Iš namų – nepaskambinsi

Palangos gyventojai skundžiasi, kad mobilusis ryšys jų namuose ir apylinkėse yra prastas.

Neretu atveju žmonėms tenka išeiti į lauką, kad galėtų prisiskambinti.

„Gyvenu privačiame name Palangos pakraštyje. Iš savo būsto prisiskambinti mobiliuoju negaliu, tiesiog ryšys per silpnas. Tenka išeiti į kiemą, kad galėtum kam nors paskambinti. Buvau sunkiai apsirgęs, temperatūra aukšta ir, kad prisiskambinčiau šeimos gydytojai, turėjau eiti į lauką, nes namie ryšys labai prastas. Ar tai normalu? Aplinkui gyvena daugybė žmonių ir visi jie susiduria su ta pačia problema. Anksčiau „permušdavo“ latviškas mobilusis ryšys, dabar to nebėra, bet ryšys toli gražu nėra idealus“, – piktinosi palangiškis.

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pripažino, kad pajūryje iš tikrųjų reikia daugiau investicijų į tinklą, kad tokių problemų nekiltų.

„Nuolat sulaukiame šio regiono gyventojų skundų ir prašymų pagerinti ryšį. O pastaraisiais mėnesiais tokių nusiskundimų daugėja. Palyginimui – šį sausį prašymų pagerinti ryšį sulaukėme tiek pat, kiek rugpjūtį, kai tinklas būna labiausiai apkrautas dėl didelio poilsiautojų srauto“, – teigė E. Stankevičius.

Nerimas: jei operatoriai nepastatys daugiau bazinių stočių pajūryje, išaugus vartotojų skaičiui, ryšys bus prastas arba dalis vartotojų negalės naudotis 5G ryšiu. / K. Vanago / BNS nuotr.

Laukimas su nerimu

Artėja vasaros sezonas ir, kai į Palangą suvažiuos daugybė vietos ir užsienio turistų, problema tik dar labiau paaštrės.

Išaugus vartotojų skaičiui, mobiliojo ryšio situacija gali tik pablogėti, o dalis vartotojų apskritai gali likti be paslaugų.

Vietos gyventojams neramu, kad dėl prastesnio ryšio kris jų nuomojamų poilsio patalpų paklausa – baiminamasi, kad turistai rinksis namelius ir apartamentus tose vietose, kuriose yra geresnis ryšys.

„Palanga ir Šventoji per vasarą sulaukia kone pusės visos šalies gyventojų, o per vieną savaitgalį gali sutraukti ir 300 tūkst. žmonių, taip tapdama kone antru pagal gyventojų skaičių miestu Lietuvoje. Tačiau tokiam žmonių skaičiui Kaune turime apie 200 mobiliojo ryšio stočių, kai Palangoje tiek duomenų tenka prasiųsti vos per 13 bazinių stočių. Tai yra penkiolika kartų mažiau“, – pabrėžė „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Anot R. Mikalausko, sezono metu tai tampa problema į kurortą atvykusiems poilsiautojams ar mieste vasarą nuotoliu dirbantiems žmonėms, nes mobiliojo ryšio kokybė, skirtingai nuo šviesolaidžio, tiesiogiai priklauso nuo juo besinaudojančių žmonių skaičiaus.

„Paprastai sakant, tai yra tortas, kurio gabaliuko dydis priklauso nuo valgančiųjų skaičiaus. Todėl vasarą sulaukiame daug vietinių gyventojų ir atostogautojų skundų, kad mieste nėra gero ryšio ir kad jie mieliau rinktųsi kitą vietą vasaroti“, – teigė R. Mikalauskas.

Palangiškiai neabejoja, jei su nekokybišku mobiliuoju ryšiu susidurs užsienio turistai, tai gali pakenkti net šalies reputacijai, juolab viešai deklaruojama, kad Lietuvoje kone geriausias mobilusis ryšys regione.

Nauji bokštai – negražu?

Operatoriai, aktyviai konkuruojantys dėl kiekvieno kliento, stengiasi užtikrinti kuo geresnį ryšį be baltųjų dėmių visoje šalies teritorijoje, tačiau šiuo atveju palaikymo iš kurorto valdininkų esą beveik nesulaukia.

„Ir jei mūsų 5G technologija šią problemą iš dalies sprendžia, tai nepanaikina didžiulio mobiliojo ryšio poreikio deficito, kurį dirbtinai sukelia pati miesto savivaldybė, neišduodama leidimų įrengti būtinas bazines stotis. Ir čia net nekalbame apie naujų bokštų statybą, o tiesiog esamos infrastruktūros panaudojimą įrengiant nedidelės galios antenas ant esamų pastatų stogų. Iš savivaldybė girdime: „Jūs darykite, siūlykite.“ Tačiau galiausiai visi projektai ir jų tvirtinimas stringa dėl „vizualinės taršos“ – esą antenos ant stogo gadina vaizdą“, – kalbėjo R. Mikalauskas.

R. Mikalausko teigimu, kad ir koks skirtingas būtų kiekvieno supratimas apie vaizdą, kas yra gražu, o kas ne, faktai nuo to nesikeičia ir jokių „apėjimų“, kaip kitaip turėti kokybišką mobilųjį ryšį Palangoje, nėra.

Esą, jei miestas norės ir ateityje likti šiuolaikišku, patogiu ir patraukliu kurortu, negalės likti „man negražu“ įkaitais ir privalės kaip nors spręsti mobiliojo ryšio bazinių stočių plėtros klausimą.

Kitu atveju palangiškiai ir poilsiautojai turės susitaikyti su vos vidutinio ar silpno ryšio statuso kurortu, kuriame lengvai gali likti visai be ryšio.

Kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio.

„Kaip mobiliojo ryšio operatoriai, mes visada būsime pasiryžę derintis, bendradarbiauti ir prisitaikyti, tačiau iš Kretingos ar Darbėnų mobiliojo ryšio Palangai nepateiksime – tokie yra elementarūs radijo fizikos dėsniai. Vienos bazinės stoties įrengimas mums kainuoja apie 100 tūkst. eurų, todėl mes labai atsakingai renkamės, kur investuoti, suprantame, kad dalis stočių dirbs tik sezono metu, tačiau klientų patirtis ir ryšio kokybė mums yra pati svarbiausia“, – dėstė R. Mikalauskas.

