalomai sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.