„Praėjusią savaitę jau buvo palyginti nebloga situacija. Dar toli gražu iki visiško išsilyginimo, bet, ko gero, jo ir nebus, kol neleis visiškai laisvai judėti tarp savivaldybių“, – įvertino „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Kol kas Senojoje perkėloje keltas plauks įprastu pavasario grafiku.

„Kas valandą. Pradėsime septintą ryte, paskutinis iš Klaipėdos išplauks 19 val. O iš Smiltynės į Klaipėdą – 19.15 val.“, – patikslino M.Čiakas.

Tačiau neaišku, ar klaipėdiečiai naudosis keltu. Jei keleivių bus itin mažai, bendrovės direktorius neatmetama galimybės grafiką keisti.

„Nesinori iš anksto prognozuoti ir įvesti žmonėms sumaišties. Jei matysime, kad nuostolinga, teks spręsti. Dabar dirbsime, o po poros savaičių žiūrėsime, kaip seksis“, – teigė M.Čiakas.

Kad keleivinis keltas Senojoje perkėloje visiškai atsipirktų, per dieną reikėtų parduoti bent tūkstantį bilietų.

„Jei muziejus veiktų, čia būtų pasiekiami skaičiai. Esame žiemą kėlę ir po tris tūkstančius. Bet dabar darbo dienomis iš viso nėra, ko keltis į tą pusę. Savaitgaliais būna žmonių, bet irgi labai ribotas skaičius – po du tris šimtus“, – aiškino M.Čiakas.

Brangiausiai – apie 700 eurų per dieną – kainuoja įgulos atlyginimai.

„Kapitonas, mechanikas, denio jūreivis, motoristas. Laive turi būti keturi įgulos nariai“, – aiškino M.Čiakas. Be to, dėvisi ir pats keltas.

„Nesvarbu, kiek žmonių keli, variklis vis tiek sukasi. O laivo remontas, pasikėlus jį dokuose, kainuoja du šimtus tūkstančių“, – skaičiavo M.Čiakas.

Neabejojama, kad šį ir kitą mėnesį keltas dar plaukios nuostolingai. Padėtis paprastai pagerėja gegužę.

„Dabar vėl spauda rašo, kad nėra priežasčių karantinui atlaisvinti. Baisu, kad dar labiau neapribotų“, – kalbėjo M.Čiakas.

Nuostolingai veikiančią Senąją perkėlą gelbėja tik Naujoji.

Vairuotojų bilietai padengia ir keleivių perkėlimo sąnaudas.

Nors pandemija gerokai sumažino mašinų srautus, padėtis Naujojoje perkėloje pamažu gerėja.

„Pernai per savaitę būdavo perkeliama beveik 10 tūkst. automobilių, o šiemet tą pačią savaitę – beveik 7 tūkst. Ankstesnėmis savaitėmis buvo keliama beveik dvigubai mažiau nei pernai“, – aiškino M.Čiakas.

Senoji perkėla neveikia nuo gruodžio 16 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas dar praėjusios savaitės pabaigoje konstatavo, kad ligoninei leidžiama suformuoti komandas ir atnaujinti anksčiau uždarytų skyrių darbą.

Tiesa, Traumatologijos skyriaus atidarymo dar teks palaukti.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad nuo antradienio bus pradėtos teikti tos paslaugos, kurių neteikia kitos ligoninės, – krūtinės chirurgijos, veido-žandikaulių chirurgijos, neurochirurgijos, pilvo chirurgijos, sudėtingos bendrosios chirurgijos.

"Toliau pamažu išvystytume ir kitas paslaugas, išskyrus traumatologiją, kur dar reikia trupučio laiko", – dėstė V.Janušonis.

Anot R.Grigaliūno, svarbiausia, kad įstaigoje būtų laikomasi rekomendacijų, numatytų veiksmų, žmonių srautų valdymo planų, suderintų su centro specialistais.

"Svarbu, kad tai nebūtų vienos, dviejų ar trijų dienų reikalavimų vykdymas, jie turi būti įgyvendinami ilgą laikotarpį. Reikia stengtis, kad virusas į ligoninę bent jau dėl kažkieno klaidų nebepatektų", – akcentavo departamento vadovas.

V.Janušonis pabrėžė, kad nuo viruso nėra apsaugota nė viena įstaiga. Anot jo, užkratas patenka ne dėl klaidų, o kitais keliais.

Klaipėdos universitetinės ligoninės grįžimas į prieš tai buvusį darbo režimą turėtų prisidėti prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuo jai iki šiol tekusio krūvio atlaisvinimo.