Kodėl demontavo įrenginį?

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas E. Stankevičius patikino, kad ryšio padengimo klausimą pajūryje sprendžia prioriteto tvarka.

Tačiau esą neseniai kompanija gavo nurodymą vieną bazinių stočių išmontuoti, tą ir padarė.

„Tele2“ tinklo atstovai teigė aktyviai ieškantys vietos naujos stoties statybai ir tikisi bendruomenės bei institucijų palaikymo.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis tvirtino, kad vienas operatorių savivaldybei buvo pateikęs projektinius pasiūlymus dėl naujų antenų statybos, tačiau Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius jiems nepritarė dėl vizualinės taršos.

„2024 m. vasario 26 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio Užkanavės g. 50A, Palangoje, statybos projektas“. Buvo atliktas projekto viešinimas, ryšio antena yra pagaminta eglės pavidalo, kad nedarkytų kraštovaizdžio“, – teigė Ž. Žvirblis.

Ar kitas antenas savivaldybė leis įrengti, anot Ž. Žvirblio, priklauso nuo konkrečios situacijos – žemės sklypo paskirties, antenos aukščio, jos vizualinės išraiškos, visuomenės ir trečiųjų šalių intereso bei kitų konkrečių aplinkybių.

Esą kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, o ryšio antenų statytojams rekomenduojama planuoti statybą taip, kad nebūtų vizualinės taršos, pvz., ant jau esamų ar statomų aukštų statinių.

„Dirbame, kad užtikrintume tinkamą pajūrio padengimą 5G ryšiu. Tačiau būtent dėl naujos kartos ryšio specifikos – trumpesnių bangų – gero ryšio užtikrinimui stotys turi būti statomos tankiau, jų reikia daugiau. Taip pat dėl fizikinių savybių ryšio stotys geriausiai veikia, kai yra statomos tam tikru atstumu ir tam tikra išdėstymo tvarka viena nuo kitos. Todėl parinkti tinkamą vietą nėra paprasta. O naują stotį pastatyti – brangus ir ilgas procesas. Todėl kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio. Labai tikimės ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su savivalda bei kitomis institucijomis“, – akcentavo E. Stankevičius.

Komentaras

Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė

Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė

Mobilaus interneto ryšio sparta priklauso nuo įvairių veiksnių: turimo dažnių resurso, ryšio technologijos, atstumo iki bazinės stoties, reljefo ir užstatymo ypatumų, vartotojų įrangos bei nuo konkrečią vietą aptarnaujančių bazinių stočių apkrovos. Mobiliojo ryšio bazinės stoties aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis. Tai reiškia, kad esant dideliam jų skaičiui, pavyzdžiui, vasarą padaugėjus poilsiautojų, maksimali užtikrinama sparta yra išdalinama tarp vartotojų įrenginių, prisijungusių prie šios stoties. Kuo mažiau šių įrenginių stotis aptarnauja – tuo didesnė sparta suteikiama vartotojui. Ir atvirkščiai, kuo daugiau įrenginių aptarnauja stotis – tuo mažesnė sparta tenka kiekvienam vartotojui. Kadangi vienos bazinės stoties (ir šiai priklausančių celių) aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis, operatoriui įrengus daugiau celių, toje vietovėje daugiau vartotojų turės geresnę ryšio kokybę. Tiek Neringoje, Palangoje, pajūryje toks poreikis atsiranda sezoniškai – šiltuoju metu. Pagal plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis ir pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliekamus matavimus, tiesa, atliktus ne sezono metu – lapkričio mėnesį, tikėtina paslaugų kokybė pajūryje buvo pakankamai gera. Konkrečiai Palangoje ir Šventojoje, net įvertinus maksimalią tinklo apkrovą miestų centruose, yra tikėtina pasiekti 300 Mb/s ar net 1Gb/s viršijančias spartas. Tą patvirtina ir 2023 m. RRT atlikti matavimai, pavyzdžiui, „Telia“ tinkle vidutinė gavimo sparta Palangoje ir Šventojoje buvo apie 450–600 Mb/s. Iššūkių atsiranda, kai atvyksta daugiau poilsiautojų. Paplūdimiai visada yra žemumoje, juos užstoja kopos, medžiai. Be to, jūroje bokšto bazinei stočiai taip pat niekas nepastatys. Dėl to paplūdimiuose, kurie yra toliau nuo kurortinių miestų, tikėtina, gavimo sparta, pagal RRT plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis, krenta ir tikėtinas paslaugų kokybės lygis ten yra žemesnis. Vienas sprendimų gali būti ir laikinų mobilių stočių naudojimas. Pavyzdžiui, atsivežama laikotarpiui, sezonui, kol yra poreikis.

Nesupainiojama su niekuo

Palangos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės pastebėjimu, Šventąją mielai renkasi ne tik jaunos šeimos su vaikais, žmonės, kuriems aktualus šiek tiek ramesnis poilsis.

„Kompaktiškesnė, ramesnė teritorija suteikia galimybę mėgautis vadinamuoju lėtuoju turizmu. Kita vertus, Šventąją pamėgo ir aktyvaus laisvalaikio gerbėjai, pavyzdžiui, ekstremalaus vandens sporto atstovai. Neabejoju, jog nuostabiais jėgos aitvarų vaizdais, šių žmonių drąsa galynėtis su bangomis mielai grožisi ir esantieji krante“, – šyptelėjo pašnekovė.

Vienas didžiausių Šventosios išskirtinumų – erdvūs, pusiau laukiniai paplūdimiai, kurie vilioja privatesnį poilsį bei civilizacijos mažai paliestą gamtą vertinančius žmones.

Kaip pripažino R.Kmitienė, romantiškų saulėlydžių kadrų Šventosios pajūryje ties senosiomis tilto liekanomis nesupainiosi su jokiais kitais pajūrio vaizdais. Kaip ir jau šios vietos simboliu tapusio kabančio svyruojančio tilto per Šventosios upę.

Sunku patikėti, jog neseniai atnaujintas populiarusis beždžionių tiltas skaičiuoja jau penktą dešimtmetį – šis Šventosios traukos taškas buvo įrengtas dar 1973 metais.

Ir sausuma, ir vandeniu

„Kelionę ar pasivaikščiojimą po Šventąją siūlyčiau pradėti nuo pagrindinės aikštės, pasižvalgyti po patį miestelį, pakėlus akis pažvelgti į įspūdingo dydžio Šventosios vandens bokštą, taip pat – švyturį, žinoma, būtinai pereiti per Šventosios beždžionių tiltą, pasivaikščioti po sveikatingumo centro „Akmens amžiaus“ parką, o keliaujant pajūriu aplankyti Žemaičių alką ir surasti trijų mergelių – „Žvejo dukrų“ skulptūrą pačiose kopose“, – vardijo Palangos turizmo informacijos centro vadovė.

Aktyvaus poilsio mėgėjai, pasibalnoję dviračius ar „apsiginklavę“ riedučiais, šiaurietiško ėjimo lazdomis, kviečiami išbandyti savo jėgas ir valią maršrutu Šventoji–Palanga–Šventoji.

„Taip pat Šventosios upe rengiamos iškylos baidarėmis, o atplaukę iki jūros iškylautojai gali patirti išties išskirtinį jausmą, Šventajai įtekant į Baltiją, – intriguoja R.Kmitienė. – O tuos, kuriems labiau patinka laukinė gamta, paplūdimiai, kviesčiau pasivaikščiojant nukeliauti iki stulpo, žyminčio Lietuvos ir Latvijos sieną.“

Anot pašnekovės, neatsilikdama nuo centrinės Palangos kurorto dalies, savo veidą keičia ir Šventoji – gyvenvietėje nuosekliai tvarkoma infrastruktūra, gražinamos viešosios erdvės. Neabejotinai viena tokių – neseniai rekonstruota centrinė miesto aikštė.

Puota kino gurmanams

„Ši vieta jau tapo kurorto svečių ir šventojiškių traukos tašku. Tai tarsi multifunkcinis centras, kuris dienos metu gali būti puiki susitikimų, vaikų laisvalaikio praleidimo zona. O vakare ji tarsi atgimsta iš naujo, tapdama patrauklia renginių erdve“, – kalbėjo R.Kmitienė.

Naujos aikštės infrastruktūros galimybėmis buvo galima pasidžiaugti ir praėjusį mėnesį vykusio gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis“ metu.

Turinys: kino mėgėjams – išskirtiniai seansai po atviru dangumi. (Aldo Kazlausko nuotr.)

Savo ruožtu Palangos kultūros ir jaunimo centras jau antrą sezoną šioje vietoje inicijuoja projektą „Filmų vasara Šventojoje“. Nemokami kino vakarai suburia kino gerbėjus po atviru dangumi mėgautis kinu ir nuostabiais pajūrio vakarais.

Šiemetę „Tarptautinių filmų vasaros Šventojoje“ programą praturtino plačiai auditorijai skirti įvairių žanrų, gausiai nominuotos ir puikių įvertinimų tarptautiniu mastu sulaukusios juostos.

Filmai rodomi ant aikštėje esančio paviljono sienos, o seansai vyksta saulei nusileidus, tad mėgautis puikiu kinu galima jaukiai įsisupus į šiltą pledą bei guršknojant karštą gėrimą iš drauge atsinešto termoso.

Šį šeštadienį 21.30 val. kino mėgėjai Šventojoje kviečiami į 2014-aisiais Lietuvoje sukurtą dokumentinį filmą „Meistras ir Tatjana“. Rugpjūčio 20 d. 21.30 val. bus rodoma tarptautinės komandos 2018 m. sukurta komiška drama „Neįtikėtina Fakyro kelionė“, o rugpjūčio 28 d. 21.30 val. filmų vasarą vainikuos 2015 m. prancūzų animacinė juosta „Mažasis princas“.

Dundės plieniniai žirgai

O jau ateinantį savaitgalį Šventoji pakvies į smagų tradicinio renginio šurmulį. Rugpjūčio 19–22 dienomis čia vyks jau šeštasis tarptautinis bei didžiausias Baltijos šalyse baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis „Beach Bike Fest-2021“.

Šiemetėje festivalio muzikinėje programoje – „Sisters On Wire“, Algirdas Kaušpėdas, Victoras Diawara, Nika Ganga, „Poliarizuoti stiklai“, „AC/DC show“ bei kitų atlikėjų bei grupių pasirodymai.

Pramogos: ateinantį savaitgalį Šventojoje šurmuliuos baikerių fiesta. (Organizatorių nuotr.)

Taip pat nemokamo renginio dalyvių lauks prekybininkų mugė, motociklų paradas maršrutu Šventoji–Palanga–Šventoji, aktyvaus sporto ir ištvermės rungtys, apdovanojimai bei daugybė kitų pramogų. Nenuostabu, jog šis atraktyvus renginys nestokoja didžiulio populiarumo.

„Neabejotinai savitu išskirtinumu žavinti bei savo gerbėjų ratą turinti Šventoji – puiki kryptis ir tiems, kurie renkasi centrinę Palangos kurorto dalį: nemažai poilsiautojų mielai leidžiasi į

Šventąją pasibūti dieną ar pusdienį. Tad šią atokiau nuo didžiojo šurmulio nutolusią kurortinę gyvenvietę veikiau derėtų įvardyti ne kaip alternatyvą, o tiesiog kaip kitokio poilsio galimybę“, – šyptelėjo R.Kmitienė.

Akcentai

Skulptūra „Žvejo dukros“

Įspūdinga 4 m aukščio Zuzanos Pranaitytės skulptūrinė kompozicija kopose ties Šventosios uosto vartais pastatyta 1982 m. Trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo, tapo neatsiejama Šventosios savasties dalimi.

Skulptūrų parkas „Akmens amžius“

Parkas įsikūręs sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Čia nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Parke eksponuojama apie pusšimtis akmens skulptūrų, demonstruojančių skulptorių meistriškumą ir atskleidžiančių senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.

Šventosios švyturys

Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų 39 m švyturys pastatytas 1957 m. 780 m nuo jūros. Navigacinio ženklo signalas matomas 31 km atstumu. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau nei valandą. 1964 m. jame įrengtas garso signalas. 2000 m. atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Netoli Šventosios gatvės stovinčio švyturio teritorija yra aptverta.

Žemaičių alka

Pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje, atstatyta 1998 m. Žemaičių alka įsikūrusi ant kopos Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Atstatant pagonišką šventvietę, buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, kiekvienas jų atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus. Saulei leidžiantis į jūrą pagal stulpų metamų šešėlių išsidėstymą galima apskaičiuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes. Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės.

Sunkūs metai, karantinas, epidemija išsekino žmones, tad šie džiaugiasi galimybe ištrūkti paatostogauti.

Visgi, kad ir kaip būtų, pasibaigus karantinui, jo ribojimai dar išlikę. Tik ar jų yra laikomasi pajūryje?

Apsižvalgykime Palangoje įprastą darbo dieną.

Paplūdimyje poilsiautojai guli vienas šalia kito, ant suoliukų sėdi vienas šalia kito, net norintys nusipirkti vaflį ar ledų žmonės eilėse stovi visiškai greta vienas kito.

„Esame iš Vilniaus, atvykome čia prie jūros pailsėti su vaikais. Džiaugiamės atostogomis ir tropiniais orais Lietuvoje. Čia, Palangoje, apsistojome ne vienai dienai, kol kas planai yra pabūti savaitėlę. Labai džiugu po ilgo laiko jaustis laisvai, vaikščioti tarp žmonių, girdėti „gyvą“ muziką. Atrodo, jog karantino net nebūtų buvę, lauke, kavinukėje nematėme dar nė vieno su kauke, o apie atstumo ribojimus išvis kalbų nėra“, – atviravo atostogautoja Lina, atvykusi pailsėti su šeima iš Vilniaus.

Paklausus, kaip jaučiasi, kai pajūryje tiek žmonių, ir ribojimai nėra aktualūs poilsiautojams, moteris atsakė: „Šiaip viskas lyg ir gerai, tik gal šiek tiek neramu, jog, nesilaikydami atstumų ir per daug atsipalaidavę, galime vėl prisišaukti tą nelemtą virusą ir vėl būti uždaryti.“

Vaikštant Palangos gatvėmis, J.Basanavičiaus alėja ir žvelgiant į pajūryje susigrūdusius žmones tikrai retai išvysite atstumų reikalavimo laikymąsi.

Paplūdimyje poilsiautojai guli vienas šalia kito, ant suoliukų sėdi vienas šalia kito, net norintys nusipirkti vaflį ar ledų žmonės eilėse stovi visiškai greta vienas kito.

Į COVID-19 realybę grąžina tik pajūrio verslo darbuotojai, kurie aptarnauja klientus su kaukėmis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 826 žmonės.

Sėkmingos – vos 11 dienų

Šiemetė vasara pajūrio nelepino gražiais orais. Būtent šis faktorius ir turėjo didžiausią įtaką uostamiesčio paplūdimiuose ir jų prieigose pastatytų kavinių uždarbiui.

Daug metų tris kavines uostamiesčio paplūdimiuose turintis Marius Junokas pasakojo, kad per 10 metų ši vasara buvo pati šalčiausia, o orai tiesiogiai turi įtakos uždarbiui iš šios veiklos.

"Klaipėda skiriasi nuo šalies kurortinių miestų. Žmonės iš anksto užsisako kelialapius į Nidą, Palangą. Susimoka pinigus ir važiuoja nepriklausomai nuo oro. Pas mus oras labai svarbus. Nebus saulės, šilumos, nebus ir klientų", – pasakojo verslininkas.

M.Junokas suskaičiavo, kad šią vasarą buvo vos 11 dienų, kai paplūdimio kavinėse vyko intensyvi prekyba.

"Kai saulė ir šilta, buvo pilna žmonių. Kai kuriomis dienomis nesulaukėme nė vieno kliento. Būtume visi laimingi, jei pas mus vasara tęstųsi kaip Turkijoje – pusę metų", – tvirtino verslininkas.

Vilties dar nepraranda

Klaipėdietis neslėpė, kad būna, jog kyla visokių minčių apie tolesnę verslo ateitį, bet, praėjus kuriam laikui, blogos mintys pasimiršta.

Verslininkas pasakojo, kad konkursą teikti viešojo maitinimo ir kitas paslaugas paplūdimiuose savivaldybė skelbia penkeriems metams. Būtent šio laikotarpio uždarbį ir vertina pliažuose kavines turintys verslininkai.

"Ši vasara prastesnė, gal kita bus sėkmingesnė. Viltis – durnių motina", – teigė M.Junokas.

Verslininkas prisiminė, jog anksčiau būdavo vasarų, kai karšti orai laikydavosi pusantro mėnesio – apie 50 dienų. Jis pastebėjo, kad jau ketverius metus iš eilės vasaromis sulaukiama vis prastesnių orų.

"Tokia tendencija vis stiprėja. Garsiai kalbama apie klimato atšilimą, visur karšta, žmonės leipsta, o mes nesulaukiame, kad išlįs saulė. Keista", – ironizavo kavinių savininkas.

Verslą gelbėjo rugpjūtis

Optimistiškiau šį sezoną vertina pliažų prieigose viešojo maitinimo įstaigas turintys verslininkai.

Giruliuose esančios kavinės "Medvėgalis", kuri veikia visus metus, savininkas Arvydas Petlinskas tvirtino, kad pasibaigusi vasara buvo vidutinė.

"Negali nei labai džiaugtis, nei sakyti, kad buvo labai blogai. Labiausiai trūko gero oro. Nėra saulės, šilumos, nėra ir žmonių", – dėstė verslininkas.

A.Petlinsko teigimu, ankstesniais metais daugiausia klientų apsilankydavo liepą. Šiemet šį mėnesį vyravo ypač prasti orai.

"Žmonių visai nebuvo. Birželis šiaip kasmet būna vangus. Žmonės dar neatostogauja, prie jūros neskuba, nes dar neįšilusi. Ir patys orai būna vėsesni. Vienintelis rugpjūtis išgelbėjo šią vasarą. Paskutinį vasaros mėnesį džiugino tikrai gražūs orai", – pasakojo verslininkas.

Už dešrelę – dar vienas euras

Nors paplūdimyje ir jo prieigose kavines turintys verslininkai dėl sumažėjusių klientų srautų labiausiai kaltina orą, poilsiautojai įžvelgia dar vieną tokios tendencijos priežastį – pastebimai išaugusias patiekalų kainas. Net ir pačių paprasčiausių.

Paplūdimyje esančiose kavinėse už keptos duonos porciją prašoma 1,5–2, su sūrio padažu – 2–3 eurų.

Kibinas atsieina 1,2, dešrainis – 1,5 euro, čeburekas – 2 eurus, o sultinys – eurą.

Gruzdintos bulvytės kainuoja 2, su dešrele – 3, o dviem – 4 eurus.

Už puodelį arbatos paplūdimio kavinėse prašoma 1–1,2, latės ir baltos kavos kaina svyruoja nuo 2 iki 2,50 euro, juoda kainuoja 2, alus – 3 eurus.

Ledų porcija atsieina 1,2–2 eurus, o parduotuvėje tie patys kainuoja perpus ar net tris kartus pigiau.

Paplūdimių prieigose esančiose kavinėse vienų patiekalų ar gėrimų kainos kiek mažesnės, kitų – didesnės. Kepta duona tokiose įstaigose kainuoja 2, su sūriu – 2,5 euro.

Už gruzdintas bulvytes prašoma 2, su dešrele ir daržovėmis – 3,7 euro.

Koldūnų kaina svyruoja nuo 4 iki 5, o blynelių nuo 3,5 iki 5 eurų, priklausomai nuo įdaro, karbonado – 5–5,5 euro.

Vasarą ypač populiarių šaltibarščių porcija atsieina 2,5–2,6, sultinys – 1,5 euro. Čeburekų kainos svyruoja nuo 2 iki 2,5 euro.

Už puodelį arbatos prašoma nuo 1 iki 1,5 euro, baltą ar latės kavą – 1–1,5, juodą – 1,20, o alaus butelį – 2–2,5 euro.

Vis dar verčia į litus

Dalį poilsiautojų stebina paplūdimiuose ir jų prieigose esančių kavinių patiekalų ir gėrimų kainos ir dėl to, kad vis dar prisimenama, kiek visa tai kainavo litais.

"Anksčiau čeburekas niekada nekainavo brangiau nei du litus. Dabar tiek pat ar net daugiau eurais. Ar kas nors už čebureką būtų mokėjęs 7 ar 9 litus, kad ir koks išskirtinis jis būtų? Tikrai abejoju", – tvirtino vienas poilsiautojas.

Vyro nuomone, tokia pati situacija yra ir dėl kitų patiekalų ar gėrimų.

Arbatos puodelis kainuodavo apie litą, dabar – eurą. Kavos puodelio kainų virsmas buvo taip pat analogišku santykiu.

Lėkštė kainuoja, lyg jie būtų pagaminti iš stebuklingo kefyro ir burokėlių.

"Apie šaltibarščius net nekalbu. Lėkštė kainuoja, lyg jie būtų pagaminti iš stebuklingo kefyro ir burokėlių. Už tokią sumą visą puodą gali pagaminti. O alaus bokalas anksčiau tiek net naktiniuose klubuose nekainavo, kur visada brangiau, kiek dabar paprastoje paplūdimio kavinėje", – lygino poilsiautojas.

Kelionėmis besižavintis vyras pasakojo, kad anksčiau už kavą mokėti 3 eurus svečiose šalyse buvo gaila, o dabar panašiai puodelis kainuoja ir Lietuvoje.

"Dažnu atveju jau siekiame užsienio šalių kainas. Gaila, kad tik atlyginimai tiek neauga, kiek jos", – tvirtino vyras.

Teisinasi masiniu brangimu

Pasak M.Junoko, kainų vertinimas – pigu ar brangu – subjektyvus dalykas. Verslininkas atkreipė dėmesį, kad paplūdimio kavinėje daug ir neišleisi.

"Čia nėra įmantrių patiekalų, omarų, kalmarų. Tik gėrimai ir užkandžiai. Kainos – simbolinės", – komentavo klaipėdietis.

M.Junokas pasakojo, kad kainos paplūdimio kavinėse tikrai nėra didesnės nei vidutinio lygio tokioje pat įstaigoje mieste, nors į pliažą ir sudėtingiau viską atsivežti, susitvarkyti, reikia daugiau darbo jėgos, yra papildomų išlaidų.

Čia nėra įmantrių patiekalų, omarų, kalmarų. Tik gėrimai ir užkandžiai.

"Pas mus brangiau nei mieste tikrai nėra. Ten alus 3 eurus kainuoja, pas mus irgi tiek pat. Taip pat yra ir su kitais patiekalais. Aišku, mes su restoranais nesilyginame", – dėstė verslininkas.

Pasak savininko, nieko nuostabaus, kad kainos pastaraisiais metais išaugo paplūdimio kavinėse.

"Viskas brango. Tokia tendencija vyrauja ir maisto, rūbų, batų ir kitoje prekyboje. Tiekėjai padidino kainas mums, mes atitinkamai – klientams. Grandinė. Taip, prieš 10 metų bokalas alaus kainavo 3–4 litus. Dabar tiek pat eurais. Visi jau daugmaž priprato. Vienas kitas verčia kainas iš eurų į litus ir lygina", – pastebėjo verslininkas.

M.Junoko teigimu, žmonės paplūdimio kavinėse išleidžia panašias sumas kaip ir anksčiau.

"Tikrai ne daugiau. Gal kažkiek ir pataupo. Daugiau sau leidžia į Lietuvą atostogų grįžę emigrantai", – teigė verslininkas.

Šoktelėjo sūrio kaina

A.Petlinskas nurodė, kad daugumos patiekalų ir gėrimų kainų po perėjimo nuo lito prie euro smarkiai nedidino. Tik suapvalino, nes tai patogiau tiek klientams, tiek darbuotojams.

Vis dėlto kai kuriuos patiekalus teko branginti dėl išaugusių produktų kainų. Tarp tokių ir ypač įstaigoje populiarūs čeburekai ir kačiapuriai.

"Pas mus jie kainuoja po 2,5 euro. Tačiau juos patys gaminame. Įvertiname sąnaudas, gamybą. Susidaro nemaža suma. Tikrai nenorime apiplėšti atėjusių žmonių. Kai gamini pats, didesnės ir išlaidos", – pasakojo verslininkas.

A.Petlinskas atkreipė dėmesį, kad sūrio, kuris naudojamas kačiapuriams gaminti, kaina išaugo vos ne du kartus – nuo 2,7 iki 5 eurų už kilogramą.

"Dėl to kainos ir didėja. Esame priversti reaguoti į maisto produktų brangimą", – tvirtino verslininkas.

Statistika ir faktai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, restoranų, kavinių ir panašių viešojo maitinimo įstaigų paslaugų kainos šalyje 2017 m. liepą buvo išaugusios 20 proc., palyginti su 2014 m. gruodžiu, prieš euro įvedimą.

Šių metų liepą porcija vištienos krūtinėlės kepsnio su garnyru minėtose įstaigose vidutiniškai kainavo 5,55 euro, o 2014 m. gruodį – 4,63, pusės litro alaus bokalas 2,13 ir 1,66 euro atitinkamai.

Panaši situacija užfiksuota ir Klaipėdoje. Uostamiesčio restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainos 2017 m. liepą išaugo 17,2 proc., palyginti su 2014 m. gruodžiu.

Lietuvos statistikos departamentas vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas kas mėnesį registruoja atrinktose visų nuosavybės formų, tipų, dydžio įmonėse. Atrenkamos populiarios paslaugos.

Šventinėmis nuotaikomis gyvenantys lietuviai iš naujo atranda gražiausius savo šalies kampelius. Aiškėja tendencija, kad atostogos užsienio kurortuose vienų nežavi dėl padidėjusios teroro grėsmės, kiti ilgoms kelionėms sako neturintys pinigų.

Atgyja šalies kurortai

Lietuviai, kurių dauguma – per atostogas grįžtantys emigrantai, traukia ilsėtis į šalies pajūrį. Kaip jie patys sako, čia ir maistas skanus, ir žmonės savi. Taip pat savo šalyje esą jaučiamasi saugiau.

"Kartu su šeima skridome į Ispaniją iškart po tragiškų įvykių Egipte. Neturėjome, kur dėtis. Juk kelionė buvo suplanuota iš anksto, pinigai sumokėti. Tačiau visų atostogų metu, bent jau aš, jutau didelę įtampą. Tie neramumai savotiškai paveikė mus visus. Toks jausmas, jog niekuo negali pasitikėti, įtartinai atrodo bet koks išsišokėliškas užsieniečio elgesys. Vasarą neabejotinai atostogausime Lietuvoje. Kai pagalvoju, kiek daug vietovių čia dar nepažįstu, darosi apmaudu ir net gėda", – atviravo klaipėdietė Inga.

Jai antrino ir Jelena, kuri jau daug metų atostogauja tik Lietuvoje. Moters žodžiais, ji neuždirba tiek, kad galėtų sau leisti poilsį užsienyje.

"Draugai sako, kad galima rasti pigių variantų, paskutinės minutės pasiūlymų ir panašiai. Bet aš – ne paauglė, turiu daug įsipareigojimų ir negaliu elgtis spontaniškai. Sutaupyti kelionei iš 400 eurų algos irgi neįmanoma, nes kartais tenka skolintis net maistui ar buitinėms prekėms, ką ir kalbėti apie pramogas. Tokia ta realybė", – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Tai, kad gyventojai vis dažiau renkasi Lietuvos kurortus, pastebi Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė. Pašnekovės teigimu, daugiausia vietų į renginius ir apgyvendinimo įstaigas rezervuoja vietiniai turistai.

"Neringos lankytojų didžiausią dalį sudaro lietuviai. Kaimyninių šalių atstovai – vokiečiai, rusai, latviai – čia taip pat neretai užklysta, tačiau dominantė yra akivaizdi. Pas mus lankosi mėgstantys ramybę, tylą, pasyvų poilsį ir gražių vaizdų ištroškę žmonės. Esant geram orui, ši trauka dar padidėja", – pabrėžė E.Lubickaitė.

Kainų metamorfozės

Naujamečiam vakarui žmonės taupyti nelinkę. Kone dvigubai nei įprasta didesnės bilietų į koncertus kainos neišgąsdino linksmybių ištroškusių lietuvių.

Palangos turizmo informacijos centro vyriausiasis specialistas Mindaugas Surblys tikino, kad miestas šventiniu laikotarpiu lankytojų neatsigina. Ypač didelio žmonių antplūdžio laukiama jau rytoj – Naujųjų metų išvakarėse.

"Į renginius bilietai labai greitai išparduodami, Donatas Montvydas net nusprendė surengti papildomą koncertą, nes į vyksiantį rytoj jau nebėra vietos", – pastebėjo M.Surblys.

Anot pašnekovo, atvykstančiuosius į Palangą domina pramogų pasiūlymai, apgyvendinimas. Dėl to ypač džiūgauja vietiniai verslininkai, neabejingi kiekvienam papildomam eurui.

M.Surblys pastebi, kad renginių ar nakvynės kainos šiemet nežymiai didėjo, o švenčių metu jos išaugo kone dvigubai. Esą kiekvienas ieško priimtino varianto pagal savo kišenę.

E.Lubickaitė taip pat sutiko, kad Naujųjų metų pasiūlymai brangesni nei įprasta. Tačiau, jos žodžiais, jau pirmąją kitų metų dieną kainos grįš į savas vėžes.

Skrydžių nemažėjo?

Įtemptos nuotaikos Europoje kelia nerimą daugeliui užsienio kurortų mėgėjų. Vis dėlto Klaipėdoje veikiančių kelionių agentūrų atstovai tikino nepastebėję srautų į svečias šalis sumažėjimo.

Vienos uostamiesčio kelionių agentūros direktorius Šarūnas Rutkauskas įsitikinęs – lietuviai skraidė ir skraidys. Esą vargu ar politiniai įvykiai labai paveiks tautiečių atostogų planavimo įpročius.

"Man atrodo, kad žmonės labai daug keliauja ir planuojančiųjų išvykas į užsienio kurortus išlieka tiek pat", – teigė pašnekovas.

Kito kelionių organizatoriaus Klaipėdos filialo pardavimo vadybininkė Irina Filimonenkova pritarė Š.Rutkauskui.

"Nepastebime, kad srautai į užsienį būtų susitraukę. Populiariausi maršrutai vis dar klesti. Žmonės dažniausiai renkasi šalis, kuriose šilta – Turkiją, Graikiją, Ispaniją", – vardijo ji.

Vis dėlto I.Filimonenkova svarstė, kad kitąmet skrydžių užsakymų skaičius dėl politinių priežasčių sumažėti neturėtų.

Pirmosios vasaros atostogos po euro įvedimo gali būti ne pačios linksmiausios – tikėtina, kad šis sezonas dar smarkiau plonins į pajūrį traukiančiųjų pinigines. Kurortuose kainos kol kas pastebimai neauga, tačiau Klaipėdą jau pasiekė čia atvykstančių turistų aimanos dėl paslaugų brangimo.

Planuoja darbymetį

Šiemet Lietuvos pajūrio kurortai ir vėl kaip įmanydami bandys prisivilioti poilsiautojų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorės Romenos Savickienės teigimu, šių metų vasara bus darbinga.

Jau šiuo metu turistai ir poilsiautojai iš visos Lietuvos bei užsienio vis aktyviau rezervuoja vietas viešbučiuose.

"Jau keletą metų Klaipėdoje pastebima tendencija, kad nuo birželio iki rugsėjo viešbučiai yra gana užimti. Švenčių metu užimtumas būna dar didesnis", – paaiškino pašnekovė.

Nors uostamiestis šiemet itin didžiuosis vasarą mieste vyksiančiais renginiais, tačiau, R.Savickienės teigimu, Klaipėda turistams patraukli ne tik masinių renginių metu.

"Be abejonės, į Klaipėdos pilies džiazo festivalį ar "Baltic Tall Ships Regatta 2015" atvyks daugiau žmonių, tačiau bendrame kontekste su kitais kurortais Lietuvos pajūris lankomas visą vasarą, o ne tik per šventes", – dėstė Klaipėdos TIC direktorė.

Srauto tikisi jau gegužę

Besiartinančiai vasarai ruošiasi ir Neringa, preliminariai jau skaičiuojami lankytojų srautai, viešbučiai ir kavinės rengiasi startui.

Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro vadybininkė turizmui Kristina Vaičienė patikino, jog artėjančiam darbymečiui ruošiamasi, tačiau ryškesnių turistų srautų pokyčių ar naujovių dėl šiemet įvestos naujosios valiutos kol kas dar nėra.

Kaip ir kasmet, Neringa keliautojus ir poilsiautojus vilioti planuoja renginiais ir ramiu poilsiu gamtos lopšyje.

Pašnekovės teigimu, būtent kurorte organizuojami renginiai užtikrina daugumos turistų sugrįžimą. Pastebima, kad vokiečiai savo atostogas Neringoje planuoja atsižvelgdami į Thomo Manno festivalio laiką, lietuviai domisi festivaliu "Benai, plaukiam į Nidą".

"Labai daug svečių kasmet pritraukia Kuršių marių regata, "Nida jazz" maratonas", – dėstė K.Vaičienė.

Pirmojo didžiojo Neringos lankytojų srauto tikimasi jau gegužės 2-ąją, mat čia bus surengta Žiobrinių šventė, kuri turėtų sudominti šį kraštą geriau norinčius pažinti lietuvius bei užsieniečius.

Nidą atranda amerikiečiai

Klaipėda bei kiti populiarūs Lietuvos pajūrio kurortai šiemet vėl labiausiai vilios turistus iš Vokietijos.

Jau anksčiau pastebėta, kad uostamiestį, Palangą bei Neringą atranda kaimyninių šalių atvykėliai, skandinavai. Gražiu oru ir masinių renginių metu ar ilgaisiais savaitgaliais prie jūros patraukia ir didžioji dalis lietuvių.

Neringos TIC atstovė pasakojo, jog šiemet Neringa vėl sulauks daugiausia vokiečių, Lietuvos gyventojų, rusų, latvių, prancūzų.

Į labiausiai Klaipėdą bei Neringą lankančių užsieniečių dešimtuką patenka ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai.

Vilios dainuojančiais fontanais

Siekiant kuo ilgiau vasaros sezono laukiančiuose kurortuose išlaikyti turistus, rengiama ir naujovių.

Palangoje jų laukia atsinaujinęs Gintaro muziejus, bus sutvarkyta dalis Birutės parko, pradės veikti naujasis aplinkkelis, kaip ir kasmet, rengiamas ilgas sąrašas renginių.

Vis dėlto pagrindiniu vasaros akcentu turėtų tapti jau šiemet kurorto centre priešais savivaldybę pradėsiantys veikti dainuojantys fontanai.

Neringa šiemet taip pat pažers naujovių.

Jau dabar dviračių take Nida–Juodkrantė pastatyti paukščių stebėjimo bokšteliai, planuojama įrengti ir daugiau vaikų žaidimų aikštelių, šią vasarą kurorte duris atvers ir kelios naujos užkandinės.

Ramiau, bet brangiau

Klaipėdos TIC vadovė užtikrino, kad uostamiestis džiugiai laukia pirmosios vasaros su euru, mat naujoji valiuta leis atsikratyti iki šiol varginusių nepatogumų ir nesusipratimų dėl keitimo.

"Euras atneš daug pokyčių. Pagrindinis dalykas yra tas, jog nebeliks opios valiutų keityklos problemos", – pabrėžė R.Savickienė.

Lietuvoje pradėjus cirkuliuoti eurams, anot Klaipėdos TIC vadovės, sumažės ir turistų apgaudinėjimo atvejų. Anksčiau esą pasitaikydavo, kad kasos aparatai rodydavo litus, o iš žmonių buvo imami eurai, taip pat būta ir įvairių nesąžiningo valiutos keitimo atvejų.

Dėl pasikeitusių pinigų ir išnyksiančių problemų džiūgauja ir Palanga, mat čia net vasaros sezono metu valiutos keityklos dirbdavo ne visą savaitę.

R.Savickienės teigimu, jau dabar pastebimi pokyčiai ir kainų srityje.

"Turbūt visi sutiksime, kad kainos šiek tiek kyla. Tą patį pastebi ir į miestą atvykę svečiai. Jau gavome tokių pastabų, kad kainos yra pakilusios akivaizdžiai", – sakė direktorė.

Dėl Rusijos – nerimas

Vasaros sostine tituluojamoje Palangoje taip pat juntamos pasirengimo vasarai nuotaikos.

"Palanga ruošiasi. Čia visur pjūklų ir plaktukų garsai", – įsibėgėjusius darbus apibūdino Palangos turizmo informacijos centro direktorės pareigas laikinai einanti Egidija Smilingienė.

Nors verslininkai ir aktyviai ruošiasi darbymečiui, tačiau vasaros Palanga laukia kiek nuščiuvusi. Pašnekovės teigimu, viešbučiams neramu dėl pastebimai sumažėjusio turistų iš Rusijos skaičiaus.

"Sumažės ne tik jų skaičius, bet keisis ir jų įpročiai. Rusai rinksis trumpesnes atostogas ar žemesnės klasės viešbučius", – laukiančias tendencijas dėstė E.Smilingienė.

Vis dėlto pastebima, kad Palanga domisi vis daugiau baltarusių, todėl tikimasi, jog jie bei kitų šalių turistai užpildys mažėjančias poilsiautojų iš Rusijos gretas.

E.Smilingienės teigimu, į Palangą tradiciškai suvažiuoja dauguma lietuvių, kurortą atranda kaimyninių šalių gyventojai. Tiesa, lietuvių srautus neretai pakoreguoja oras. Jam suprastėjus atostogoms šalies gyventojai renkasi kitus miestus.

"Turistų bus, tik jie galbūt bus kiek kitaip pasiskirstę", – prognozavo laikinoji Palangos TIC vadovė.

Vasarą gali kilti kainos

Pašnekovė tikino, jog Palangos viešbučiai, įvedus eurą, kainų nepakėlė.

Dabar esą ramiai rengiamasi vasaros sezonui ir laukiama, kol paaiškės, kokia dalimi turistų iš Rusijos "nukraujavo" vasaros sostinė.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas patvirtino, jog nuogąstavimų dėl rusų mažėjimo esama, tačiau verslininkai bandys nenuleisti rankų ir padėtį mėgins stabilizuoti.

"Perspektyvos Palangoje geros, ji gražėja. Turėtų būti daug lietuvių, baltarusių, skandinavų. Juk nebus ir taip, kad neatvažiuos nė vienas rusas", – dėstė pašnekovas.

Asociacijos prezidentas patikino, jog šiuo metu Palangos kavinės ir viešbučiai kainų dar nekilstelėjo, tačiau neprognozavo, ar tokia tendencija išsilaikys viso sezono metu.

"Konvertuojant gal keli centai ir "išsilygino", tačiau smarkiau tikrai kainos nekilo. Artimiausiu metu viskas taip ir išliks, o vasarai įsibėgėjus gal kas nors ir pasikeis", – spėjo D.Miklovas.

Palangoje pigo nakvynė

Portalo, talpinančio skelbimus apie nakvynės galimybes pajūryje, atstovė Vaida Jurkėnienė teigė, jog nuomos rinkoje dėl pasikeitusios valiutos pokyčių yra, tačiau jie – nedideli.

Pasak pašnekovės, pajūryje nuomos kainos svyruoja, tačiau nežymiai.

"Jeigu ir būna pakilimų, tai jie menki. Anksčiau būdavo pokyčių, siekiančių apytikriai 10 litų", – tendenciją įvardijo portalo specialistė.

V.Jurkėnienės teigimu, kai kuriuose kurortuose pastebimas ir kainų mažėjimas. Palangoje šiuo metu kai kurie fiziniai asmenys nuomos kainas mažina, tai esą sietina su jau minėtu turistų iš Rusijos skaičiaus mažėjimu.

"Kitose vietovėse pokyčių nepastebime. Žinoma, "su centais" niekas kainų nepalieka. Kainų konvertavimas į eurus nėra apvalinant į didesnę pusę", – tikino pašnekovė.

Naktis – nuo kelių eurų

Vertinant kainų pokyčius, vienodos tendencijos pastebimos tiek viešbučių, tiek privačių nuomotojų rinkoje.

Legendiniai palangiškiai, siūlantys poilsį vos už 100 m iki jūros, taip pat esą kiek apkarpė kainas.

Nakvynės kainos, pašnekovės teigimu, tiesiogiai proporcingos jos ieškančiojo lūkesčiams. Para dviejų kambarių bute gali kainuoti nuo 30 iki 300 eurų. Kambarių nuoma vidutiniškai svyruoja apie 26 eurus.

Tiesa, gerai paieškojus, galima aptikti nakvynės vietų, kur vienam asmeniui pakaktų atseikėti po 8 eurus. Tačiau tikėtina, jog kambarys bus senas, be patogumų.

Ne sezono metu kambarių ar butų nuomos kainos populiariausiuose pajūrio kurortuose – keliais ar keliasdešimt eurų mažesnės.